Mano gimdymo istorija: Naujųjų metų dovana

Viktorija sutikdama 2013 -uosius metus, gavo ypatingą dovaną. Jo vardas - Vėjas. Bet apie viską nuo pradžių.

Norėčiau pasidalinti savo gimdymo istorija, kuri nutiko vos prieš septynis mėnesius. Man gruodžio 31 dieną buvo planuota cezario pjūvio operacija.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kokia esate mama pagal Zodiako ženklą?
Kodėl pavojinga per karščius palikti automobilyje vaikus?

Į ligoninę su vyru atvykome gruodžio 30 dieną, buvo sekmadienis. Man atliko visus reikiamus tyrimus, visi buvo geri. Turėjau pasilikti nakvoti ligoninėje, nes kitą rytą man buvo numatyta operacija, bet mane taip slėgė ligoninės atmosfera, kad nusprendėme su vyru pasiprašyti pernakvoti namuose, pasižadėję 6 ryto jau būti palatoje. Gydytoja išleido.

Paskutinė naktis prieš gimdymą buvo nerami, vis varčiausi, prabusdavau.

Ne tik aš - ir vyras. Kaip gali ramiai miegoti, kai žinai, kad ryte laukia didžiausias stebuklas - pagaliau susitiksime su savo sūneliu. Jau seniai jį vadinome vardu - Vėjas.

Taigi, kaip ir žadėjome, 6 ryto jau buvome ligoninėje. Vėl tyrimai. Atėjusi gydytoja pranešė, kad operacija numatyta 9 valandą. Mane apėmė toks jaudulys ir kartu baimė, kad visas kūnas pradėjo drebėti... Niekaip negalėjau susivaldyti, širdis daužėsi it pašėlusi. Ir štai be keliolikos minučių devynios į palatą atvežė lovą su ratukais. Truputį nustebau, nes nesijaučiau esanti didelė ligonė, galėjau ir pati nueiti, bet liepė gultis ir pradėjo vežti į operacinę.

Nesąmoningai pradėjau verkti, matydama, kad vyras pasiliko, o taip norėjosi, kad nei akimirkai neatsitrauktų nuo manęs. Deja, į operacinę jam nebuvo galima.

Operacinėje viskas vyko labai greitai, vos mintyse spėjau pasakyti mažyliui, kad tuoj pasimatysim, 9.15, jis jau gimė. Vos man jį parodė, ašaros pradėjo upeliu tekėti, užliejo toks neapsakomas džiaugsmas, kurį sunku žodžiais nusakyti. O kai gydytoja pasakė, kad pagal Apgar jis gauna 10 balų ir pagyrė, kad yra labai gražus, buvau pati laimingiausia.

Atsidūrus palatoje, žiūrėjome vienas į kitą ir tylėjome.

„Ar matei, koks jis gražus", - paklausiau pirmoji. Abu buvo apėmusi euforija, ir šypsena nei minutei nedingo nuo veido. Buvome labai laimingi.

Tą naktį visi laukė Naujųjų 2013 metų ir palydėjo senuosius, 2012 metus, kurie išeidami mums įteikė brangiausią pasaulyje dovaną. 2013 metus sutikome jau trise, per langą matėm fejerverkus ir juokėmės, kad Vėjuko gimimo proga visas pasaulis džiaugiasi.

Tai buvo pats geriausias Naujųjų metų sutikimo vakaras.

Štai tokia lengva ir laiminga mano sūnelio gimimo istorija.

Būkit laimingos,

Viktorija

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis