Mano gimdymo istorija: ar skausmas manęs nepalauš?

Agnė sako, kad pirmagimės laukimas jai neprailgo. Pasak moters, matyt, neveltui moteriai duodami devyni mėnesiai pasiruošti tapti mamai - nei per ilgas, nei per trumpas laikas.

Nėštumas su gera nuotaika

Nuo pat pirmosios minutes, kai sužinojau, jog laukiuosi, jaučiausi pakylėta, geros nuotaikos, norėjau puoštis, lankyti bičiulius, kaupti kūdikėlio kraitelį...

Ir štai, viskas sutvarkyta, paruošta, sudėliota į vietas - liko vos kelios dienos iki gydytojos nustatyto gimdymo termino. Ramiai gulinėdama, nepersitempdama ir save lepindama laukiau.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Linksmas video: mama šoka iš džiaugsmo, kai vaikai po atostogų išeina į mokyklą
Kas yra kūdikis "barakuda"?

Jaudulys kilo dėl nežinios - kaip, kas, kur, kada? Ar suprasiu, kad vandenys nubėgo? Ar nepanikuosiu? Ar suspėsiu į gimdymo namus? Ar skausmas manęs nepalauš? Ir, svarbiausias klausimas - „Ar vaikui viskas bus gerai?"

Gimdymo diena atėjo tik  po dviejų savaičių. Išvakarėse pajutau stipresnius skausmus, ir tai man leido suprasti, jog jau greitai laikysiu mažylę glėbyje.

Ligoninėje skausmas liovėsi

Taip ir nutiko. Apie 22 valandą atsiguliau miegoti, tačiau pilvelio gyventoja nerimo, prasidėjo dažni ir ilgi sąrėmiai, rodės, jaučiausi alkana ir norėjau į tualetą. Nubėgo vaisiaus vandenys... Nudžiugau! Jau! Viskas, ko reikia pasiimti į ligoninę, suruošta, tad netrukus ten ir išvažiavome.

Be abejo, kelionė labai prailgo, tačiau vos pasiekus gimdymo namus, skausmai liovėsi. Sesutė skubiai mane užregistravo, paruošė reikiamus popierius, perrengė, ir kelios minutės po dvyliktos valandos nakties palydėjo į gimdymo palatą.

Keturias valandas čia buvau be jokių vaistų, deja, vis dažnėjantys ir visą kūną paralyžiuojantys skausmai darėsi nepakeliami. Paprašiau epidurinio nuskausminimo.

Po jo leidau sau pasnūduriuoti, susikaupti, aplankė geros ir gražios mintys. Įsivaizdavau gražų savo šeimos paveikslą, įstengiau net šypsotis svajodama.

Dar po kelių valandų laukimo suleido skatinamųjų. Vaistai suveikė iškart. Po nepilnos valandos dukrytė Gabija jau gulėjo šalia manęs.

Kad jau gimdysiu, man pranešė seselė, nes pati nieko nesupratau. Vis dar jutau nuskausminamųjų poveikį. Kaip kvėpuoti, taip pat sakė gydytoja ir sesutė.

6.42 ryte gimė 3422 gramų svorio bei 54 cm ūgio mergytė gražuolytė Gabija - ugnies deivė... Tokia ji mums ir pasirodė...

Agnė

Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis