Mūsų mažiukas ilgai sėdėjo ant žvaigždutės ir laukė savo eilės.
Pagaliau nėštumo testas teigiamas! Tą akimirką prasidėjo laukimas kupinas džiaugsmo ir nerimo.
Nuo pat pirmų dienų nėštumas buvo sunkus. Dėl placentos pirmeigos pastoviai kraujavau, daug kartų teko gulėti ligoninėje . Buvo paskirtas gulimas režimas, tad savo vaikelį "išgulėjau". Kai placenta pakilo, nustojo kraujavimas, galėjau atsikvėpti nuo įtampos, baimės prarasti savo vaikelį. Bet...
TAIP PAT SKAITYKITE:
Ką jaučia vaikas, gyvendamas mamos įsčiose?
Tiesa ir mitai apie seksą po gimdymo
Ėjo 34 nėštumo savaitė.
Atėjo apsilankymo pas gydytoją diena. Aš su vyru buvome pakilios nuotaikos, kad pamatysim savo brangenybę per echoskopą. Per vieną akimirką viskas apsivertė, staiga pradėjo svaigti galva, supykino, pakilo spaudimas iki 180/100.
Po gydytojos apžiūros siuntimas į Kauno klinikas. Įtariama preeklampsija. Dar bandau įtikinti save, kad jau viskas gerai, kad niekur nenoriu važiuoti. O dar ryt tėčio gimtadienis.
Klinikose nėščiųjų priimamasis, surašo popierius, guldo į skyrių. Kaip nenoriu, pavargau nuo ligoninių. Spaudimą bando sureguliuot vaistais, nepadeda. Prasideda veido, rankų, kojų tinimas. Gydytojų konsiliumas, kviečia į pokalbį - ryt gimdom , skatinsim. Iš kabineto išėjau apsipylus ašarom. Kaip ryt? Kaip gimdom? Juk kūnas visai nepasiruošęs . Ir dar 13 diena?! Koridoriuje laukęs vyras paklausė, kas nutiko? Pasakiau , kad ryt ant rankų supuosim sūnų.
Tą naktį neužmerkiau akių. Žinojau, kad 7 ryto viskas prasidės.
6 valanda ryto... Nueinu į dušą, vyras sušukuoja man plaukus, kadangi rankos taip ištinusios , kad neišlaikau šukų. Tyla, ašaros, vyras nervingai vaikšto pirmyn - atgal.
7 valanda ryto... Ateina akušerė ir pradeda procedūrą. Prijungia lašelinę, į veną suleidžia magnio, nuo kurio darosi karšta , tarpais trūksta oro, atrodo, kad prarandu sąmonę . Atsigaunu, kai uždeda šlapią rankšluostį ant galvos.
9 valanda ryto... Veža į gimdyklą. Kaip nekeista, valandos greit bėga. Skausmas nežmoniškas , bet kenčiu. Akušerė duoda patarimus, kaip palengvinti skausmus. Taip įpusėjo diena.
15 valanda dienos... Atsidarymas tik 5 cm. Spaudimas kyla -170/100, saturacija krenta (88), sunku kvėpuoti, įstato vamzdelius su deguonimi. Lengviau. Jaučiu, kad tinstu dar labiau, darausi apatiška.
Aparatas fiksuoja pakitusius vaikelio tonus. Iškviečiami anesteziologai , nuskausmina. Gydytojas apžiūri, praplečia gimdymo takus rankom, tylos minutė... Tik girdžiu - tuoj stumsim!!! Kaip stumsim? Dabar? Kūnas visai neklauso, negaliu net padoriai įkvėpt oro. Nepasitikiu savo jėgom.
Vienas stūmimas, antras, trečias... Matau savo sūnelį, girdžiu jo riksmą. Akušerė fiksuoja gimimo laiką - 15.43,svoris - 2300 g, ūgis - 46 cm. Nespėju pabučiuoti,įsižiūrėti, nes sūnelį išneša. O taip svajojau, kad paguldys ką tik gimusį ant mano krūtinės.
Sūnelį pamačiau tik kitos dienos rytą neišnešiotukų skyriuje, o po 2 dienų atnešė man į palatą. Po 8 dienų buvom namie. Dabar jam 3 mėnesiai , auga kaip ant mielių. O juk visai neseniai kovojom už kiekvieną priaugtą gramą. Ir mums pavyko!
Dėkoju aukščiausioms jėgoms už laimingą pabaigą, Nuostabiam gydytojui Tomui ir akušerei Jolantai už puikiai atliktą darbą ir laiku suteiktą pagalbą.
Ačiū vyrui už palaikymą sunkiomis akimirkomis, priežiūrą.
Ačiū tėveliams už rūpestį.
Violeta
Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.
