Mano gimdymo istorija: vyras verkė, aš verkiau

 (12)
Greta rašė savo pirmagimės dukrytės dienoraštį nuo pirmos nėštumo dienos. Pasklaidykime jį drauge.
© Shutterstock nuotr.

Ramiai ir be abejonių į mūsų šeimą pasibeldė teigiamas nėštumo testas.

Visą dieną buvai mano paslaptis. Už lango taip gražiai ir švelniai snigo. Buvo sausis, pati pati kelionės pradžia. Kalbėjau su tavim, mano trijų milimetrų mylimas žmogiuk.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Papasakok gimdymo istoriją ir laimėk dovanų

Išgirsk, ką tau nori pasakyti vaikų neturinti draugė

Vakare tėvelis ant pagalvės rado tavo laiškutį: „Mano mylimas tėtuk, nors aš dar labai mažytis, bet labai tave myliu ir jau laukiu kada mes susitiksim rugsėjį". Jis visą vakarą dainavo, bučiavo tave, taip šiltai ir jaukiai įsitaisiusį mamytės pilvuke ir vis kartojo „Laukiu, myliu, greičiau..."

13 savaitė

„Na, iš to, ką matau, panašiau į mergaitę", - sako daktarė ir pažiūrėjo į būsimąjį tėtį. Ir aš į jį žiūrėjau - ilgai ir atidžiai. Ir pamačiau tą išdavikę ašarą, kuri pasakė, koks jis laimingas.

22 savaitės

Stuktelėjus 22 savaitėms, sveikiniesi iš pat ryto. Sveikiniesi atkakliai. Laikrodžio, akivaizdu, dar

nepažįsti. Paskutinės mamos darbo savaitės ir rytai, kai tampa ypač sunku keltis, tau nė motais. Susuki kumštuką ir duodi signalą: „Mama, rytas!!!". O rytas - 5, 6 valanda. Tėtukas džiaugiasi - bus dziudo čempionė.. Taip, taip, kur gi ne.

30 savaičių

Pradėjau šiandien rytą su Robbiu ir Bon Joviu. Pratinu tave, mažyle, prie gražių vyrų ir gražių dainų... O po to prisimenu tą, kuris naktį užklojo man pėdutes, kuris ryte atnešė puodelį kavos į lovą, kuris bučinuku į pilvuką pasveikino tave. Ir tada pasakiau tau: „Pats nuostabiausias vyras - tavo tėtis".

38 savaitės

Nors tavęs dar nėra šalia, tu visą laiką kartu. Nuo tos pirmosios akimirkos, kai pasakiau tavo tėtukui, koks džiaugsmas mūsų laukia, tapai mūsų šeimos dalimi.

Tu užsispyrus, pagal tai visa į mamytę. Tu kantri - toks ir tavo tėtukas, mano mylimas žmogus. Ilgas ir sunkus gyvenimo kelias tavęs laukia. Mes būsim šalia. Visą laiką būsim šalia.

Paskutinės dienos prieš susitikimą

Rašau tau šį laišką, mūsų mylimas mažas laukiamas žmogau. Rašau iš ilgesio.

Padovanosiu tau gulbės pūkelį,
Atnešiu šilčiausiam delne...
Nes tu, mano mažas vaikeli,
Širdy pagimdei „Aš mama"...
Laiminga, prasminga, teisinga
Stipri, išdidi ir šilta...
Aš būsiu tau visas pasaulis.
Aš būsiu geriausia mama.

Ketvirtadienis, rugsėjo 9 - oji.

Labai graži data gimti - 2010-09-09. Visą nėštumo laiką svarsčiau, kaip čia prisišaukti dukrytę šią dieną. Juk tai daugiau kaip savaitė po termino.

Daktarytė pakraipė galvą: „Trys centimetrai, galim kirpti vandenis...". Visi daiktai gimdymui sukrauti mašinoj, tėtuko nuotaika tokia priešgimdyminė, o aš... Nenoriu. Nebijau, bet NENORIU. Juokingai skamba - noriu ramaus stebuklo laukimo, glostau pilvuką ir vis klausiu savo nuostabiosios „Jau, mažyle?" Ji pakutena mane pėdute ir toliau laiminga žagsi pilvuke. „Laukiam", - pasakiau ir viltingai pažiūrėjau į daktarę. Suprato.

Naktį sulaukėm ankstyvųjų gimdymo pranašų, o dieną, apie 13 valandą - ir pirmųjų vandenų pliūpsnio.

Iš karto žinutė tėtukui: „Man atrodo, man nubėgo vandenys". Ir skambutis akušerei (dabar, jai leidus, ją jau pavadinčiau drauge). Ir nuraminimas, kad gal dar čia ne vandenys. Reikia toliau stebėti jų kiekį ir spalvą, vėliau spręsim, ką darom.

Namo parlekia švytinčiom nuo nežinia kokių jausmų mišrainės be penkių minučių tėtis.

JAU? O aš nežinau. Į širdį po truputį smelkiasi suvokimas, kad tuoj pamatysiu tave, mano mažas stebukle...

Išsiunčiau vyrą spurgų. Visas mamų forumas garsiai juokiasi iš mano saldumynų poreikio - gimdyti, o ne lepintis laikas... Išsitrenku galvą. Skausmai stiprėja, stiprėja, stiprėėėėėjaaaa. Skambinam akušerei Linutei. Ji, matyt, ne septintą gimdančią girdi, tad sako: „Na, ką, moteriške, pakuokis į ligoninę".

Priėmime susitinkam 18.15. Aš, kaip Marytė Melnikaitė, nutaisiusi didvyrės akis rodau, kokius skausmus kenčiu, kaip smagiai iš manęs laša paskutiniai lašeliai, įrodantys, kad namo grįšim jau trise... O mintyse poteriauju: „Dievuli, 6-7 centimetrai, prašau..."

Gimdykla jau matyta, įdomu, kiek ilgiausiai mes čia išbūsim? Iki vidurnakčio? Jei jau nepagimdžiau tą gražiąją dieną, gimdysim 2010-09-10. Irgi nieko, tinka.

Davikliai ant pilvo ir skaičiai ekrane prajuokina gydytoją: „Čia tavo didieji sąrėmiai?! Su tokiais gyvenime nepagimdysi. 4 centimetrai!" Rankoj atsiduria kateteris ir kapt kapt po lašelį kaip druska į žaizdą...

Pasodinta ant kamuolio pradedu matyti angeliukus, girdėti balsus, kurių nenoriu girdėti.

O sąrėmiai vis dar nepakankami. Mano nuostabusis visą laiką šalia - prisiskaitęs knygų apie tėvo vaidmenį gimdymo metu jis daro viską, kaip reikia, bet ne taip, kaip reikia man. Jis sako, kad aš stipri ir, kad „galiu" - nė velnio negaliu!

Negaliu net kvėpuoti, jau nekalbant apie tai, kad negaliu dainuoti kaip visą nėštumą įsivaizdavau darysianti gimdydama.

Kažkuriuo metu gimdykloje pakibo klausimas apie epidūrinę nejautrą. Išrėkiau, kad taip ir kuo greičiau.

Linutė paima kraują. „Atsakymai bus greitai, už 20 minučių."Kada?! Juk 20 minučių - tai bent dešimt sąrėmių. Pasiuto kolektyvas, ne kitaip...", - pagalvoju.

Kraujo atsakymai sukėlė isteriją - leukocitų per daug, epidūras negalimas.

Negana to, man pakyla temperatūra. Griūna viskas - mano svajonė greitai ir gražiai pasitikti savo stebuklą, vyro akyse išlikti oria ir didinga.

Temperatūrą pavyko numušti, gausiu „epidūrą". Vaistai po lašelį sukapsi, skausmas nutolsta, laikrodis rodo 23 valandą - akivaizdu, kad į mano planus dėl gimimo datos jau nebetelpam... Et, buvo nebuvo tos gražios datos - einam pasnausti.

Vyras iškeliauja pailsėti (?!) į palatą, gavęs puodelį kavos. Kojomis bėgioja skruzdėlės, pilve kažkas vyksta, į gimdyklą kartas nuo karto užeina žmonės, su visais turiu ką aptarti. Retomis vienatvės akimirkomis kalbuosi su savo mažyle. Ilgiuosi vyro, kurio nėra šalia. Nesijaučiu tokia tvirta ir tikra dėl to, kad sugebėsiu. Ne skausmo bijau - daktarės akys nežadėjo geros pabaigos. O dar jos juokelis apie cezario pjūvio metu nukritusį įrankį - šis prietaras reiškia, kad laukia dar viena operacija. Suprask, mano... Jaučiuosi silpna: dėl savo mažylės galiu nugriauti kalnus, bet nesugebu jos išleisti į pasaulį.

Apie pirmą valandą nakties kirkšnyje pajaučiu skausmą, kuris su kiekvienu sąrėmiu stiprėja. Kaip

suprantu, epidūro poveikis baigiasi. Ei, noriu dar! Juk man žadėjo, kad nebeskaudės. Akušerė tik krato galvą, o gydytoja nukerta trumpu „ne".

Liekam dviese. Mano nuostabus žmogus visą laiką šalia. Kvėpuoja kartu - man tai gyvybiškai svarbu, jam pradeda suktis galva. Palaiko plaukus, kai aš vemiu iš skausmo. Glosto galvą ir vis kartoja, kad aš stipri.

„Noriu namo", - sakau. „Eik", - sako daktarė.

Staiga išgirstu akušerės žodžius: „Tėveli, galit plautis rankas". Tai reiškia, kad jau pabaiga, kad tuoj kirps virkštelę, kad mūsų kūdikis jau beveik čia, beveik mano rankose.

Ir staiga laikas sustoja. 4.21 ryto. Skausmas dingsta. Virš mano galvos nušvinta dangus. Ant mano krūtinės paguldo mažytę, šiltą, į kamuoliuką susirietusią mergytę - mano širdies, gyvenimo ir akių džiaugsmą ir prasmę, mano išlauktąją ir išsapnuotąją.

Niekada, daugiau niekada nieko neprašysiu tavęs, Dievuli. Jau gavau iš tavęs pačią gražiausią dovaną.

Vyras verkė, aš verkiau. Rinkom vardą. Tu tapai Migle. Mano mažyte kruopyte Migle.

Po to gėrėm kavą, mano mažoji išsipildžiusi svajonė gulėjo mano rankose. Vyras pasveikino senelius, glostė man galvą ir dėkojo už dukrą.

Dar niekada nebuvau tokia rami.

Greta

Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Vyras gimdyme – už ar prieš? (65)

Vyras gimdyme – už ar prieš?
Štai ir vėl kasmėnesinis tradicinis mamų susibėgimas, o aš skubu užduoti joms klausimą. Ar vyras dalyvavo gimdyme? Ar padėjo? O gal labiau... trukdė?

Sandra: gimdyti važiavau nesitarusi ir likau iš tiesų nustebusi (4)

Sandra: gimdyti važiavau nesitarusi ir likau iš tiesų nustebusi
Tuo įsitikinusi (ir pati patyrusi) žavaus mažylio mama Sandra. Moteris pasakoja, kad, nors gimdymas būna komplikuotas, jis prisiminimuose gali išlikti kaip graži, šviesi diena. Ir didžiąją dalį lemia personalo dėmesys, atidumas ir kompetencija.

Kaip susijęs aštrus maistas ir gimdymas

Kaip susijęs aštrus maistas ir gimdymas
Aštrus maistas paskatina sąrėmius. Tokį patarimą būsimos mamos neretai išgirsta baigiantis nėštumui, kai numatytas gimdymo terminas praėjo, o vaikelis neskuba užgimti

Živilė: gimdyti Estijoje buvo geriau, ramiau ir maloniau, palyginti su Lietuva

Živilė: gimdyti Estijoje buvo geriau, ramiau ir maloniau, palyginti su Lietuva
Živilės ir Deivido šeima augina tris vaikus – du gimdė Lietuvoje, o trečią – Estijoje, Taline.

Kurios ligoninės Lietuvoje turi Naujagimiui palankios ligoninės vardą (26)

Kurios ligoninės Lietuvoje turi Naujagimiui palankios ligoninės vardą
Naujagimiui palankios ligoninės didelę reikšmę skiria sėkmingai žindymo pradžiai. Kokių reikalavimų turi būti laikomasi, norint gauti Naujagimiui palankios ligoninės vardą ir kodėl verta gimdyti būtent šiose gydymo įstaigose?

