Mano gimdymo istorija: siurprizas, pikta valytoja ir operacija

 (10)
Violeta iki pusės nėštumo manė, kad nešioja vieną vaikutį, bet, pasirodo, ji klydo... Apie dvynių nėštumo ir gimdymo ypatumus - iš pirmų lūpų.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Vaikelio labai laukėme.

Planavome su vyru, įsivaizdavome, koks jis bus. Patyliukais svajojome apie dukrytę. Testą dariausi kone kasdien, su nekantrumu laukdama dviejų juostelių.

Pagaliau! Yra! Pas vyrą bėgau kaip ant sparnų. Džiaugėmės abu labai, iškart užsirašiau pas ginekologę. Po savaitės apsilankėme, viskas gerai, mažiukas gimdoj auga.

Pirmi trys mėnesiai buvo pragaras: bloga, pykina, vemiu rytais.

O tuo metu ir mūsų vestuvės suplanuotos - pasiruošimo buvo nemažai. Per antrą vizitą pas gydytoją gaunu siuntimą į ligoninę dėl toksikozės, nes labai sublogau, o valgyt išvis nieko negalėjau...

TAIP PAT SKAITYKITE:
Bręsta skandalas karališkoje šeimoje: ar prireiks karališkajam kūdikiui DNR testo?

Treneris griauna mitus apie sportą ir lieknėjimą po gimdymo

Atšventėm vestuves. Pilvuko net nesimatė, o jau įsibėgėjo 16 savaitė.

Iškart po vestuvių nuvažiavome pasitikrinti pas genetikus. Buvo įdomu, gal paaiškės lytis, ar bus mūsų išsvajota mergytė. Kaip dabar menu, žiūri gydytojas į ekraną, sako: „viena galva, štai kita... Sveikinu - Jūs turėsite dvynukus".

O, ne! Negalėjome patikėti! Identiški dvyniai, viena placenta... Verkiau, aišku. Buvo ir šokas, ir džiaugsmo ašaros. Išėjome tylėdami iš kabineto. Artimieji irgi negalėjo patikėti - mama, vyro tėvai...

Štai kodėl aš taip kankinausi ir blogavau pirmus mėnesius!

Nėštumas buvo gana sunkus, daug streso. Kadangi mažylės buvo vienoje placentoje, reikėjo nuolat tikrintis, kas dvi savaites echoskopija.

Kodėl? Nes bet kada galėjo susipainioti virkštelės, bet kada galėjo abu žūti pilvuke, o aš to net nepajausčiau. Kiekviena vakarą meldžiausi, kad tik viskas būtų gerai, kad vaikučiai draugautų pilvuke, dalintųsi maisteliu.

Sulaukiau 26 savaičių nėštumo. Ultragarso metu pavyko pamatyti vieną mergytę, vadinasi, antroji ir mergaitė, nes juk identiški dvyniai, vienoje placentoje. Valiooo. Su vyru skraidėm iš laimės. Viena - planuota, kita - siurprizas.

Su Dievo pagalba išnešiojau iki 32 savaičių.

Pagal gydytojų nurodymus, tada ir buvo suplanuotas cezario pjūvis. Atvykau su vyru į ligoninę, tikėdama, kad greitai išvysiu savo kruopas...

Gimdymas buvo suplanuotas 7 vasario, o ligoninėje jau gulėjau nuo 5 dienos. Po gydytojų apžiūros nusprendžia, kad pavojaus mergaitėms dar nėra, ir joms mano pilvuke geriau, negu būtų inkubatoriuje.

Nusiteikiau, kad pagulėsiu savaitę. Palatoje gulėjome po penkias. Vis mačiau, kaip pagimdo tai viena, tai kita. Ko tik neprisižiūrėjau... O taip norėjosi ramybės, pabūti vienai su vyru...

Vaikučius stebėjo rytą, vakarą: klausė širdelės dūžių, aš skaičiavau judesius. Viskas ėjosi tikrai neblogai, mažylės dar priaugo svorio. Nors, aišku, buvo dar mažutės, apie 1700g.

Galų gale neištvėriau aš to šurmulio, tų besikeičiančių moterų... Išsiprašiau mokamos palatos, pagaliau miegosiu ramiai, ir niekas netrukdys.

Mėgavausi vienatve, čia ir vyras kartu nakvojo su manim. Super. Apsidžiaugiau, kad tokiom sąlygom dar savaitę vieną, kitą galiu ištempti, juk kuo ilgiau pilvuke, tuo geriau mergytėm.

Kitą rytą buvo toks nutikimas: nueinu į dušą, norėjau išsimaudyti prieš apžiūrą. Maudausi sau ramiai ir girdžiu rėkiant: „panele, ką jūs darote, užpylėte visą koridorių". Išsigandusi išeinu ir klausau valytojos priekaištų, kad esu kalta ir dabar turiu viską išvalyti. Puolu į ašaras, tikrai verkiau pasikūkčiodama... Juk nekalta aš, kad dušo kabinos neapgalvotos - nėra pertvarų ir užsikimšusi kanalizacija.

Kažkaip nusiraminau, nuėjau į patikrinimą.

Išklausiau, kaip plaka mažylių širdelės ir net nekreipiau dėmesio, kad maudžia pilvą. Grįžusi į palatą jaučiu, kad maudžia vis stipriau, kviečiu akušerę, kad paklausčiau, ar tai sąrėmiai. Liepė skaičiuoti, kas kiek laiko skauda. Pradėjau panikuoti, kad gimdau, kviečiau vyrą, kad tuoj gimdysiu.

Sulaukiau gydytojo, apžiūrėjo mane ir pasakė, kad iki vakaro susitiksiu su mergaitėmis. Gimdos kaklelis jau prasivėręs 4 cm.

13 vasario. Toks mistinis skaičius, bet niekur nepabėgsiu, reikia džiaugtis, kad tuoj pasimatysiu su dukrytėmis.

Sulaukiau vyro, jau ir lašelinę pastatė. Kažkaip labai ramiai jaučiausi, palyginus su baisiu rytu ir pikta valytoja. Na, bet gal jei ne ji, dar negimdyčiau.

Užmigau prieš operaciją.

Vyras juokėsi iš manęs, kad labai rami esu: sąrėmiai skausmingi, o aš miegu. Išvežė į operacinę. Jaudinausi, bet stengiausi to nerodyti. Operavo du vyrai. Per vidurį pilvo buvo pastatyta širma, viską girdėjau, kas buvo kalbama, buvau sąmoninga, tik nejaučiau apatinės kūno dalies.

Girdžiu tik kažką sakant: „jau". Ištraukia vieną mažylę, toks gražus verksmas „kva, kva". Kitą mažylę traukė gana sunkiai. „Dieve, padėk", - meldžiausi... Mergaitės gimė dviejų minučių skirtumu:  18.10 ir 18.12.

Parodė man jas jau suvyniotas, matėsi tik mažučiai veidukai. Abi po 1800 g ir 39 cm.

Susiuvo mane greitai, dar valandą gulėjau pooperacinėje palatoje, pamenu, labai šaltis krėtė.

Po valandos jau keliavau į palatą, nekantravau pamatyti mergaites. Vyras vis nubėgdavo, pafilmuodavo ir atnešdavo man parodyti. Gulėjo jos reanimacijoje, viena mažylė sunkiai kvėpavo. Džiugino tai, kad gulėjo net ne inkubatoriuje, o šildomoje lovytėje.

Po paros, nors ir sunkiai, jau keliavau pas savo mergaites. 


Apie tai, kad po širdimi nešioja dvi dukrytes, Violeta nežinojo beveik iki vidurio nėštumo. Asmeninio archyvo nuotr.

Dar tris savaites praleidome Santariškėse, kol mažytės išmoko valgyti.

Taip ir sulaukėme dviejų siurprizų, kuriuos pavadinome Emilija ir Maja.

Violeta

Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Dula Mantautė dalijasi greito ir sklandaus gimdymo istorija (5)

Dula Mantautė dalijasi greito ir sklandaus gimdymo istorija
Mantautė yra dula, keturių pametinukų mama, būsima akušerė, rašanti feisbuke tinklaraštį „Tampu Mama“.

Lietuvoje naujagimiams palankių ligoninių padaugėjo dvigubai skelbiame sąrašą

Lietuvoje naujagimiams palankių ligoninių padaugėjo dvigubai <sup style="color: #ff0000;">skelbiame sąrašą</sup>
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad mūsų šalyje daugėja naujagimiams palankių ligoninių. Iki šiol jų buvo 8, o dabar patvirtinta net 16.

