Marta: gimdymui reikia ruoštis tiek psichologiškai, tiek fiziškai

Artėjančiai Motinos dienai skirtas gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Rašykite mums el.p. portalas@tavovaikas.lt ir kiekvieną mėnesį įdomiausios istorijos autorei padovanosime po dovanėlę.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Martos pasakojimas:

„Noriu pasidalinti savo gimdymo istorija. Jeigu bent viena besilaukianti moteris kažką iš jos pasiims, būsiu be galo laiminga.

Vaiko atsiradimas mūsų šeimoje buvo labai apgalvotas ir sąmoningas. Žinojome, kad vaikas gali šeimos gyvenimą labai stipriai pakeisti. Visgi abu ryžtingai priėmėme šį sprendimą, planavome ir laukėme šio stebuklo.

Man pastojus ėmiau intensyviai ruoštis vaiko atėjimui: kaip rūpintis kūdikiu, kaip auginti, auklėti, kokias priemones nusipirkti, kuris vežimas geriausias ir pan.

Perskaičiau daugybę knygų, straipsnių ir forumų temų. Galva pūtėsi nuo informacijos, kaip ir mano pilvas.

Esu iš tų moterų, kuriai nuolat reikia veiksmo. Tad džiaugiausi, kad nėštumas buvo lengvas ir galėjau užsiimti savo mėgstamomis veiklomis bei gyventi aktyvų socialinį gyvenimą.

Taip pat iki nėštumo labai aktyviai sportavau, tad pastojusi neplanavau sustoti. Lankiau nėščiųjų mankštas studijoje „Vilkės namai“, stengiausi daug vaikščioti ir dažniau lipti laiptais. Toks judėjimas buvo iki pat gimdymo.

Su vyru lankėme besilaukiančių porų kursus, tačiau sparčiai artėjant gimdymo datai dar vis jaučiausi psichologiškai tam nepasiruošusi.

Turbūt daugelis nėščiųjų jaučia gimdymo baimę. Juk aplinkui girdime tiek liūdnų ir gąsdinančių istorijų. Nežinomybė ir aplinkinių kalbos tikrai verčia sunerimti.

Visgi pasirinkau taktiką negirdėti aplinkinių, tačiau užsiblokavimas irgi nebuvo geriausias sprendimas. Mano nuomonę pakeitė vienoje paskaitoje kalbėjusi psichologė, kuri atkreipė dėmesį, kad jeigu nežinai, kaip vyksta gimdymas ir sąmoningai vengi apie tai galvoti, reikėtų susimąstyti. Tuo metu man jau buvo maždaug 30 nėštumo savaitė. Nuo tos dienos be jau minėtos mankštos, pradėjau savęs ruošimą gimdymui: vaikščiojau į susitikimus su dulomis, kur sužinojau daug detalių apie gimdymą ir gimdyvės galimybes; youtube ieškojau video pagal angliškus raktažodžius „natūralus gimdymas“, „gimdymas be skausmo“ ir pan.; perskaičiau Šemetos knygą ir visus namus apsiklijavau lapeliais su užrašu „Gimdau lengvai ir greitai“; vakare medituodavau; mokiausi atpalaiduojančių kvėpavimo technikų; apsilankiau ligoninėje, kurioje planavau gimdyti; domėjausi, kaip mane ir kūdikį veikia skatinamieji, nuskausminamieji; išsikėliau tikslą pagimdyti natūraliai ir tikėjau, kad man pavyks, bet kartu supratau, kad be pastangų nieko nevyksta, todėl ieškojau informacijos, kaip natūraliomis priemonėmis galima sau pagelbėti.

Mano nuomonę pakeitė vienoje paskaitoje kalbėjusi psichologė, kuri atkreipė dėmesį, kad jeigu nežinai, kaip vyksta gimdymas ir sąmoningai vengi apie tai galvoti, reikėtų susimąstyti.
Marta

Dienos bėgo labai greitai, darėsi sunku judėti. Visgi man jau buvo ramu, žinojau, kad esu pasiruošusi visomis prasmėmis: lagaminai sukrauti, informacijos daug, beliko tik laukti.

36 savaitę ginekologė pastebėjo, kad išskyrų daugokai, todėl rekomendavo sumažinti tempą ir daugiau skirti laiko poilsiui. Matyt, taip stipriai „užsiilsėjau“, kad sulaukiau savo termino dienos. Ir štai ketvirtadienį, apžiūrėjus ginekologei, sužinojau, kad kaklelis dar nesiruošia gimdymui, tad rekomendavo dar palaukti iki pirmadienio ir, jei neprasidės gimdymas, važiuoti į ligoninę apžiūrai.

Tiesą pasakius, laukimas jau labai išvargino, be to labai nenorėjau skatinimo, tad nuo ketvirtadienio prasidėjo vaiko išvarymo planas.

Padidinau judėjimo intensyvumą, nuolat kalbėjau su vaikeliu, kviečiau jį ateiti.

