Mano gimdymo istorija: vyras buvo didžiausia parama ir paguoda

 (5)
Mamos Lolitos pasakojimas - optimistiškas. Net ir sunkiausią akimirką moteris neprarado vilties, kad viskas bus gerai.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Sveiki, jaukiai įsitaisiusi lovos kamputyje, kai visi darbai nudirbti, pietūs paruošti, o mažasis nepaprastai mielai susisukęs į kamuolėlį ilsisi ir kaupia jėgas likusiai dienos daliai, nusprendžiau, kad turiu laiko ir noro dar kartą prisiminti dieną, kai tapau MAMA.

Aš nuostabios, pavydą keliančios „vadovėlinės" istorijos, kaip viskas buvo lengva, paprasta ir nuostabu, nepapasakosiu, bet neabejoju, kad ir labai neišgąsdinsiu. Taigi, apie viską nuo pradžių...

Mažylis išeiti iš pilvelio neskubėjo.

Šventai tikiu, kad jis užsibuvo, nes aš labai ilgai jo prašiau nepaskubėti. Susitarėme, kad jis be jokių kalbų bus mažas Šauliukas, ir būtinai gims tokiom dienom, kad mama nepraleistų serialo „Nusivylusios namų šeimininkės". Žinoma, viskas juokai, tačiau juk juokaujant smagiau gyventi.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Papasakok savo gimdymo istoriją ir laimėk dovanėlę.

Taigi, taip ir atidėliojo mažasis pasirodymą. Praėjo ir numatyta gimdymo data, ir dar kelios dienelės... Gydytoja jau iškilmingai įteikė siuntimą į ligoninę, kur mano užsimiršusį gimti mažylį turėjo paskubinti.

Man griežtai prisakė „važiuoti ketvirtadienį" iš pat ryto, o aš šventai tikėjau, kad be penktadienio man nėra ten ko važiuoti. Šiaip nebuvau iš tų mamų, kurios jaučia viską - kada gims, kas gims, koks gims... Buvau toji eilinė nėštukė, kuri buvo tiesiog be proto laiminga, be jokių spėlionių, nes žinojau, kad bet kada, bet ką ir bet kokį stebuklą mylėsiu taip pat.

Taigi savęs ir nevarginau papildomomis mintimis, ir kodėl nenorėjau tądien į ligoninę, galvos taip pat nesukau. Tiesiog pasakiau vyrui, kad iš darbo atsiprašytų penktadienį, nes tik tą rytą mes ten vyksime. Penktadienį mes iš tiesų į ligoninę vykome, tik kiek anksčiau, ir lapelio „Siuntimas tirti, konsultuoti, gydyti", kurį įteikė gydytoja, neprireikė.

Vandenys nubėgo kiek po 5 valandos ryto.

Ramiai nusliūkinau į dušą, maniau, nėra ko skubėti - prisiminiau viską, ką aiškino pamokėlėse prieš gimdymą. Vonioje pamačiau stipriai žalius (stipriai, reiškia ypatingai tamsiai raudonos spalvos) vandenis, kurie įnešė šiek tiek sumišimo, bet visiškai nekėlė panikos (vėl tas nepaaiškinamas „žinojimas"), tiesiog paspartino išsiruošimo procesą ir jau po valandėlės buvau priimamajame.

Priėmė labai maloniai, viską paaiškino, aprodė, visos procedūros ir t.t... 3 centimetrai... Skatinamieji...

Na ką, mąstau, apie pietus turėtų viskas baigtis (ir kartu prasidėti). Vis dėlto, kaip ir minėjau, jokio panašumo į teoriją... Sąrėmiai jau po valandos buvo kas minutę, ir truko po minutę... Skausmas nepakeliamas, jokių masažų ir glostymų tikrai nenorėjau (kiek pamasažuoti nugarą leisdavau tik tarp sąrėmių), negalėjau gulėti, norėjau eiti (kaip ir visą nėštumą), labai norėjau į vonią...

Valandos bėgo gana greitai, su vyru iš pradžių ir pokštavau, ir dainas dainavau, ir akušeres linksminau.

Keitėsi pamainos (du kartus), nesupratau, kodėl pas mane eina tiek daug gydytojų, net skyriaus vedėjas... Kai sąrėmiai tokie dažni ir ilgi, maniau, kad atkentėsiu, bet viskas bus trumpiau. Man vis siūlė nuskausminamųjų, sakiau, kad ištversiu... Gydytojas ne kartą puse lūpų užsiminė apie galimą Cezario pjūvį, nes gimda nesivėrė.

Įsiprašiau į vonią, maniau palengvės. Palengvėjo!!! Pirmosiomis minutėmis... Vėliau skausmas pasidarė nepakeliamas, aš be galo pavargau, o tas palaimingas stūmimo jausmas vis nesijautė. Praėjus daugiau kaip šešioms įtemptoms valandoms po eilinio patikrinimo man pasakė, kad per šį laiką atsivėrė vos vienas nepilnas papildomas centimetras.

Tą akimirką kiek palūžau, nes iš tiesų labai kankinausi...

Supratau, kad be vaistų neapsieisiu, nes gydytojas jau visiškai atvirai pasakė, kad jei praėjus dar porai valandų situacija nesikeis, mane operuos. Na jau ne, pamaniau, prašyčiau, aš čia ne tam kankinuosi - prašau duoti vaistų, aš pailsiu ir gimdom!

Vaistų man suleido, tačiau čia ir vėl jokios teorijos - sąrėmiai tik šiek tiek ir tik trumpam aprimo, gal valandžiukę snūstelėjau, pažiūrėjom „Simpsonus" per TV (na vis tiek nieko ypatingo neveikiam), skausmai vėl didėjo ir labai sparčiai, ačiū Dievui - centimetrų kiekis taip pat. Papildomos nuskausminamųjų dozės jau nepadėjo, visiškai jokio poveikio nebejutau. Vis dėlto viskas pajudėjo, akušerės dar ramiai vaikštinėjo, ruošėsi gimdykloje, sakė, kad dar reiks luktelt, bet mes žinojome geriau - mes pasiruošę pasimatyti!

Palyginus su tuo, ką ištvėriau iki tol, gimdymas buvo gana trumputis.

Žinoma, prie visų džiaugsmų neapsiėjau ir be kirpimo. Bet niekas nesvarbu, viskas vardan JO! Štai ir jis... Po 12-13 valandų... Mažytis, bet tikras vyras - jokių ašarų, tik trumputis cypt, pranešantis, kad aš gyvas ir aš jau čia!, ir čiurkšlė aplink besidarbuojančioms moterytėms ant pilvų.

Vėliau „poguliukas" mamytei ant pilvo, sienomis iš džiaugsmo lipantis tėtis, kuris visą laiką buvo šalia ir buvo didžiausia parama ir pagalba besidarbuojančiai mamai: padavė šimtus gurkšnių vandens, kartu kvėpavo ir stūmė (tai vienas ryškiausių atsiminimų iš gimdyklos). Viskas paskui jau vyko labai greitai, kadangi kitoje gimdykloje pradėjo gimdyti kita mama. Man, kad nepritrūktų atsiminimų, dar ir susiuvo viską be nuskausminimo - daktaras skubėjo į gimdyklą, o anesteziologas nespėjo atbėgti laiku,bet tai nesvarbu! Mes juk sūnaus ką tik susilaukėme!

Visas likusias smulkmenas sužinojome tik vėliau.

Pasirodo, kad mano atvykimas visus „pastatė ant blakstienų". Vandenų spalva labai išgąsdino, man iš karto buvo paruošta operacinė („jeigu ką"), dėl to nuo manęs nuolat nesitraukė specialistai... Paniką dar labiau kėlė ypač lėtas gimdos atsivėrimas, daktarai ruošėsi blogiausiam. O mums nereikėjo nieko! Didvyriškai atlaikėme visus nesklandumus.

Esu ypač dėkinga gydytojams, kurie nesukėlė panikos ir neleido be reikalo nervintis. Labai dėkoju vyrui - vajė, ir kas gi nusprendė, kad ten jam ne vieta? O ypač dėkoju savo mažyliui, kad buvo toks stiprus!

Tiesa, pirmadienį išvykome namo ir „Nusivylusias namų šeimininkes" aš pažiūrėjau...

Lolita

Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai (186)

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai
Ačiū, kad pasitikite mumis ir dalijatės išskirtiniais pasakojimais. Aušra mums parašė savo gimdymo istoriją, nes jaučia nuoskaudų, likusių po gimdymo.

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo (2)

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo
Pažintis su šeima, kuri sostinę iškeitė į Jonavą ir dėl to nė kiek nesigaili.

