Mano gimdymo istorija: be galo dėkinga vyrui, kuris buvo šalia

 (2)
Papasakosiu, kaip man sekėsi „susidraugauti" su savo gimdymo baime, kuri, kaip ir kitos žmoniškosios baimės, yra įveikiama. Jei pati mamytė jaučiasi pasiruošusi, nesijaudina, gyvena laukimu, geromis emocijomis ir optimizmu - tą baimę galima prisijaukinti.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Sužinojus, jog laukiuosi, užplūdo jausmai, kurių dar niekada nebuvau patyrusi.

Širdyje tarytum kilo jausmų viesulas, kuris sukosi kartu su minčių pliūpsniais. Buvau ir sutrikusi, ir nustebinta, ir džiaugiausi. Visa, ką iki tol galvojau ir kuo gyvenau, staiga pasisuko 180 laipsnių kampu...

Kol apsipratau su ta mintimi, jog būsiu mama, praėjo šiek tiek laiko.

Jaučiau, jog keičiuosi savo vidumi, turiu omenyje ne vien fizinius, bet ir jausmų, suvokimo apie viską, pokyčius.  Vis labiau ėmiau nekantrauti, džiaugiausi, nerimas, sumišimas, kuris mane buvo sukaustęs akimirką, kai sužinojau jog tapsiu mama - dingo, išgaravo lyg vakarinis, lengvutis, tačiau tirštas tylaus vakaro rūkas. MAMA - tas nuostabus žodis vis tvirčiau ir tvirčiau kabinosi į mano širdį, ir jis tapo man toks artimas, mielas... O kas dėjosi manyje ? Mažas angelėlis, kuris, kaip yra tikima, dar prieš apsigyvendamas mamytės pilvelyje gyvena greta būsimų tėvelių devynis mėnesius, buvo manyje saugus, mylimas ir labai laukiamas!

TAIP PAT SKAITYKITE:

Papasakok savo gimdymo istoriją ir laimėk mielą dovanėlę.

Domėjausi motiniškais rūpestėliais - nėštumu, vaiko auginimu, jo vystymusi, juk buvau „žalia" šiuose reikaluose. Iš literatūros ir aplinkinių žmonių sužinojau tiek, kad dar galėjau ir kitoms patarti.

Atėjo laukta, svajota akimirka, kai mažasis pilvelio gyventojas mažučiu, nevalingu, trumpučiu spyriuku, kuris jam tikriausiai kainavo daug jėgų, o man tebuvo švelnus dilgtelėjimas, pranešė - MAMYTE, aš jau didukas, jau galiu ir tave paliesti!

Tuomet buvau lyg devintame danguje! Nuostabus jausmas.

Pagaliau jis atsakė į mano kalbinimus, daineles ir pasakojimus, dabar galėsime bendrauti su atsaku! Vyrai to niekada nepajus, tai skirta moterims... Visgi pavydėjau savo vyrui vieno - jis galėjo pridėti ausį prie pilvuko ir girdėti...

Augant pilveliui ir stiprėjant spyriams, atradau viename žurnale straipsnį apie gimdymo baimę. Iki tol aš tuo nesidomėjau, pagalvodavau kartais, bet atidėdavau vėlesniam laikui. Tačiau ta mintis vis dažniau ėmė man trukdyti, taip trukdyti, kad net neleido domėtis kitais reikalais. Nedavė ramybės įkyrios mintys, kad skaudės, negalėsiu pakelti skausmo, nesugebėsiu pagimdyti pati, dėl to gąsdinausi, kad gali baigtis cezario pjūvio operacija.

Taigi, tą baimę perdėtai didinau savyje pati.

Dabar jau žinau, kad dauguma tą baimę įsikalbame pačios arba iš girdimų aplinkui mamų, seserų, pažįstamų ir draugių pasakojimų.Beje, neretai baimės įvaro ir filmai, kuriuose gimdymas visuomet skausmingas, ir moterys šaukia. Nors visa tai labai perdėta.

