Mano gimdymo istorija: vyras verkė, aš verkiau

 (12)
Greta rašė savo pirmagimės dukrytės dienoraštį nuo pirmos nėštumo dienos. Pasklaidykime jį drauge.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ramiai ir be abejonių į mūsų šeimą pasibeldė teigiamas nėštumo testas.

Visą dieną buvai mano paslaptis. Už lango taip gražiai ir švelniai snigo. Buvo sausis, pati pati kelionės pradžia. Kalbėjau su tavim, mano trijų milimetrų mylimas žmogiuk.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Papasakok gimdymo istoriją ir laimėk dovanų

Išgirsk, ką tau nori pasakyti vaikų neturinti draugė

Vakare tėvelis ant pagalvės rado tavo laiškutį: „Mano mylimas tėtuk, nors aš dar labai mažytis, bet labai tave myliu ir jau laukiu kada mes susitiksim rugsėjį". Jis visą vakarą dainavo, bučiavo tave, taip šiltai ir jaukiai įsitaisiusį mamytės pilvuke ir vis kartojo „Laukiu, myliu, greičiau..."

13 savaitė

„Na, iš to, ką matau, panašiau į mergaitę", - sako daktarė ir pažiūrėjo į būsimąjį tėtį. Ir aš į jį žiūrėjau - ilgai ir atidžiai. Ir pamačiau tą išdavikę ašarą, kuri pasakė, koks jis laimingas.

22 savaitės

Stuktelėjus 22 savaitėms, sveikiniesi iš pat ryto. Sveikiniesi atkakliai. Laikrodžio, akivaizdu, dar

nepažįsti. Paskutinės mamos darbo savaitės ir rytai, kai tampa ypač sunku keltis, tau nė motais. Susuki kumštuką ir duodi signalą: „Mama, rytas!!!". O rytas - 5, 6 valanda. Tėtukas džiaugiasi - bus dziudo čempionė.. Taip, taip, kur gi ne.

30 savaičių

Pradėjau šiandien rytą su Robbiu ir Bon Joviu. Pratinu tave, mažyle, prie gražių vyrų ir gražių dainų... O po to prisimenu tą, kuris naktį užklojo man pėdutes, kuris ryte atnešė puodelį kavos į lovą, kuris bučinuku į pilvuką pasveikino tave. Ir tada pasakiau tau: „Pats nuostabiausias vyras - tavo tėtis".

38 savaitės

Nors tavęs dar nėra šalia, tu visą laiką kartu. Nuo tos pirmosios akimirkos, kai pasakiau tavo tėtukui, koks džiaugsmas mūsų laukia, tapai mūsų šeimos dalimi.

Tu užsispyrus, pagal tai visa į mamytę. Tu kantri - toks ir tavo tėtukas, mano mylimas žmogus. Ilgas ir sunkus gyvenimo kelias tavęs laukia. Mes būsim šalia. Visą laiką būsim šalia.

Paskutinės dienos prieš susitikimą

Rašau tau šį laišką, mūsų mylimas mažas laukiamas žmogau. Rašau iš ilgesio.

Padovanosiu tau gulbės pūkelį,
Atnešiu šilčiausiam delne...
Nes tu, mano mažas vaikeli,
Širdy pagimdei „Aš mama"...
Laiminga, prasminga, teisinga
Stipri, išdidi ir šilta...
Aš būsiu tau visas pasaulis.
Aš būsiu geriausia mama.

Ketvirtadienis, rugsėjo 9 - oji.

Labai graži data gimti - 2010-09-09. Visą nėštumo laiką svarsčiau, kaip čia prisišaukti dukrytę šią dieną. Juk tai daugiau kaip savaitė po termino.

Daktarytė pakraipė galvą: „Trys centimetrai, galim kirpti vandenis...". Visi daiktai gimdymui sukrauti mašinoj, tėtuko nuotaika tokia priešgimdyminė, o aš... Nenoriu. Nebijau, bet NENORIU. Juokingai skamba - noriu ramaus stebuklo laukimo, glostau pilvuką ir vis klausiu savo nuostabiosios „Jau, mažyle?" Ji pakutena mane pėdute ir toliau laiminga žagsi pilvuke. „Laukiam", - pasakiau ir viltingai pažiūrėjau į daktarę. Suprato.

Naktį sulaukėm ankstyvųjų gimdymo pranašų, o dieną, apie 13 valandą - ir pirmųjų vandenų pliūpsnio.

Iš karto žinutė tėtukui: „Man atrodo, man nubėgo vandenys". Ir skambutis akušerei (dabar, jai leidus, ją jau pavadinčiau drauge). Ir nuraminimas, kad gal dar čia ne vandenys. Reikia toliau stebėti jų kiekį ir spalvą, vėliau spręsim, ką darom.

Namo parlekia švytinčiom nuo nežinia kokių jausmų mišrainės be penkių minučių tėtis.

JAU? O aš nežinau. Į širdį po truputį smelkiasi suvokimas, kad tuoj pamatysiu tave, mano mažas stebukle...

