Mano gimdymo istorija: raganaujanti sesuo išpranašavo gimdymą

 (5)
Trijų vaikučių mamos Romutės pasakojimas – itin šmaikštus ir lengvai parašytas. Tikimės, kad graži istorija įkvėps ir jus!
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Visada sakiau, kad mano sesuo yra truputį ragana...

Kartais ji nuspėja įvykius, įžvelgia nematomus dalykus arba jaučia tai, kas kitiems nei matoma, nei nuspėjama.

Kadangi esam pripratusios bendrauti daug ir dažnai, tai mano artėjančio gimdymo data irgi buvo viena iš temų, kurią mes aptardavom telefonu, elektroniniu paštu ar gyvai. Spėliojom, dėliojom, ginčijomės.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Dinozaurų parkas Lietuvoje: ar kaina atitinka kokybę?

Video: kas nutinka, kai vaikai paliekami vieni automobilyje karštą dieną

Nėštumo pabaigoje netgi sapnavau tikslią gimdymo datą (užbėgdama įvykiams už akių iš karto pasakysiu, kad ji nepasitvirtino). Kartais aš ją erzindavau savo padejavimais, kad pavargau nešioti tokį pilvą ir tuoj tuoj gimdysiu. Paskui tarsi pasikeitėm vietom, kai ji mane tikino, jog atrodau lyg galudienė, o aš su tuo nenorėjau sutikti. Įdomu, ar tikrai visos galudienės panašiai atrodo? Jeigu taip, ar jos visos panašiai pavargusios, ar susitaikiusios su ateinančiais pokyčiais, ar neramios lyg avelės genamos į naują bandą? Šito atsakymo taip ir nesužinosiu, nes per kelias dienas įgijau visai kitą išvaizdą: pajuodusius paakius ir rūpesčio raukšlelę kaktoje, o tai yra kitas mano veidas. Man rodos, tokie yra naujagimio motinos bruožai.

Giliai viduje jaučiau, kad gimdysiu anksčiau nei nurodyta data mano medicinos kortelėje, bet vis tiek aplinkui ieškojau ženklų, kurie patvirtintų mano įtarumą.

Ieškojau sapnuose, knygose, netgi savo kūne ar keistuose elgsenos pasireiškimuose.

Vienoje knygoje rašoma: „Likus 2-4 savaitėms iki gimdymo pradžios sustiprėja noras tvarkytis". Kai kažkurią dieną likusi viena namie perkrausčiau visas virtuvės spinteles, užmečiau akį į kalendorių: laiko diapazonas nuo 2 iki 4 savaičių man pasirodė toks platus! Dėl visa ko įspėjau vyrą, kad telefoną laikytų visą laiką įjungtą ir po ranka. Jis iš manęs tik juokėsi, bet ramybės dėlei sutiko. Ar visada laikėsi duoto pažado? Visko pasitaiko, atsakytų seni išminčiai.

Bene labiausiai mane suklaidino gydytojas - ginekologas, kuris apžiūros metu mane nuramino, kad nesimato nei menkiausio ženklo, kad gimdymas arti. Taip ir pasakė: „Ramiai auginkite vaikelį iki vasario pabaigos, o jei niekas neprasidės, susidėkite daiktus ir atvykite pas mus į ligoninę. Operuosim." Aš tik linksėjau galva kaip kokia patikli varna, bet mintyse mačiau save, kaip sukertu su juo rankomis. Man toks planas tiko.

Mano „raganaujanti" sesuo turėjo savo asmeninių paskatų paspartinti dukterėčios pasirodymą.

Netrukus ji planavo išvykti labai ilgam ir labai toli, taigi, mes galėjom tiesiog prasilenkti laike!

Aišku, šiais laikais galima „parodyti" kūdikį interneto pagalba, bet tai jokiu būdu nėra tas pats kas paimti šiltą mažą kūdikėlį ant rankų ir užuosti jo kvapą. Taip ji ir pasakė: „Palaikyk vaikelį pilve iki vasario septintos, o tada jau galėsi gimdyti". Ji tiksliai apskaičiavo savaites, kada subręsta kūdikio plaučiai - pavojus pagimdyti neišnešiotą ir nepasiruošusį kvėpuoti vaikelį stipriai sumažėja nuo 37 nėštumo savaičių.

Aš jau niekur nebeskubėjau. Vasario septintoji buvo beveik įprastas pirmadienis: atsikėliau anksti, išlydėjau šeimą iš namų. Trumpam nuvažiavau į darbovietę, nes turėjau šiokių tokių nedidelių įsipareigojimų. Mezgiau, tvarkiausi, planavau nusipirkti naują siuvinėjimo rinkinį. Tiesa, dar slaugiau sergančią dukrą, tai diena prabėgo greitai. Vakare dar ilgai krapščiausi, kol galų gale nuvariau save miegoti. Jokio nerimo, jokio skausmo, jokių pranašiškų skausmų.

Kaip man sakė sesuo, tai dabar tą patį galiu perduoti savo brangioms besilaukiančioms draugėms: „Pirmas gimdymas yra ilgiausias, antras - greičiausias. O trečias? Improvizacija..."

Tai va, mano improvizacija prasidėjo lygiai 1:15, kai atsibudau ir supratau, kad „kažkas" vyksta. Tas „kažkas" buvo keistas jausmas tarp kojų...

Ojė, man nubėgo vandenys!

Esu mačiusi panašias scenas filmuose, paprastai moteris griebiasi už pilvo apačios, o visi aplinkiniai žiūri iš baimės paklaikusiom akim. Nieko panašaus nebuvau išgyvenusi pati, nes prieš tai buvusiais atvejais šis procesas vyko jau ligoninėje, gimdymo metu, ir mano atmintyje liko tik kaip smulkus

epizodas tarp didelių skausmų. Pasirodo, veiksmas panašus kaip filme, tik kartojasi nevienąsyk. Kaip kine nepavykę dubliai...

Purtau vyrą už peties: „Kelkis! Mes važiuojam į ligoninę."

Jums reikėtų pamatyti jo veido išraišką tą minutę! Nepasitikėjimas, baimė, stresas, nuostaba, panika - viskas tą akimirką susimaišė jo rudose akyse. O po sekundės prasidėjo beprotiškas bėgimas. Vienas maišas - į gimdyklą, kitas - kūdikėliui, trečias - į palatą. Aš pati vis lakstau į tualetą ir sėdėdama ant puodo vadovauju paradui. „Įrankiai. Tualetinis popierius. Dantų pasta..." Jis vis dar su didele baime akyse klusniai krauna mano amuniciją. Nesiginčija, nors tai mane džiugina.

Pusvalandį belakstydami po namus šiaip ne taip išsiruošiam į savo galutinį kelionės tašką - Antakalnio moterų kliniką. Kiek pamenu, pakeliui dar sustojam prie bankomato. Kaip jau ir sakiau, mes dar nepasiruošę gimdyti!

Klinikos durys nakčiai užrakintos, jas atidaro užsimiegojusi seselė.

Ji mane tardo baisiau nei per darbuotojų atrankos pokalbį. Kas atsitiko, kur dirbu, kada paskutinės mėnesinės... Tardo ramiai, šaltu veidu, neskubėdama. Kita medikė, pagal chalato spalvą spėju, kad rezidentė, kviečia mane apžiūrai. Ir tik tuomet, kai mano veidas ima mainytis ne kas dešimt, o kas tris - penkias minutes, ji nusprendžia paskubinti įvykius ir pagaliau pasikviečia mane į gimdyklą. Kažkodėl dar perklausiu, ar tikrai gimdysiu, ji tik liūdnai palinksi galva.... Kelio atgal nebėra.

Gimdykloje veiksmas vystosi kosminiu greičiu. Aš nespėju nei pasivaikščioti, nei pakvėpuoti ar pasikolioti su vyru, kurio dėka šiuo metu esa čia. Sąrėmių skausmai ritasi vienas po kito, jau nespėju jų sekti.

Vienintelis žodis, ką girdžiu - KVĖPUOK!

Man taip skauda, kad rodos pamirštu kvėpuoti. Nematau nieko aplinkui: nei aplinkos, nei daktarų, nes lieku tiktai aš ir mano kūnas. Ir pagaliau ateina ta akimirka, kai nebegaliu laukti, sakau jiems, kad gimdysiu ir jie su manimi nesiginčija. Niekas nepasiūlo palaukti, neskubėti, kažkur girdžiu KVĖPUOK ir dar naują žodį STUMK. Nebežinau, ar kvėpuoju. Bet tikrai stumiu. Atrodo, kad nelabai ir stumiu, nes

kūdikis pats stumiasi mano takais ir viens-du iššauna į gyvenimą. „Kokia ji mažytė", aš sakau pirmą kartą pamačiusi. O ji murkstosi man ant krūtinės lyg kačiukas. Gal greičiau kaip sliekelis - be garso, tyliai, užsimerkusi.

Sudie, šilti motinos vandenys ir nepasibaigiančios maisto atsargos!

Sveikas, pasauli, aš ateinu su tavimi susipažinti! Labas, Salomėja, mes visi tavęs labai laukėme. Ir tu pas mus atėjai tada, kada labiausiai norėjai, ar ne? Gal tu būsi tokia rami kaip naktis, kai gimei. O gal greita kaip gimimas? Po trumpos nakties diena išaušo vėjuota ir nerami, šaltas vėjas plakė medžių šakas ir purtė sniegą nuo stogų. Išsiunčiau vyrą namo. Dar spės išsivirti kavos ir pažadinti vaikus į mokyklą.

Dabar mes namie ir Salomėja mane moko dviejų dalykų: NESKUBĖTI ir NEPLANUOTI. Dieve, kaip tai nelengva! Iš abiejų disciplinų, jeigu tokios būtų dėstomos Gyvenimo Mokykloje, gaučiau pačius prasčiausius įvertinimus...