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą
Filmas be romantiškų bučinių, kūniškos meilės, paskui ir gimdymo scenos man - kaip vaikui knyga be iliustracijų. Kada pasvajoti, įsijausti, paverkti? Tačiau kai kurie filmų mums įpiršti stereotipai atkeliauja ir į tikrą gyvenimą. Vieni trukdo, kiti - ne. Kas tikra, o kas išgalvota, klausiame gydytojo akušerio ginekologo Egidijaus Jakiūno.

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio (30)

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio
„Kadangi šiuo metu išgyvenam sunkiausią periodą savo gyvenime - netekome kūdikio, nusprendėme pasidalinti savo liūdna istorija... Žinau, kad jūs nerašote tokių liūdnų straipsnių, bet tikiuosi, kad tėveliams kurie neteko savo vaikučių bus lengviau, nes žinos kad jie ne vieni tokie“.

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei
Mantautė yra dula, keturių pametinukų mama, būsima akušerė, rašanti feisbuke tinklaraštį Tampu Mama (ČIA). Mantautės tikslas – kad daugiau moterų įgautų pasitikėjimo, tikėjimo ir ramybės, o gimdymas būtų gražus, saugus ir be streso.

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų
Austėja itin skrupulingai planavo nėštumą, tikėjosi sklandaus gimdymo ir jokių „staigmenų", tačiau, kaip pati sako, į daug ką neatkreipė dėmesio ir pridarė daugybę klaidų. Laimei, iš to pasimokė ir tikisi, kad kitoms būsimosioms mamoms jos patirtis padės būti tvirtesnėms.

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme (48)

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme
Gali būti, kad skaitėte ne vieną straipsnį ar klausėtės diskusijos apie tai, ar vyrams vieta gimdykloje. Daugelis moterų apie tai turi tvirtą savo nuomonę, o ką mano patys vyrai?

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos (1)

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos
Vaikelio gimimas – didelė šventė šeimai, ir nuo tos įsimintinos dienos daug ką norisi įamžinti ir įprasminti.

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje
„Nėštumai ir gimdymai Ispanijoje – ideali patirtis“. Taip sako lietuvė Justė (32 m.), su vyru ispanu Antonio auginanti du sūnus. Abu jų susilaukė Ispanijoje.

Kiekviena gimdyvė išgirsta šios moters pavardę: kas tokia buvo Virginia Apgar (4)

Kiekviena gimdyvė išgirsta šios moters pavardę: kas tokia buvo Virginia Apgar
Kiekviena nauja mama išgirsta šios moters vardą, bet ne kiekviena žino, kas ji. Kviečiame susipažinti su gydytoja Virginia Apgar.

Vyras gimdyme – už ar prieš? (57)

Vyras gimdyme – už ar prieš?
Štai ir vėl kasmėnesinis tradicinis mamų susibėgimas, o aš skubu užduoti joms klausimą. Ar vyras dalyvavo gimdyme? Ar padėjo? O gal labiau... trukdė?

Sandra: gimdyti važiavau nesitarusi ir likau iš tiesų nustebusi (4)

Sandra: gimdyti važiavau nesitarusi ir likau iš tiesų nustebusi
Tuo įsitikinusi (ir pati patyrusi) žavaus mažylio mama Sandra. Moteris pasakoja, kad, nors gimdymas būna komplikuotas, jis prisiminimuose gali išlikti kaip graži, šviesi diena. Ir didžiąją dalį lemia personalo dėmesys, atidumas ir kompetencija.

Kaip susijęs aštrus maistas ir gimdymas

Kaip susijęs aštrus maistas ir gimdymas
Aštrus maistas paskatina sąrėmius. Tokį patarimą būsimos mamos neretai išgirsta baigiantis nėštumui, kai numatytas gimdymo terminas praėjo, o vaikelis neskuba užgimti

Živilė: gimdyti Estijoje buvo geriau, ramiau ir maloniau, palyginti su Lietuva

Živilė: gimdyti Estijoje buvo geriau, ramiau ir maloniau, palyginti su Lietuva
Živilės ir Deivido šeima augina tris vaikus – du gimdė Lietuvoje, o trečią – Estijoje, Taline.

Kurios ligoninės Lietuvoje turi Naujagimiui palankios ligoninės vardą (26)

Kurios ligoninės Lietuvoje turi Naujagimiui palankios ligoninės vardą
Naujagimiui palankios ligoninės didelę reikšmę skiria sėkmingai žindymo pradžiai. Kokių reikalavimų turi būti laikomasi, norint gauti Naujagimiui palankios ligoninės vardą ir kodėl verta gimdyti būtent šiose gydymo įstaigose?