Išsiunčiau vyrą spurgų. Visas mamų forumas garsiai juokiasi iš mano saldumynų poreikio - gimdyti, o ne lepintis laikas... Išsitrenku galvą. Skausmai stiprėja, stiprėja, stiprėėėėėjaaaa. Skambinam akušerei Linutei. Ji, matyt, ne septintą gimdančią girdi, tad sako: „Na, ką, moteriške, pakuokis į ligoninę".

Priėmime susitinkam 18.15. Aš, kaip Marytė Melnikaitė, nutaisiusi didvyrės akis rodau, kokius skausmus kenčiu, kaip smagiai iš manęs laša paskutiniai lašeliai, įrodantys, kad namo grįšim jau trise... O mintyse poteriauju: „Dievuli, 6-7 centimetrai, prašau..."

Gimdykla jau matyta, įdomu, kiek ilgiausiai mes čia išbūsim? Iki vidurnakčio? Jei jau nepagimdžiau tą gražiąją dieną, gimdysim 2010-09-10. Irgi nieko, tinka.

Davikliai ant pilvo ir skaičiai ekrane prajuokina gydytoją: „Čia tavo didieji sąrėmiai?! Su tokiais gyvenime nepagimdysi. 4 centimetrai!" Rankoj atsiduria kateteris ir kapt kapt po lašelį kaip druska į žaizdą...

Pasodinta ant kamuolio pradedu matyti angeliukus, girdėti balsus, kurių nenoriu girdėti.

O sąrėmiai vis dar nepakankami. Mano nuostabusis visą laiką šalia - prisiskaitęs knygų apie tėvo vaidmenį gimdymo metu jis daro viską, kaip reikia, bet ne taip, kaip reikia man. Jis sako, kad aš stipri ir, kad „galiu" - nė velnio negaliu!

Negaliu net kvėpuoti, jau nekalbant apie tai, kad negaliu dainuoti kaip visą nėštumą įsivaizdavau darysianti gimdydama.

Kažkuriuo metu gimdykloje pakibo klausimas apie epidūrinę nejautrą. Išrėkiau, kad taip ir kuo greičiau.

Linutė paima kraują. „Atsakymai bus greitai, už 20 minučių."Kada?! Juk 20 minučių - tai bent dešimt sąrėmių. Pasiuto kolektyvas, ne kitaip...", - pagalvoju.

Kraujo atsakymai sukėlė isteriją - leukocitų per daug, epidūras negalimas.

Negana to, man pakyla temperatūra. Griūna viskas - mano svajonė greitai ir gražiai pasitikti savo stebuklą, vyro akyse išlikti oria ir didinga.

Temperatūrą pavyko numušti, gausiu „epidūrą". Vaistai po lašelį sukapsi, skausmas nutolsta, laikrodis rodo 23 valandą - akivaizdu, kad į mano planus dėl gimimo datos jau nebetelpam... Et, buvo nebuvo tos gražios datos - einam pasnausti.

Vyras iškeliauja pailsėti (?!) į palatą, gavęs puodelį kavos. Kojomis bėgioja skruzdėlės, pilve kažkas vyksta, į gimdyklą kartas nuo karto užeina žmonės, su visais turiu ką aptarti. Retomis vienatvės akimirkomis kalbuosi su savo mažyle. Ilgiuosi vyro, kurio nėra šalia. Nesijaučiu tokia tvirta ir tikra dėl to, kad sugebėsiu. Ne skausmo bijau - daktarės akys nežadėjo geros pabaigos. O dar jos juokelis apie cezario pjūvio metu nukritusį įrankį - šis prietaras reiškia, kad laukia dar viena operacija. Suprask, mano... Jaučiuosi silpna: dėl savo mažylės galiu nugriauti kalnus, bet nesugebu jos išleisti į pasaulį.

Apie pirmą valandą nakties kirkšnyje pajaučiu skausmą, kuris su kiekvienu sąrėmiu stiprėja. Kaip

suprantu, epidūro poveikis baigiasi. Ei, noriu dar! Juk man žadėjo, kad nebeskaudės. Akušerė tik krato galvą, o gydytoja nukerta trumpu „ne".

Liekam dviese. Mano nuostabus žmogus visą laiką šalia. Kvėpuoja kartu - man tai gyvybiškai svarbu, jam pradeda suktis galva. Palaiko plaukus, kai aš vemiu iš skausmo. Glosto galvą ir vis kartoja, kad aš stipri.

„Noriu namo", - sakau. „Eik", - sako daktarė.

Staiga išgirstu akušerės žodžius: „Tėveli, galit plautis rankas". Tai reiškia, kad jau pabaiga, kad tuoj kirps virkštelę, kad mūsų kūdikis jau beveik čia, beveik mano rankose.

Ir staiga laikas sustoja. 4.21 ryto. Skausmas dingsta. Virš mano galvos nušvinta dangus. Ant mano krūtinės paguldo mažytę, šiltą, į kamuoliuką susirietusią mergytę - mano širdies, gyvenimo ir akių džiaugsmą ir prasmę, mano išlauktąją ir išsapnuotąją.

Niekada, daugiau niekada nieko neprašysiu tavęs, Dievuli. Jau gavau iš tavęs pačią gražiausią dovaną.

Vyras verkė, aš verkiau. Rinkom vardą. Tu tapai Migle. Mano mažyte kruopyte Migle.

Po to gėrėm kavą, mano mažoji išsipildžiusi svajonė gulėjo mano rankose. Vyras pasveikino senelius, glostė man galvą ir dėkojo už dukrą.

Dar niekada nebuvau tokia rami.

Greta

Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Į Lietuvą atvyksta garsioji akušerė ir pribuvėja: svarbiausia pagalbos priemonė gimdyvei yra meilė (4)

Į Lietuvą atvyksta garsioji akušerė ir pribuvėja: svarbiausia pagalbos priemonė gimdyvei yra meilė
Su lietuvėmis savo patirtimi pasiruošusi dalintis Angelina Martinez Miranda yra garsi tradicinė akušerė/pribuvėja, gyvenanti ir praktikuojanti Meksikoje. Šį pašaukimą moteris paveldėjo iš savo motinos ir močiutės, kurios taip padėdavo vaikučiams ateiti į šį pasaulį.

Nuskausminamieji gimdymo metu – už ir prieš (32)

Nuskausminamieji gimdymo metu – už ir prieš
Devyni kūdikio laukimo mėnesiai skirti visapusiškam jo atėjimo į šį pasaulį pasiruošimui.

Vyras nenori dalyvauti gimdyme: ar verta jį perkalbėti (83)

Vyras nenori dalyvauti gimdyme: ar verta jį perkalbėti
Besilaukianti moteris norėtų, kad gimdyme dalyvautų ir jos vyras. Tačiau bendro sutarimo pora neranda. Ką patars psichologė Karolina Gurskienė?

Tėveliai raginami neskubėti rinktis virkštelės kraujo bankų paslaugas

Tėveliai raginami neskubėti rinktis virkštelės kraujo bankų paslaugas
Lietuvos bioetikos komitetas ragina žmones atsargiau vertinti privačių virkštelės kraujo bankų Lietuvoje vykdomą veiklą ir neskubėti investuoti savo pinigų į jų siūlomas paslaugas.

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai (17)

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai
Jei prieš gerą dešimtmetį būtume mamų paklausę, ar verta tartis dėl gimdymo su ginekologu ar akušere, daugelis būtų atsakiusios, kad tikrai taip.

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus" (148)

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus"
Austėja (vardas pakeistas), auginanti du vaikučius (1 ir 5 m.) įsitikinusi: „Prieš gimdant su gydytoju tartis būtina."

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai (239)

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai
Ačiū, kad pasitikite mumis ir dalijatės išskirtiniais pasakojimais. Aušra mums parašė savo gimdymo istoriją, nes jaučia nuoskaudų, likusių po gimdymo.

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo (3)

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo
Pažintis su šeima, kuri sostinę iškeitė į Jonavą ir dėl to nė kiek nesigaili.

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą
Filmas be romantiškų bučinių, kūniškos meilės, paskui ir gimdymo scenos man - kaip vaikui knyga be iliustracijų. Kada pasvajoti, įsijausti, paverkti? Tačiau kai kurie filmų mums įpiršti stereotipai atkeliauja ir į tikrą gyvenimą. Vieni trukdo, kiti - ne. Kas tikra, o kas išgalvota, klausiame gydytojo akušerio ginekologo Egidijaus Jakiūno.

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio (31)

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio
„Kadangi šiuo metu išgyvenam sunkiausią periodą savo gyvenime - netekome kūdikio, nusprendėme pasidalinti savo liūdna istorija... Žinau, kad jūs nerašote tokių liūdnų straipsnių, bet tikiuosi, kad tėveliams kurie neteko savo vaikučių bus lengviau, nes žinos kad jie ne vieni tokie“.

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei
Mantautė yra dula, keturių pametinukų mama, būsima akušerė, rašanti feisbuke tinklaraštį Tampu Mama (ČIA). Mantautės tikslas – kad daugiau moterų įgautų pasitikėjimo, tikėjimo ir ramybės, o gimdymas būtų gražus, saugus ir be streso.

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų
Austėja itin skrupulingai planavo nėštumą, tikėjosi sklandaus gimdymo ir jokių „staigmenų", tačiau, kaip pati sako, į daug ką neatkreipė dėmesio ir pridarė daugybę klaidų. Laimei, iš to pasimokė ir tikisi, kad kitoms būsimosioms mamoms jos patirtis padės būti tvirtesnėms.

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme (48)

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme
Gali būti, kad skaitėte ne vieną straipsnį ar klausėtės diskusijos apie tai, ar vyrams vieta gimdykloje. Daugelis moterų apie tai turi tvirtą savo nuomonę, o ką mano patys vyrai?

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos (1)

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos
Vaikelio gimimas – didelė šventė šeimai, ir nuo tos įsimintinos dienos daug ką norisi įamžinti ir įprasminti.

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje
„Nėštumai ir gimdymai Ispanijoje – ideali patirtis“. Taip sako lietuvė Justė (32 m.), su vyru ispanu Antonio auginanti du sūnus. Abu jų susilaukė Ispanijoje.