Dviejų vaikų mama: pirmas gimdymas – katastrofa, antras – kaip gimtadienis

Dviejų vaikų mama: pirmas gimdymas – katastrofa, antras – kaip gimtadienis
Taip sako Indrė Rutavičienė, trejų metų Olivijos ir trijų mėnesių Elidijaus mama. Baigusi statybos mokslus Indrė ilgai ieškojo savo kelio. Šiandien ji jaučiasi esanti ten, kur ir turėtų būti.

Į Lietuvą atvyksta garsioji akušerė ir pribuvėja: svarbiausia pagalbos priemonė gimdyvei yra meilė (4)

Į Lietuvą atvyksta garsioji akušerė ir pribuvėja: svarbiausia pagalbos priemonė gimdyvei yra meilė
Su lietuvėmis savo patirtimi pasiruošusi dalintis Angelina Martinez Miranda yra garsi tradicinė akušerė/pribuvėja, gyvenanti ir praktikuojanti Meksikoje. Šį pašaukimą moteris paveldėjo iš savo motinos ir močiutės, kurios taip padėdavo vaikučiams ateiti į šį pasaulį.

Nuskausminamieji gimdymo metu – už ir prieš (32)

Nuskausminamieji gimdymo metu – už ir prieš
Devyni kūdikio laukimo mėnesiai skirti visapusiškam jo atėjimo į šį pasaulį pasiruošimui.

Vyras nenori dalyvauti gimdyme: ar verta jį perkalbėti (83)

Vyras nenori dalyvauti gimdyme: ar verta jį perkalbėti
Besilaukianti moteris norėtų, kad gimdyme dalyvautų ir jos vyras. Tačiau bendro sutarimo pora neranda. Ką patars psichologė Karolina Gurskienė?

Tėveliai raginami neskubėti rinktis virkštelės kraujo bankų paslaugas

Tėveliai raginami neskubėti rinktis virkštelės kraujo bankų paslaugas
Lietuvos bioetikos komitetas ragina žmones atsargiau vertinti privačių virkštelės kraujo bankų Lietuvoje vykdomą veiklą ir neskubėti investuoti savo pinigų į jų siūlomas paslaugas.

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai (17)

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai
Jei prieš gerą dešimtmetį būtume mamų paklausę, ar verta tartis dėl gimdymo su ginekologu ar akušere, daugelis būtų atsakiusios, kad tikrai taip.

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus" (148)

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus"
Austėja (vardas pakeistas), auginanti du vaikučius (1 ir 5 m.) įsitikinusi: „Prieš gimdant su gydytoju tartis būtina."

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai (239)

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai
Ačiū, kad pasitikite mumis ir dalijatės išskirtiniais pasakojimais. Aušra mums parašė savo gimdymo istoriją, nes jaučia nuoskaudų, likusių po gimdymo.

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo (3)

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo
Pažintis su šeima, kuri sostinę iškeitė į Jonavą ir dėl to nė kiek nesigaili.

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą
Filmas be romantiškų bučinių, kūniškos meilės, paskui ir gimdymo scenos man - kaip vaikui knyga be iliustracijų. Kada pasvajoti, įsijausti, paverkti? Tačiau kai kurie filmų mums įpiršti stereotipai atkeliauja ir į tikrą gyvenimą. Vieni trukdo, kiti - ne. Kas tikra, o kas išgalvota, klausiame gydytojo akušerio ginekologo Egidijaus Jakiūno.

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio (31)

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio
„Kadangi šiuo metu išgyvenam sunkiausią periodą savo gyvenime - netekome kūdikio, nusprendėme pasidalinti savo liūdna istorija... Žinau, kad jūs nerašote tokių liūdnų straipsnių, bet tikiuosi, kad tėveliams kurie neteko savo vaikučių bus lengviau, nes žinos kad jie ne vieni tokie“.

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei
Mantautė yra dula, keturių pametinukų mama, būsima akušerė, rašanti feisbuke tinklaraštį Tampu Mama (ČIA). Mantautės tikslas – kad daugiau moterų įgautų pasitikėjimo, tikėjimo ir ramybės, o gimdymas būtų gražus, saugus ir be streso.

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų
Austėja itin skrupulingai planavo nėštumą, tikėjosi sklandaus gimdymo ir jokių „staigmenų", tačiau, kaip pati sako, į daug ką neatkreipė dėmesio ir pridarė daugybę klaidų. Laimei, iš to pasimokė ir tikisi, kad kitoms būsimosioms mamoms jos patirtis padės būti tvirtesnėms.