Romutė

Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Mamų patirtys: ar verta su gydytoju iš anksto tartis dėl gimdymo

Mamų patirtys: ar verta su gydytoju iš anksto tartis dėl gimdymo
Jei prieš gerą dešimtmetį būtume mamų paklausę, ar verta tartis dėl gimdymo su ginekologu ar akušere, daugelis būtų atsakiusios, kad tikrai taip.

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus" (146)

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus"
Austėja (vardas pakeistas), auginanti du vaikučius (1 ir 5 m.) įsitikinusi: „Prieš gimdant su gydytoju tartis būtina."

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai (239)

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai
Ačiū, kad pasitikite mumis ir dalijatės išskirtiniais pasakojimais. Aušra mums parašė savo gimdymo istoriją, nes jaučia nuoskaudų, likusių po gimdymo.

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo (3)

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo
Pažintis su šeima, kuri sostinę iškeitė į Jonavą ir dėl to nė kiek nesigaili.

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą
Filmas be romantiškų bučinių, kūniškos meilės, paskui ir gimdymo scenos man - kaip vaikui knyga be iliustracijų. Kada pasvajoti, įsijausti, paverkti? Tačiau kai kurie filmų mums įpiršti stereotipai atkeliauja ir į tikrą gyvenimą. Vieni trukdo, kiti - ne. Kas tikra, o kas išgalvota, klausiame gydytojo akušerio ginekologo Egidijaus Jakiūno.

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio (31)

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio
„Kadangi šiuo metu išgyvenam sunkiausią periodą savo gyvenime - netekome kūdikio, nusprendėme pasidalinti savo liūdna istorija... Žinau, kad jūs nerašote tokių liūdnų straipsnių, bet tikiuosi, kad tėveliams kurie neteko savo vaikučių bus lengviau, nes žinos kad jie ne vieni tokie“.

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei
Mantautė yra dula, keturių pametinukų mama, būsima akušerė, rašanti feisbuke tinklaraštį Tampu Mama (ČIA). Mantautės tikslas – kad daugiau moterų įgautų pasitikėjimo, tikėjimo ir ramybės, o gimdymas būtų gražus, saugus ir be streso.

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų
Austėja itin skrupulingai planavo nėštumą, tikėjosi sklandaus gimdymo ir jokių „staigmenų", tačiau, kaip pati sako, į daug ką neatkreipė dėmesio ir pridarė daugybę klaidų. Laimei, iš to pasimokė ir tikisi, kad kitoms būsimosioms mamoms jos patirtis padės būti tvirtesnėms.

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme (48)

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme
Gali būti, kad skaitėte ne vieną straipsnį ar klausėtės diskusijos apie tai, ar vyrams vieta gimdykloje. Daugelis moterų apie tai turi tvirtą savo nuomonę, o ką mano patys vyrai?

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos (1)

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos
Vaikelio gimimas – didelė šventė šeimai, ir nuo tos įsimintinos dienos daug ką norisi įamžinti ir įprasminti.

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje
„Nėštumai ir gimdymai Ispanijoje – ideali patirtis“. Taip sako lietuvė Justė (32 m.), su vyru ispanu Antonio auginanti du sūnus. Abu jų susilaukė Ispanijoje.

Kiekviena gimdyvė išgirsta šios moters pavardę: kas tokia buvo Virginia Apgar (4)

Kiekviena gimdyvė išgirsta šios moters pavardę: kas tokia buvo Virginia Apgar
Kiekviena nauja mama išgirsta šios moters vardą, bet ne kiekviena žino, kas ji. Kviečiame susipažinti su gydytoja Virginia Apgar.

Vyras gimdyme – už ar prieš? (57)

Vyras gimdyme – už ar prieš?
Štai ir vėl kasmėnesinis tradicinis mamų susibėgimas, o aš skubu užduoti joms klausimą. Ar vyras dalyvavo gimdyme? Ar padėjo? O gal labiau... trukdė?

Sandra: gimdyti važiavau nesitarusi ir likau iš tiesų nustebusi (4)

Sandra: gimdyti važiavau nesitarusi ir likau iš tiesų nustebusi
Tuo įsitikinusi (ir pati patyrusi) žavaus mažylio mama Sandra. Moteris pasakoja, kad, nors gimdymas būna komplikuotas, jis prisiminimuose gali išlikti kaip graži, šviesi diena. Ir didžiąją dalį lemia personalo dėmesys, atidumas ir kompetencija.

Kaip susijęs aštrus maistas ir gimdymas

Kaip susijęs aštrus maistas ir gimdymas
Aštrus maistas paskatina sąrėmius. Tokį patarimą būsimos mamos neretai išgirsta baigiantis nėštumui, kai numatytas gimdymo terminas praėjo, o vaikelis neskuba užgimti