Penktadienį iškrito gleivių kamštis, šeštadienį naktį pradėjau jausti keistus jausmus pilvo apačioje. Tačiau nežinojau, ar čia sąrėmiai, nes, nors ir miegoti buvo sudėtinga, susitraukimai buvo nereguliarūs ir visiškai neskausmingi. O juk kiek girdėjau istorijų, kad tai nepakeliami skausmai! Sąrėmius jaučiau ir visą sekmadienį, o naktį ir vėl sunku buvo užmigti, tad palikau vyrą miegoti, o pati svetainėje skaičiavau tarpus tarp sąrėmių, gulėjau karštoje vonioje, dariau tempimo ir kvėpavimo pratimus.

4 val. ryto pasirodė, kad nubėgo vandenys, tad pažadinau vyrą ir pasiūliau nuvažiuoti į ligoninę apžiūrai. Dėl viso pikto.

Važiavome rytiniu miestu, saulė dar tik ruošėsi patekėti, nei vieno žmogaus aplinkui, taip ramu ir keista - negi jau viskas? Visgi atrodė, kad ligoninėje dar pasakys, kad galiu važiuoti namo, nes nejaučiau kažkokių baisių skausmų.

Po apžiūros sužinojau, kad kaklelis atsivėręs 6 cm. Tad paprašė pasiimti daiktus ir su vyru keliauti į gimdyklą. Negalėjau patikėti, buvo džiaugsmingas susijaudinimas, bet nejaučiau nė mažiausios baimės. Džiaugiausi, kad jau greitai susitiksiu su savo vaikeliu.

Šis gyvenimo įvykis tikrai nuguls į gražiausių prisiminimų archyvą.
Marta

Gimdymo palatoje mus pasitiko malonus personalas, iškart pasidomėjo, kaip norėčiau gimdyti, atsakiau, kad kuo natūraliau. Medikai šiek tiek nusistebėjo mano nusiteikimu su šypsena veide, matyt, retai tokius vaizdus mato.

Atsiminiau viską, ko išmokau ir pradėjau veikti: raminanti Mozarto muzika fone, levandų eterinis aliejus, kvėpavimo pratimai. Sąrėmiai jau buvo intensyvesni, visgi negalėčiau to jausmo pavadinti skausmu.

Po poros valandų apžiūrėjus gydytojai buvo pranešta, kad kaklelis beveik neprasiplėtė. Tad pasiūlyta nuleisti vandenis. Ši procedūra buvo gal kiek nemaloni, bet tikrai visiškai neskausminga.

Sąrėmiai pradėjo stiprėti, visgi dar po kelių valandų medikai pasiūlė pasirinkti: arba laukiame ir gimdau vakare, arba šiek tiek paskatina ir pagimdysiu už kelių valandų. Buvau išvargusi, juk beveik 2 naktis nemiegojau, tad pasirinkau skatinimą. Ir viskas pajudėjo!

Prasidėjo sunkusis periodas, kai reikia išlaukti tuos paskutinius „centimetrus“. Tačiau štai problema: vaikas jau įsistatęs, bet kaklelis dar nepasiruošęs, todėl medikai parodė, kokius pratimus reikia daryti, kad greičiau viskas susidėliotų į vietas.

Tuo metu jau mažai mačiau, kas vyksta aplinkui, buvau stipriai susikoncentravusi į save, o vyras tapo mano fizinis ir psichologinis ramstis bei tas balsas "iš kažkur", kuris vis primena atsipalaiduoti.

Ir štai ateina medikai: pirštinaitės, kaukės, paguldo, paaiškina situaciją ir STUUMK.

Pirmasis bandymas nelabai sėkmingas, tačiau dar 4 stangos, ir vaikelis jau ant rankų. Verkėme su vyru abu. Stiprios emocijos, euforija!

Šis gyvenimo įvykis tikrai nuguls į gražiausių prisiminimų archyvą. Ilgai vedžiau Jus prie istorijos pabaigos, bet norėjau parodyti, kad šių laikų aktyviai moteriai gimdymui reikia ruoštis tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Domėkitės, išsikelkite tikslą, nusiteikite pozityviai, bet neturėkite lūkesčių, būkite lanksčios. Ir, svarbiausia, tikėkite savimi, net jei visos jūsų draugės pagimdė sunkiai. Viskas tik Jūsų galvoje!“

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Kaip paskatinti gimdymą, jei jis niekaip neprasideda: interviu su gydytoja

Kaip paskatinti gimdymą, jei jis niekaip neprasideda: interviu su gydytoja
Internete gausu patarimų, ką daryti, jei atėjus laikui vaikelis neskuba gimti. „Šokinėti, plauti grindis, mylėtis, prisivalgyti, sunkiai nešti, lankstytis ir t. t.", – pataria mamos viena kitai ir dažniausiai priduria, kad šie būdai ne visai veiksmingi. Ar galima taip savivaliauti?

Skaitytoja: vyras atsisako dalyvauti gimdyme, kaip jį įkalbėti? (3)

Skaitytoja: vyras atsisako dalyvauti gimdyme, kaip jį įkalbėti?
Nėščioji svajoja, kad vaikui gimstant dayvautų ir jos vyras. Tačiau jis kol kas nenori. Įkalbinėti ar leisti jam apsispręsti pačiam? Atsako psichologė psichoterapeutė Marija Vaštakė.