Raminau save, kad svarbiausia - mažylio sveikata, kad viskas bus gerai, bet kol daugiau nepasidomėjau baime, ji visgi liko manyje keroti. Tad ėmiau domėtis, kaip jos atsikratyti, kaip gyventi ramiai, nes juk yra žinoma, kad mamos nerimas persiduoda mažyliui. Skaičiau daug straipsnių šia tema, nes draugių pasakojimai, deja, nesuteikė daug pasitikėjimo. Perskaičiau labai daug naudingų patarimų, kad svarbiausia yra nusiteikimas, galvojimas, kad viskas bus gerai, ir teigiamos mintys apie savo mažylį.

Taip pat radau kvėpavimų pratimų, kuriuos darydavau, mokiausi, kaip reikia kvėpuoti, kad būtų lengviau, taip pat susiradau mankštos pratimų, kurie paruošia gimdymui. Na, o pats geriausias dalykas - artimo žmogaus palaikymas.

Labiausiai bijojau, kad mažutėliui ko nenutiktų, kad tik jam viskas būtų gerai.

Nėštumo pradžioje buvo įtariamas negimdinis nėštumas, tad laukdama pirmosios echoskopijos ir nuosprendžio, labai stresavau, visgi likimas ir Dievulis buvo gailestingi. Nėštumas buvo sklandus, nors ir buvo įtariama mažakraujystė, ją išgydė gydytojo išrašyti medikamentai.

Naudodamasi visa surinkta informacija, ruošiausi didžiajam įvykiui, pakeitusiam mūsų gyvenimus tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Ir tikrai patariu visoms mamytėms tai daryti ,nes taip įgausite daugiau pasitikėjimo savimi ir jausitės užtikrintesnė, pamažu ta baimė nyks ir  gimdymas nebeatrodys toks baisus. 

Pagaliau išaušo lauktoji diena, bent jau taip rodė visi požymiai.

Čiupome paruoštus daiktus, pasiskambinau gydytojui ir išrūkome į ligoninę. Visgi atvykus pasakė, kad gimdymo dar teks palaukti. Suglumau, nes didėjantys skausmai tikrai nepranašavo vykimo namo. Taigi, pasikankinau dieną ir visą naktį, o išaušus paskutinei 2008 metų dienai, 9.55 ryte gimė mažylis. Beje, prieš mane pagimdė ne viena moteris, ir jos šaukė. Mane tai truputėlį ėmė gąsdinti, juk tai mano pirmasis gimdymas, bet nepasidaviau provokacijoms. Šalia buvo mylimas vyras, kuris visokeriopai mane palaikė: masažavo, vilgė lūpas ir kaktą šaltu vandeniu, palaikė morališkai. Už tai jam LABAI AČIŪ.

Gimdymo baimę aš nugalėjau, nes už viską svarbiau man buvo mažutėlio sveikata.

O kai pasakė, kad gimė sveikas sūnus, buvau laimingiausia pasaulyje, visi tie skausmai nebeatrodė baisūs, nesigailėjau nieko, ką teko iškęsti, aš buvau laiminga, nes tapau MAMA .

Linkiu visoms atsikratyti baimės, arba bent jau su ja susidraugauti, ruoštis tiek fiziškai, tiek morališkai. Beje, kas turite galimybę ir jūsų mieste yra nėščiųjų mokyklėlė, būtinai ją lankykite, ten gausite visą naudingą ir reikalingą informaciją, kurią aš po truputį susirinkau pati.

Sėkmės ir ištvermės visoms būsimoms mamytėms!

Roberta Vasiliauskienė

Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Dula Mantautė dalijasi greito ir sklandaus gimdymo istorija (5)

Dula Mantautė dalijasi greito ir sklandaus gimdymo istorija
Mantautė yra dula, keturių pametinukų mama, būsima akušerė, rašanti feisbuke tinklaraštį „Tampu Mama“.

Lietuvoje naujagimiams palankių ligoninių padaugėjo dvigubai skelbiame sąrašą

Lietuvoje naujagimiams palankių ligoninių padaugėjo dvigubai <sup style="color: #ff0000;">skelbiame sąrašą</sup>
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad mūsų šalyje daugėja naujagimiams palankių ligoninių. Iki šiol jų buvo 8, o dabar patvirtinta net 16.

Dviejų vaikų mama: pirmas gimdymas – katastrofa, antras – kaip gimtadienis

Dviejų vaikų mama: pirmas gimdymas – katastrofa, antras – kaip gimtadienis
Taip sako Indrė Rutavičienė, trejų metų Olivijos ir trijų mėnesių Elidijaus mama. Baigusi statybos mokslus Indrė ilgai ieškojo savo kelio. Šiandien ji jaučiasi esanti ten, kur ir turėtų būti.

