Mano gimdymo istorija: pavyko ne iškart

 (21)
Jurgos sūnelis po kelių savaičių švęs vienerių metukų gimtadienį, o jo mama prisimena savo nelengvą kelią iki susitikimo su sūnumi.
Mano gimdymo istorija: pavyko ne iškart
© Shutterstock nuotr.

Sėdžiu, žiūriu į tavo angelišką veidelį ir vis dar negaliu patikėti, kad ir aš pagaliau laikau savo svajonę delnuose... Ir aš pagaliau tapau mama!

Mėgaujuosi kiekviena sekunde su tavimi, vis dar negaliu sulaikyti ašarų ir atsidžiaugti, kad ir mus pagaliau palaimino Dievas, ir mums davė šitokį džiaugsmą, šitokį turtą...

TAIP PAT SKAITYKITE:
Papasakok savo gimdymo istoriją ir laimėk dovanėlę.

O kelias buvo ilgas.

Kaip ir dauguma merginų, niekada negalvodavau, kad kai norėsiu vaikų, reikės išklausyti vieną skaudžiausių gyvenimo pamokų ir išmokti kantrybės...

Po vestuvių išdidžiai visiems atsakydavau, kai išgirsdavau klausimą apie vaikus, kad pabūsiu metus žmona metus, o jau tada tapsiu mama. Pasirodo, gyvenime nebūna taip, kaip nori, o būna taip, kaip reikia...

Po metų mėgavimosi žmonos vaidmeniu atėjo noras tapti mama, deja, laukėme tavęs beveik 2 metus. Kiek ašarų išlieta, kiek skausmo iškęsta...

Nusprendę planuoti šeimą, nebesisaugojome, bet ėjo mėnesiai, o aš nepastojau.

Su kiekvienu mėnesiu būdavo vis sunkiau... Pradėjau savęs nekęsti, pradėjau nekęsti visų aplinkui, o ypač to aukštai, kad baudžia mus už kažką...

Nebegalėdavau žiūrėti į nėščiąsias, nes jos man kaskart primindavo tai, ko aš negaliu turėti... Tie pilvai, atrodo, rėkdavo: „Aš tuoj turėsiu vaiką, o tu taip ir liksi tuščia..."

Pradėjome ieškoti priežasčių. Gydytojai sakė, kad su mumis viskas gerai, tereikia atsipalaiduoti ir bandyti toliau. O kaip atsipalaiduoti, kai ir vėl mėnuo po mėnesio ateidavo nelaukiamos dienos. Nusprendėme bandyti IUI (intrauterinė inseminacja - toks pagalbinio apvaisinimo būdas, kai paruošta sperma sušvirkščiama į gimdą - red.past.)

Bandom. Vilčių milijonai. Testas rodo vieną I, ir aš krentu į žemę kaip iš parašiuto.

Nebėra gyvenimo prasmės, nenoriu keltis iš lovos...

Gal gale vyras prikalbina dar vienam bandymui. Jis baigiasi taip pat. Viskas, daugiau nieko nebenoriu. Nekenčiu savęs, nesusikalbu su aplinkiniais. Vaikštau apimta košmaro, kuris, atrodo, niekada nesibaigs.

Ir vėl naujas mėnuo, ir vėl naujos viltys. Einame pas kitus nevaisingumo specialistus, kurie paskiria vyrui vitaminų.

Bandome dar vieną, trečią IUI.

Viltys vėl didelės, svajoju, kaip bus nuostabu, jei pavyks, o mums pavyks, net neabejoju...
Nulekiu pasidaryti kraujo tyrimo, vyras skambina sužinoti atsakymo. Nieko... Ir kaip tai ištverti?Kaip susitaikyti su mintimi, kad tu negali tapti mama? Nebenoriu gyventi, niekas neidomu...

Vyras toliau geria vitaminus, o aš praradau viltį. Išvažiavau pas dėdę į statybas, dirbu kaip didžiausias vyras, tampau žvyrą ir kitaip bandau prablaškyti mintis.

Mėnesinių dienos ateina, bet jų nėra. Ai, bus kitą dieną,galvoju. Antra diena, nieko, trečia, taip praeina savaitė, o jų vis nėra. Sakau vyrui, gal pasidaryti testą, jis prašo palūkėti, nes irgi bijo vėl pamatyti vieną brūkšniuką.

Šiaip ne taip įkalbinu ryt iš pat ryto pasidaryti... Antras brūkšnelis nenyksta... Du! Vyras sutrikęs - negi tikrai?!

Ašaros rieda upeliais, nejaugi mums pagaliau pavyko?!

Stovim vonioje apsikabinę ir verkiam, negalėdami patikėti...

Tą dieną testo nepaleidome iš rankų, visur nešėmės, vis pažiūrėdami, ar nepranyko antra juostelė! Kraujo tyrimas patvirtino nėštumą, po šios džiugios žinios prasidėjo baimė, kad viskas būt gerai, kad tik vaikas nepabėgtų... Nėštumas buvo lengvas, pirmus tris mėnesius pykino nuolat, bet vėliau vaikščiojau kaip tankas iki pat paskutinių savaičių.

Liepos 26 -osios vakarą ruošiamės miegoti.

Nesimiega. Dalinamės su vyru prisiminimais iš paauglystės, jis jau beveik miega, pasisuku paglostyti mūsų šuniuko guolyje ir palinkėti labanakt, kai pajuntu bėgant vaisiaus vandenis.

Stoviu vonioje, varva rausvas skystis, bet kodėl vaisiaus vandenų tiek mažai, gal dar negimdau? Vyras klausia, ką daryti, atsakau nežinanti. „Kaip tai nežinai, gi viską išsiaiškinai" - sako jis. „Nieko nepamenu" - rėkiu...

Skambiname į ligoninę, niekas nekelia ragelio, jungiam kompiuteri, bandom ieškoti informacijos, nieko taip ir neišsiaiškiname... Nusprendžiame važiuoti. Antrą nakties mes jau joje. Vyrui pasiūlo važiuoti namo, nes iki ryto dar nieko nebus. Kaip tai važiuoti? Aš viena neišbūsiu, apsiverkiu, ir galų gale įkalbiname personalą, kad man reikia artimo žmogaus, ir kad tėtis miegos ant kėdės...

Vyras snaudžia, manęs miegas neima. 5 valandą ryte seselė pradeda leisti skatinamuosius. Skauda!... Prašome epidūrinės nejautros, bet atsako, kad reikia laukti kitos pamainos.

Pagaliau ateina gydytojas, prisistato, kad priims gimdymą.

Klausiam apie nejautrą, bet sako, kad anesteziologas turi labai daug darbo, nežinia, ar spės ateiti. Ima neviltis. Duokit tą epidūrą! Labai skauda!

Seselė pasiūlo svaiginančių vaistų, jie ne sąrėmių skausmus nuima, o apsvaigina. Sakau, kad duotų bet ką, kas palengvintų skausmą. Pirma dozė, aaachhh, kaip gera, apsvaigus guliu ant stalo ir viskas dzin... Deja, tai trunka tik apie 20 min, išsisklaido mano „šampanas", ir vėl skausmai sugrįžta, prašau seselės pakartoti, kartoja, deja, vaistai taip nebeveikia.

Duokit epidūrą!

Pagaliau 10 val ateina anesteziologė, suleidus po keliolikos minučių skausmas sumažėja. Gimdos kaklelis atsidaręs 7 cm.

Gydytojas informuoja, kad greitai pradėsiu gimdyti, dar po kiek laiko nusprendžia, kad laikas stumti.

Per kursus, pamenu, su vyru repetavome, kaip man reiks stumti, kaip jis man galvą laikys, tik, deja, realybė visai kitokia.

Įstrigo gydytojo žodžiai: „pasiruoškite, artėja momentas, priverčiantis kiekvieną vyrą verkti".

Susikaupiu, stumiu iš visų jėgų ir matau, kaip seselė ant rankų jau laiko vaikutį. Tokį
melsvą, susiraukšlėjusį varliuką... Padeda man pilvuko...

Vyras verkia ir dėkoja man, kad pagimdžiau sūnų, tokį mielą ir neapsakomai brangų.

Aš verkiu iš laimės ir glostau jį.

3450g, 55 cm, 8/9 pagal Apgar.

Aš laiminga! Esu mama ir mano gyvenimas įgavo prasmę ir tikslą - išauginti sūnų stipriu, doru ir sąžiningu vyru!

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Ar tikrai vėliau gimdančios moterys gyvena ilgiau?

Ar tikrai vėliau gimdančios moterys gyvena ilgiau?
Tyrimas rodo, kad po 25-erių pirmą kartą gimdžiusioms moterims didesnė tikimybė sulaukti 90-ies nei jaunesnėms gimdžiusioms moterims.

Skaitytojos išpažintis: po gimdymo namo grįžau be sūnelio (87)

Skaitytojos išpažintis: po gimdymo namo grįžau be sūnelio
Uteniškiai Rūta ir Dainius (vardai pakeisti) su džiugesiu laukė gimsiančio vaikelio. Rūta visą nėštumą jautėsi gerai, problemų nebuvo, tad net nenumanė, kokį pragarą teks ištverti prasidėjus gimdymui.

Psichologė: kaip pagimdyti be skausmo (7)

Psichologė: kaip pagimdyti be skausmo
Nors gimdymas yra fiziologinis procesas, pasitelkiant žmogaus psichologiją jį galima ištverti sunkiau arba lengviau.

Svarbu žinoti: gimdymo traumos (11)

Svarbu žinoti: gimdymo traumos
Gimdymas visuomet kelia rūpestį dėl sėkmingos jo eigos, kuri svarbi tiek motinos, tiek kūdikio gerovei.

