Mano gimdymo istorija: lengvai, greitai ir natūraliai

Beskaitydama mūsų portalo bičiulių atsiųstas gimdymo istorijas, Jurgita nusprendė, kad laikas ir jai pasidalinti savosiomis.

Pirmasis laukimas. Nežinomybė. Baimė.

Ar atpažinsiu sąrėmius? Ar labai skaudės? Šie ir panašūs klausimai kirbėjo galvoje. Gimdymo terminas buvo numatytas rugpjūčio pabaigoje, tačiau "neaiškius" skausmus, ko gero, tai buvo paruošiamieji sąrėmiai, pradėjau jausti jau liepos mėnesį. Skausmai buvo aštrūs, tad baimė, kad tie tikrieji sąrėmiai bus labai skausmingi, manęs neapleido.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Facebook plinta mamos prašymas padėti sūnui surasti pamestus puponautus
Išsiskyrusi 4 vaikų mama pasakoja, kaip sekėsi ieškoti naujo draugų interneto pažinčių portaluose

Rugpjūtis. Vyras atostogose iki 08.16. Progai ištaikęs vis rasdavo laiko pasikalbėti su pilveliu, kad tik jis pratęstų jam atostogas.

Rugpjūčio 17 diena, ir vyras jau darbe. Lyg tyčia, tą dieną ilgai miegojau, todėl labai nenoromis kėliausi iš lovos ruošti pietų. Nuėjus į vonią pastebėjau, kad kažkas teka... "Nejaugi jau šlapimo nelaikau?", - tokia buvo pirmoji mintis, šovusi į galvą. "O gal čia vandenys nutekėjo, bet kodėl jų tiek nedaug...?" - dvejojau toliau. Pasiskambinau gydytojui, o jis patarė važiuoti į ligoninę.

Paskambinau vyrui ir pasakiau naujienas.

12 valandą dienos buvome ligoninėje, o truputį po 19 valandos gimė mūsų berniukas, tada ėjo 38- oji nėštumo savaitė.

Gimdymas vyko natūraliai, jokių nuskausminamųjų nereikėjo, o tie tikrieji sąrėmiai buvo daug kartų silpnesni, negu paruošiamieji! Taigi, sūnelis pratęsė tėčiui atostogas, o ir gimė per močiutės gimtadienį!

Antrasis laukimas buvo kiek sudėtingesnis vien dėl to, kad nebuvo kada pailsėti. Gimdymo terminas buvo numatytas liepos pabaigoje, bet širdelė jautė, jog taip ilgai neišvaikščiosiu. Visgi dviejų metukų neturintis sūnelis daug dėmesio reikalauja, dantukai dygsta, naktys sunkios, o poilsio taip trūksta.

Vasara - puikus metas atpratinti vaikiuką nuo vežimuko, tad stengdavomės daug vaikščioti lauke ir vežimuko net neimti. Dieną prieš gimdymą net įveikėm rekordinį atstumą - pirmą kartą pėstute nuėjome iki senelių!

Jaučiausi puikiai, net miegojau tą naktį gerai ir neįprastai - ant nugaros... Atsikėlę ryte visa šeimyna papusryčiavome ir išleidome tėtį į darbą. 8 valandą vos tik jam išėjus, man ėmė raižyti pilvą, bet galvojau, jog nuo mėlynių, kurių tiek daug suvalgiau. 8:30 vis dar raižo pilvą, ir netgi kas 10 minučių. Nors skausmas labai lengvas, skambinu vyrui ir prašau grįžti, nes imu svarstyti, visgi gal tai sąrėmiai? Bet ar gali jie būti tokie silpni?..

Susiruošiau, paruošiau vaikiuką ir judam iki močiutes, kur ir paliksim sūnelį.

Bevažiuojant vis dvejoju, ar tai sąrėmiai, bet 9.30 jie jau kartosi kas 5 minutes, nors vis dar silpni. 10 val. nuvykstame į ligoninę ir tvarkom reikalingus formalumus. Sąrėmiai dažnėja, jau kas 3 minutės, ir skausmas aštrėja, net prakaitas pila, vos galiu sėdėt. 10.30 jau gimdykloje. Gydytoja apžiūri. „Gimdai!", - sako. 11.30 jau ant rankų laikau savąją mergaičiukę, kuri gimė 39 nėštumo savaitę.

Abu gimdymai buvo lengvi, sklandūs ir be jokių nuskausminamųjų.

Jurgita

Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis