Mano gimdymo istorija: neišnešiotuko noras gyventi

 (18)
Daivai likimas buvo paruošęs nelengvą gimdymo scenarijų: 35 nėštumo savaitę gimęs sūnus svėrė vos pusantro kilogramo. Pasakoja dviejų vaikučių mama Daiva.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Mano mažiukas į pasaulį pasibeldė labai nelauktai - 35 nėštumo savaitę.

Kai nusprendėme su vyru turėti vaikutį, niekada nebūtume pagalvoję, kokį nelengvą kelią teks nueiti. Po dviejų mėnesių pamačiau ilgai lauktas dvi juosteles. Buvom labai laimingi.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip vaiko protą lemia jį pagimdžiusios mamos amžius?
Skaitytojos gimdymo istorija: suradus auglį, buvo liepta darytis abortą

Nėštumas buvo gana sunkus: nuolatinis pykinimas, silpnumas. Per visa nėštumą ligoninėje gulėjau tris kartus ir visi jie buvo dėl gresiančio persileidimo. Buvo neramu, ar išsaugosim savo mažiuką.

Atėjus 35 savaitei, išleidau vyrą į pirtį pas gimines, o pati sėdau į mašiną ir nulėkiau pas mamą. Tada pradėjau jausti, kad dažnai sukietėja pilvukas. Nieko blogo nepagalvojau, nes jis man dažnai tapdavo kietu. Judesius jaučiau tik, dabar kai pagalvoju, labai retai. Na, bet kai pirmas kūdikis juk net neįtariau, kad čia kažkas blogai.

Grįžau namo 22 valandą ir pajutau, kad kraujuoju. Nieko nelaukusi skambinu vyrui, kad jis kuo greičiau parlėktų namo, nes man reikia į ligoninę - kažkas blogai. Su vyru nuvažiavome į priėmimą, o tada prasidėjo baisiausias mano košmaras. Apžiūrėjusi ginekologė tik išpūtė akis, išlėkė į koridorių ir sušuko:

- Kvieskit greitąją, vežame į Panevėžį.

Toliau viską prisimenu kaip per miglą.

Kaklelis buvo atsivėręs 7 cm. Tik prisimenu, kad greitoji lėkė milžinišku greičiu, juk iki Panevėžio man beveik 90 km. „Negi aš gimdau?!", - niekaip negalėjau patikėti...

Panevėžyje mus pasitiko piktos sesutės, kurios iš karto aprėkė, kodėl mane vežė pas juos, tai pavojinga, nes aš juk galėjau mašinoj pagimdyti! Dar viena seselė belaukiant man aiškino, kad mano vaikas gali gimti kurčias arba aklas. Galiu drąsiai sakyti, kad tokiai medikei ne vieta prie gimdančių mamų! Vietoj to, kad paguostų, padrąsintų, dar gąsdina ir varo į neviltį.

Buvo 24 valanda.

Gimdos kaklelis buvo atsivėręs 7,5 cm. Sąrėmių, galima sakyti, nebuvo. Nuleido vandenis, o jie buvo žali. Aišku, man šokas. Viena mintis galvoje" „Ar mano vaikučiui viskas gerai?"

Taip pragulėjau iki 5.30 val., kol pagaliau prasidėjo gimdymas. Tik trys sąrėmiai, ir mano mažiukas gimė. O tada sulėkė daug sesučių, visos apstojo mano mažylį. Jokio garso. O aš guliu ir mintyse meldžiuosi, kad tik jis būtų gyvas. Tos sekundės užtruko visą amžinybę. Pagaliau išgirdau duslų verkimą. Mačiau savo mažiuką tik akimirką o tada jį išnešė į kūdikių reanimaciją.

Mane perkėlė į palatą. Klausiau seselių, kaip mano mažylis. Niekas nieko nesakė. Niekas jokių vilčių neteikė. Nežinojau, ar mano vaikas išgyvens, ar ne. Ėjau iš proto. Kai pagaliau pasikeitė pamaina, tada jau leido man jį pamatyti. Pamačiusi sūnų vos nenualpau: prijungta daugybė vamzdelių, o jis toks mažytis...

Gimė 1670 g, o ūgis buvo 45 cm.

Man prasidėjo depresija. Vaikučiui traukiau savo pieno, maitino jį su švirkštu, kaip kačiuką. Svoris neaugo nei gramo,iš pradžių tik krito. Vienu tarpu svėrė 1540 g. Gulėjo inkubatoriuje beveik dvi savaites. Tačiau mano mažiukas labai norėjo kabintis į gyvenimą. Po gimimo jau po kelių valandų jis kvėpavo pats, be pagalbos. Po dviejų savaičių iš visų "laidelių" buvo likęs tik vienas kateteris vaistukams leisti.

Valgyti jis irgi greitai išmoko. Tik gaila, kad man visiškai dingo pienas. Po dviejų savaičių mano mažiuką perkėlė į mano palatą, tiesa, dar šildomoj lovytėj. Laikas bėgo. Kadangi neturėjau pieno, pradėjo mažylį maitinti mišinuku, svoris augo. Po trijų savaičių mus išleido į namus, tada mažiukas svėrė tik 2 kg.

Dabar jam jau 3 metukai.

Sūnaus raida nė trupučio nesiskiria nuo bendraamžių. Jis viską pradėjo daryti labai anksti: vaikščioti - nuo 9 mėnesių, kalbėti - nuo 1metų ir 3 mėnesių. Į darželį pradėjo eiti 2 metukų. Auklėtojos ir dabar sako, kad mūsų vaikas labai protingas.

Tiesa, nepaminėjau dar vieno svarbaus dalyko: kai sūnui buvo 1 metukai ir 2 mėnesiai, mums gimė mergaitė. Džiaugiausi, kad mergytė gimė laiku ir sveikutė.

Dabar esu pati laimingiausia dviejų mažiukų mama. O savo pirmojo vaikučio gimimą turbūt atsiminsiu visą gyvenimą. Juk buvo tiek daug baimės, daugybė ašarų ir nervų.

Daiva

Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Dula Mantautė dalijasi greito ir sklandaus gimdymo istorija (5)

Dula Mantautė dalijasi greito ir sklandaus gimdymo istorija
Mantautė yra dula, keturių pametinukų mama, būsima akušerė, rašanti feisbuke tinklaraštį „Tampu Mama“.

Lietuvoje naujagimiams palankių ligoninių padaugėjo dvigubai skelbiame sąrašą

Lietuvoje naujagimiams palankių ligoninių padaugėjo dvigubai <sup style="color: #ff0000;">skelbiame sąrašą</sup>
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad mūsų šalyje daugėja naujagimiams palankių ligoninių. Iki šiol jų buvo 8, o dabar patvirtinta net 16.

Dviejų vaikų mama: pirmas gimdymas – katastrofa, antras – kaip gimtadienis

Dviejų vaikų mama: pirmas gimdymas – katastrofa, antras – kaip gimtadienis
Taip sako Indrė Rutavičienė, trejų metų Olivijos ir trijų mėnesių Elidijaus mama. Baigusi statybos mokslus Indrė ilgai ieškojo savo kelio. Šiandien ji jaučiasi esanti ten, kur ir turėtų būti.

Į Lietuvą atvyksta garsioji akušerė ir pribuvėja: svarbiausia pagalbos priemonė gimdyvei yra meilė (4)

Į Lietuvą atvyksta garsioji akušerė ir pribuvėja: svarbiausia pagalbos priemonė gimdyvei yra meilė
Su lietuvėmis savo patirtimi pasiruošusi dalintis Angelina Martinez Miranda yra garsi tradicinė akušerė/pribuvėja, gyvenanti ir praktikuojanti Meksikoje. Šį pašaukimą moteris paveldėjo iš savo motinos ir močiutės, kurios taip padėdavo vaikučiams ateiti į šį pasaulį.

Nuskausminamieji gimdymo metu – už ir prieš (32)

Nuskausminamieji gimdymo metu – už ir prieš
Devyni kūdikio laukimo mėnesiai skirti visapusiškam jo atėjimo į šį pasaulį pasiruošimui.

Vyras nenori dalyvauti gimdyme: ar verta jį perkalbėti (83)

Vyras nenori dalyvauti gimdyme: ar verta jį perkalbėti
Besilaukianti moteris norėtų, kad gimdyme dalyvautų ir jos vyras. Tačiau bendro sutarimo pora neranda. Ką patars psichologė Karolina Gurskienė?

Tėveliai raginami neskubėti rinktis virkštelės kraujo bankų paslaugas

Tėveliai raginami neskubėti rinktis virkštelės kraujo bankų paslaugas
Lietuvos bioetikos komitetas ragina žmones atsargiau vertinti privačių virkštelės kraujo bankų Lietuvoje vykdomą veiklą ir neskubėti investuoti savo pinigų į jų siūlomas paslaugas.

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai (17)

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai
Jei prieš gerą dešimtmetį būtume mamų paklausę, ar verta tartis dėl gimdymo su ginekologu ar akušere, daugelis būtų atsakiusios, kad tikrai taip.

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus" (148)

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus"
Austėja (vardas pakeistas), auginanti du vaikučius (1 ir 5 m.) įsitikinusi: „Prieš gimdant su gydytoju tartis būtina."

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai (239)

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai
Ačiū, kad pasitikite mumis ir dalijatės išskirtiniais pasakojimais. Aušra mums parašė savo gimdymo istoriją, nes jaučia nuoskaudų, likusių po gimdymo.

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo (3)

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo
Pažintis su šeima, kuri sostinę iškeitė į Jonavą ir dėl to nė kiek nesigaili.

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą
Filmas be romantiškų bučinių, kūniškos meilės, paskui ir gimdymo scenos man - kaip vaikui knyga be iliustracijų. Kada pasvajoti, įsijausti, paverkti? Tačiau kai kurie filmų mums įpiršti stereotipai atkeliauja ir į tikrą gyvenimą. Vieni trukdo, kiti - ne. Kas tikra, o kas išgalvota, klausiame gydytojo akušerio ginekologo Egidijaus Jakiūno.

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio (31)

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio
„Kadangi šiuo metu išgyvenam sunkiausią periodą savo gyvenime - netekome kūdikio, nusprendėme pasidalinti savo liūdna istorija... Žinau, kad jūs nerašote tokių liūdnų straipsnių, bet tikiuosi, kad tėveliams kurie neteko savo vaikučių bus lengviau, nes žinos kad jie ne vieni tokie“.

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei
Mantautė yra dula, keturių pametinukų mama, būsima akušerė, rašanti feisbuke tinklaraštį Tampu Mama (ČIA). Mantautės tikslas – kad daugiau moterų įgautų pasitikėjimo, tikėjimo ir ramybės, o gimdymas būtų gražus, saugus ir be streso.

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų
Austėja itin skrupulingai planavo nėštumą, tikėjosi sklandaus gimdymo ir jokių „staigmenų", tačiau, kaip pati sako, į daug ką neatkreipė dėmesio ir pridarė daugybę klaidų. Laimei, iš to pasimokė ir tikisi, kad kitoms būsimosioms mamoms jos patirtis padės būti tvirtesnėms.