Į Lietuvą atvyksta garsioji akušerė ir pribuvėja: svarbiausia pagalbos priemonė gimdyvei yra meilė (4)

Į Lietuvą atvyksta garsioji akušerė ir pribuvėja: svarbiausia pagalbos priemonė gimdyvei yra meilė
Su lietuvėmis savo patirtimi pasiruošusi dalintis Angelina Martinez Miranda yra garsi tradicinė akušerė/pribuvėja, gyvenanti ir praktikuojanti Meksikoje. Šį pašaukimą moteris paveldėjo iš savo motinos ir močiutės, kurios taip padėdavo vaikučiams ateiti į šį pasaulį.

Nuskausminamieji gimdymo metu – už ir prieš (32)

Nuskausminamieji gimdymo metu – už ir prieš
Devyni kūdikio laukimo mėnesiai skirti visapusiškam jo atėjimo į šį pasaulį pasiruošimui.

Vyras nenori dalyvauti gimdyme: ar verta jį perkalbėti (83)

Vyras nenori dalyvauti gimdyme: ar verta jį perkalbėti
Besilaukianti moteris norėtų, kad gimdyme dalyvautų ir jos vyras. Tačiau bendro sutarimo pora neranda. Ką patars psichologė Karolina Gurskienė?

Tėveliai raginami neskubėti rinktis virkštelės kraujo bankų paslaugas

Tėveliai raginami neskubėti rinktis virkštelės kraujo bankų paslaugas
Lietuvos bioetikos komitetas ragina žmones atsargiau vertinti privačių virkštelės kraujo bankų Lietuvoje vykdomą veiklą ir neskubėti investuoti savo pinigų į jų siūlomas paslaugas.

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai (17)

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai
Jei prieš gerą dešimtmetį būtume mamų paklausę, ar verta tartis dėl gimdymo su ginekologu ar akušere, daugelis būtų atsakiusios, kad tikrai taip.

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus" (148)

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus"
Austėja (vardas pakeistas), auginanti du vaikučius (1 ir 5 m.) įsitikinusi: „Prieš gimdant su gydytoju tartis būtina."

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai (239)

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai
Ačiū, kad pasitikite mumis ir dalijatės išskirtiniais pasakojimais. Aušra mums parašė savo gimdymo istoriją, nes jaučia nuoskaudų, likusių po gimdymo.

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo (3)

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo
Pažintis su šeima, kuri sostinę iškeitė į Jonavą ir dėl to nė kiek nesigaili.

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą
Filmas be romantiškų bučinių, kūniškos meilės, paskui ir gimdymo scenos man - kaip vaikui knyga be iliustracijų. Kada pasvajoti, įsijausti, paverkti? Tačiau kai kurie filmų mums įpiršti stereotipai atkeliauja ir į tikrą gyvenimą. Vieni trukdo, kiti - ne. Kas tikra, o kas išgalvota, klausiame gydytojo akušerio ginekologo Egidijaus Jakiūno.

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio (31)

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio
„Kadangi šiuo metu išgyvenam sunkiausią periodą savo gyvenime - netekome kūdikio, nusprendėme pasidalinti savo liūdna istorija... Žinau, kad jūs nerašote tokių liūdnų straipsnių, bet tikiuosi, kad tėveliams kurie neteko savo vaikučių bus lengviau, nes žinos kad jie ne vieni tokie“.

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei
Mantautė yra dula, keturių pametinukų mama, būsima akušerė, rašanti feisbuke tinklaraštį Tampu Mama (ČIA). Mantautės tikslas – kad daugiau moterų įgautų pasitikėjimo, tikėjimo ir ramybės, o gimdymas būtų gražus, saugus ir be streso.

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų
Austėja itin skrupulingai planavo nėštumą, tikėjosi sklandaus gimdymo ir jokių „staigmenų", tačiau, kaip pati sako, į daug ką neatkreipė dėmesio ir pridarė daugybę klaidų. Laimei, iš to pasimokė ir tikisi, kad kitoms būsimosioms mamoms jos patirtis padės būti tvirtesnėms.