Akušerė: tai vienas keisčiausių gimdymų, kokį mačiau (6)

Akušerė: tai vienas keisčiausių gimdymų, kokį mačiau
Portale TavoVaikas.lt esame rašę apie daugelį tikrai keistų gimdymų: kuomet moteris pagimdo per labai trumpą laiką, kai gimdymo metu moteris patiria orgazmą ar gimę dvynukai turi skirtingą odos spalvą.

Kauno klinikos pakartotinai pripažintos Naujagimiams palankia ligonine

Kauno klinikos pakartotinai pripažintos Naujagimiams palankia ligonine
Žindymo skatinimo komitetas Kauno klinikas pakartotinai pripažino Naujagimiui palankia ligonine.

Eglė: antrą kartą gimdydama nenorėčiau cezario pjūvio operacijos (9)

Eglė: antrą kartą gimdydama nenorėčiau cezario pjūvio operacijos
Grafikos dizainerė Eglė (26 m.) ir verslininkas Karolis (29 m.) laukdami sūnaus Mykolo (4 m.) atsipalaiduoti negalėjo – tai vienas nesklandumas, tai kitas... Galiausiai – verdiktas: planinė cezario pjūvio operacija.

Ruošiamės į gimdymo namus: neužmirškite pasiimti šių daiktų

Ruošiamės į gimdymo namus: neužmirškite pasiimti šių daiktų
Ginekologijos ir akušerijos skyriaus darbuotojai kartais pajuokauja, kad kai kurie tėveliai į gimdymą atvyksta su tiek lagaminų ir rankinių, kad panašu, jog susiruošė į povestuvinę kelionę ar egzotišką kelių savaičių išvyką. Tiesa, jų laukia vienas svarbiausių įvykių gyvenime, tačiau begalės daiktų, kurių prisikrauna, tikrai neprireiks.

Kokio amžiaus geriausia gimdyti: lietuvių moterų apklausa (75)

Kokio amžiaus geriausia gimdyti: lietuvių moterų apklausa
Vieno atsakymo, žinoma, nerasime, o ir nereikia: kiekvienai tas metas individualus. Tik kartais moteris susimąsto, sutrinka: „Gal jau laikas? O gal dar palaukti?" Pasmalsaukime, kokia mamų nuomonė šiuo klausimu.

Kristinos įspūdžiai po gimdymo Norvegijoje: antrą norėčiau gimdyti tik čia (54)

Kristinos įspūdžiai po gimdymo Norvegijoje: antrą norėčiau gimdyti tik čia
Kurį laiką su vyru Evaldu gyvendama Norvegijoje Kristina Kaziulienė pastojo ir... labai nerimavo dėl tenykštės priežiūros.

Būna ir taip: gimdymas per Naujuosius metus (7)

Būna ir taip: gimdymas per Naujuosius metus
Kiekvienas Naujųjų metų sutikimas būna ypatingas, tačiau toks, kokį patyrė Irina, pasitaiko tik kartą gyvenime. Ir, toli gražu, ne visiems.

Birutės gimdymas: džiaugiuosi, kad klausiau gydytojo, o ne savo norų (8)

Birutės gimdymas: džiaugiuosi, kad klausiau gydytojo, o ne savo norų
Apie gražias ir šviesias nėštumo bei gimdymo istorijas kalbame nedaug – pasiliekame sau tyliai pasidžiaugti. Šį kartą – giedra istorija, be nuoskaudų, nemalonumų ir, aišku, su laiminga pabaiga. Netgi ne istorija – pamokos, kurių dar negimęs mažylis išmokė savo mamą.

Ar tikrai vėliau gimdančios moterys gyvena ilgiau? (13)

Ar tikrai vėliau gimdančios moterys gyvena ilgiau?
Tyrimas rodo, kad po 25-erių pirmą kartą gimdžiusioms moterims didesnė tikimybė sulaukti 90-ies nei jaunesnėms gimdžiusioms moterims.

Skaitytojos išpažintis: po gimdymo namo grįžau be sūnelio (90)

Skaitytojos išpažintis: po gimdymo namo grįžau be sūnelio
Uteniškiai Rūta ir Dainius (vardai pakeisti) su džiugesiu laukė gimsiančio vaikelio. Rūta visą nėštumą jautėsi gerai, problemų nebuvo, tad net nenumanė, kokį pragarą teks ištverti prasidėjus gimdymui.