Lietuvių mamos atvirai: ko labiausiai bijojau per gimdymą? (8)

Lietuvių mamos atvirai: ko labiausiai bijojau per gimdymą?
Bijoti – natūralu ir žmogiška, bet baimės akys didelės, tad dažnai situaciją piešiame daug tamsesnėmis spalvomis, nei ji yra iš tiesų.

Naujagimiui palankioje ligoninėje svarbiausias dėmesys – žindymui

Naujagimiui palankioje ligoninėje svarbiausias dėmesys – žindymui
Šiemet Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir UNICEF paskelbta Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyva mini 25-erių metų jubiliejų.

2 vaikų mama: iki antrojo gimdymo nežinojau, kas yra skausmas

2 vaikų mama: iki antrojo gimdymo nežinojau, kas yra skausmas
Sudėtingas nėštumas, daug išgyvenimų, fizinio ir dvasinio skausmo, ne ką paprastesnis ir gimdymas – vien jau tai, kad gimusi mergytė nekvėpavo... Prisiminusi visa tai Žydra Mikalauskė sako, kad kojos lūžis, palyginti su skausmu, kurį teko ištverti, – niekai. Ir nepaliauja šypsotis.

Siūlo po gimdymo neišmesti virkštelės ir paversti ją meno kūriniu (14)

Siūlo po gimdymo neišmesti virkštelės ir paversti ją meno kūriniu
Po gimdymo virkštelė, jungusi mamą su kūdikiu, tampa nebereikalinga ir yra išmetama. Tačiau viena įmonė sugalvojo netradicinį jų panaudojimo būdą.

60 metų moteris pirmą kartą tapo mama: gimė dvyniai (11)

60 metų moteris pirmą kartą tapo mama: gimė dvyniai
Amerikietė Claudette Cook savo vėlyvą nėštumą vadina Dievo dovana ir sako, kad vaikų gimimas į jų namus atnešė didžiulį džiaugsmą.

Danijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymo ypatumus (34)

Danijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymo ypatumus
Kristina Lukošiūtė-Balslev (29 m.) su vyru Simon Balslev (32 m) ir dviem vaikučiais gyvena Danijoje. „Nėštumo priežiūra čia – puiki, gimdymai praėjo ramiai, esu labai patenkinta", – sako Kristina. Kas Danijoje kitaip nei pas mus?

7 mitai apie cezario pjūvį, kuriuos reikia vyti lauk (13)

7 mitai apie cezario pjūvį, kuriuos reikia vyti lauk
Nepaisant to, kad pastaraisiais metais beveik trečdalis vaikų gimsta po cezario pjūvio operacijos, vis dar gajūs įvairūs su šia procedūra susiję mitai.

Mamos atvirai: kiek kainuoja gimdymas Lietuvoje? (30)

Mamos atvirai: kiek kainuoja gimdymas Lietuvoje?
Ne paslaptis, kad nemažai mamų prieš gimdymą susiranda patikimą gydytoją, susitaria ir jam sumoka. Už tai, kad reikiamu momentu bus šalia, prižiūrės ir padės. Kaip dažnai mamos tariasi ir kokios tai sumos? 15 mamų iš Lietuvos ir užsienio – 15 nuomonių ir patirčių (vardai jų prašymu pakeisti).

Gydytojas Egidijus Jakiūnas – atvirai apie įsimintiniausius gimdymus, nutikusius per jo praktiką (19)

Gydytojas Egidijus Jakiūnas – atvirai apie įsimintiniausius gimdymus, nutikusius per jo praktiką
Sakoma, kad gydytojo akušerio ginekologo specialybė yra pati gražiausia, nes jis pirmasis pasitinka į pasaulį besibeldžiančią naują gyvybę. Tiesa, kartais tai daryti tenka ekstremaliomis sąlygomis.

Psichologė – apie gimdymą su vyru: kada tai išties padeda, o kada – trukdo (105)

Psichologė – apie gimdymą su vyru: kada tai išties padeda, o kada – trukdo
Gimdyti su vyru šiandien yra taip pat savaime suprantama, kaip kartu eiti į pirmąjį ultragarsinį nėštumo tyrimą. Eiti kartu tikrai nėra būtina, tačiau vieniems būsimiems tėčiams tai labai svarbus įvykis, kurio jie nenori praleisti, kiti nesuteikia tam tokios didelės reikšmės.

Nuotraukos, kurios atima žadą: kaip iš arti atrodo gimdymas (95)

Nuotraukos, kurios atima žadą: kaip iš arti atrodo gimdymas
Lietuvoje vis dar populiarėjanti labai pamažu, gimdymo fotosesija užsienyje jau seniai nieko nestebina. Kai kurie fotografai specializuojasi fotografuodami tik nėštumus ir gimdymus.