Širvintose netikėtai prasidėjus gimdymui, vaikas gimė tiesiog gydytojos kabinete (6)

Širvintose netikėtai prasidėjus gimdymui, vaikas gimė tiesiog gydytojos kabinete
Neeilinis įvykis Širvintose – čia Širvintų pirminės sveikatos priežiūros centre netikėtai gimė kūdikis.

Po komplikuoto nėštumo Evelinos gimdymas prasidėjo anksčiau laiko

Po komplikuoto nėštumo Evelinos gimdymas prasidėjo anksčiau laiko
Ačiū Evelinai už atsiųstą pasakojimą, jeigu norite pasidalinti ir jūs savo gimdymo istorija, visada laukiame el.p. portalas@tavovaikas.

Jaudinanti Monikos išpažintis: galėjau bet ką paaukoti, kad galėčiau tapti mama (5)

Jaudinanti Monikos išpažintis: galėjau bet ką paaukoti, kad galėčiau tapti mama
Savo laišku aš noriu įkvėpti ir padrąsinti negalinčias vaikelio susilaukti šeimas. Viskas yra įmanoma! Tiesa, tam reikalinga kantrybė ir didžiulis noras, bei antrosios pusės palaikymas sunkiu metu. Tik mano atveju dar prireikė ir gydytojų bei vaistų...

Kaip yra iš tiesų: ar vyrui vieta gimdyme? (11)

Kaip yra iš tiesų: ar vyrui vieta gimdyme?
Ar vyrui dalyvauti gimdyme, yra abiejų partnerių sutarimas. Net jei vyriškoji pusė labai entuziastingai nusiteikusi ir nori dalyvauti, labai svarbu, ką apie tai mano moteris.

Ką daryti pirmiausia, kai prasideda gimdymas

Ką daryti pirmiausia, kai prasideda gimdymas
Norite gimdyti be nuskausminamųjų? Neskubėkite vykti į ligoninę, kuo ilgiau likite namuose, ypač jei gimdysite pirmą kartą. Geriausia strategija norint gimdyti kuo natūraliau – judėjimas, vanduo, atsipalaidavimas ir kantrybė, o įgyvendinti šią strategiją geriausiai pavyksta namuose.

Kodėl moterys nebenori gimdyti vienos: psichologės komentaras

Kodėl moterys nebenori gimdyti vienos: psichologės komentaras
Kodėl mieliau gimdome su palydovu nei vienos? Kas yra geresnis gimdyvės padėjėjas - vyras, mama, anyta ar dula? Šiuos klausimus uždavėme psichologei.

Kada prireikia cezario pjūvio operacijos

Kada prireikia cezario pjūvio operacijos
Operacija, kai pjaunama pilvo siena, gimdos sienelė ir išimamas vaisius bei placenta, vadinama cezario pjūviu.

Gimdymo pradžia: kada reikia vykti į ligoninę (1)

Gimdymo pradžia: kada reikia vykti į ligoninę
Ką reikia žinoti apie gimdymo pradžią: kada metas vykti į ligoninę, o kada dar galima neskubėti?

Laura: nėštumas ir gimdymas yra ypatinga moters patirtis

Laura: nėštumas ir gimdymas yra ypatinga moters patirtis
Motinos dienai skirtas gimdymo istorijų konkursas „Gimties stebuklas“ tęsiasi. Laukiame pasakojimų elektroniniu paštu portalas@tavovaikas.lt ir šiandien publikuojame Lauros laišką.

Kristinos gimdymo istorija: nėštumo pradžia buvo kupina įtampos

Kristinos gimdymo istorija: nėštumo pradžia buvo kupina įtampos
Motinos dienai skirtas gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame pasakojimų el.p.portalas@tavovaikas.lt ir šiandien publikuojame Kristinos laišką.

Dovilės gimdymo istorija: skausmas turi prasmę

Dovilės gimdymo istorija: skausmas turi prasmę
Artėjančiai Motinos dienai skirtas gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Rašykite mums el.p. portalas@tavovaikas.lt ir mėnesio gale įdomiausios istorijos autorei padovanosime dovanėlę. Daugiau apie konkursą skaitykite ČIA.

Norvegiška Ernestos meilės ir gimdymo istorija

Norvegiška Ernestos meilės ir gimdymo istorija
Artėjančiai Motinos dienai skirtas gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Rašykite mums el.p. portalas@tavovaikas.lt ir baigiantis mėnesiui įdomiausios istorijos autorei padovanosime dovanėlę.

Į Lietuvą atvykstanti garsi gimdymo specialistė Cornelia Enning žino daug sklandaus gimdymo paslapčių (2)

Į Lietuvą atvykstanti garsi gimdymo specialistė Cornelia Enning žino daug sklandaus gimdymo paslapčių
Į Lietuvą atvykstanti garsiausia Europos pribuvėja Cornelia Enning įsitikinusi: „Gimdymas – tai visiškai natūralus procesas moteriškai prigimčiai, kurio nereikia bijoti".