Noras gimdyti natūraliai - stipresnis už skausmą skaitytojos istorija

 (16)
Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai Gintautei.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Žinia apie nėštumą

Pastojau neplanuotai, 23 metų, 4 kurso mergina, svajojanti apie smagią ateitį, susiradau darbą Amerikoje, kai staiga susivokiau, kad kažkas ne taip. Vakare pasidariau testą - teigiamas. Ogi netikiu, skambinu draugui (mes 6 metai kartu) ir sakau, kad testas rodo, kad aš laukiuosi, bet to negali būti! Draugas ramina, kad testas gali klysti, ir viskas bus gerai. Aš, negalėdama patikėti ir vydama tas mintis šalin, dar su kambarioke išgėriau dvi taures vyno. Nusprendžiau, kad greičiausiai kaltas vakaras - visi pataria testą darytis ryte.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Nėštumo metu verslą įkūrusi kaunietė nepabijojo iššūkių
Karališkoji šeima su mažuoju princu George'u baigė savo vizitą

Deja, rytas patvirtino mano dvejones, nusipirkus 3 testus sėdėjau tualete ir užlašinusi į kiekvieną, tikėjau, kad bent vienas jų bus tik su vienu brūkšniuku. Visi trys buvo teigiami, ir tada suvokiau, kad reikia pamiršti Ameriką ir pašėlusius vakarus. Pergyvenau, nes jaučiausi absoliučiai pasimetusi ir nesubrendusi vaikučiui, jaučiausi pati kaip vaikas, tad suvokimas, kad būsiu mama buvo absoliučiai nesuprantamas. Buvo dvejonių, tačiau nusprendėme gimdyti. Ar gailiuosi? Absoliučiai ne! Kai matau to mažo pasiutėlio dideles besišypsančias akeles, pamirštu viską, kas aplinkui vyksta.

Lengvi 9 mėnesiai

Nėštumas buvo labai lengvas, kasdien su šuniu vaikščiodavau po 6-10 km ir nejaučiau jokių blogumų. Tik va, prakeikti hormonai mane vertė nervintis dėl menkniekių, atrodė visi blogi ir ant visų reikėjo pykti. Taip pat ir bakalauras "lengvino" savijautą, bet viskas praėjo, baigus universitetą. Negalėjau patikėti, kad galiu mėgautis vasara, atostogom, nieko neveikimu.

Terminas buvo rugsėjo gale, o vasaros pabaigoje jau nekantravau, kaip viskas vyks tame naujame mano pasaulyje. Vaikščiojau į nėščiųjų kursus, kuriuose, kaip ir visur, skatina natūralų gimdymą. Pagalvojau, kad ir aš to noriu ir tai galiu. Nors iš visų pažįstamų ir draugių tik ir tegirdėjau:" Norėk, norėk, tik pajausi pirmuosius sąrėmius, taip ir prašysiesi epidūrinio nuskausminimo". Net skaičiavau ant pirštų, kiek pažįstamų gimdė natūraliai, pasirodo, tik šešios. Nežinau iš kur toks noras, bet aš troškau pagimdyti natūraliai, gal šiek tiek ir bandydama įrodyti toms, kurios manim netikėjo, kad aš galiu.

Daug domėjausi ir skaičiau tik teigiamas gimdymų istorijas, todėl paskutinėmis dienomis aš buvau tvirta. Paklausus, ar nebijau, atsakydavau, kad nemirsiu, o jei nemirsiu, tai niekur ir nedingsiu, tik nenorėjau silpnumo akimirką prašyti tos chemijos.

Pirmieji gimdymo ženklai

Atėjo rugsėjo 26 diena. Su draugu ryte gulim ir galvojam, kad nenorim ilgiau laukti - bandom viską pagreitinti. Tik "pagreitinus", dar lovoje pajutau sąrėmius, jie buvo tokie, kaip per skaudžias mėnesines, o apžiūrėjus daktarei, paaiškėjo, kad kaklelio atsidarymas jau 3 cm.

Visai nesijaudinau, o laukiau, man buvo smagu. Nebijojau aš to skausmo, gi būna ir baisiau. Besidžiaugiant tais sąrėmiukais, atėjo ir vakaras, sėdėjom pas draugo mamą kartu su jo broliu ir visi laukėm, kas toliau. Deja, 23 h sąrėmiai dingo, o mes nusprendėm važiuoti namo miegoti.

Rugsėjo 27 dieną 6 valandą ryto pajutau nebejuokingą sąrėmį ir supratau, kad vis dėl to gimdysiu šiandien. Neskubant papusryčiavau, patupėjau duše, draugas dar išvažiavo susitvarkyti būtiniausius reikalus, ir mes jau pasiruošę. Nenorėjau aš skubėti į ligoninę, nepatinka ten man kvapas ir balti chalatai, norėjau kuo ilgiau ištempti savoje aplinkoje ir kažką veikti, o nesikoncentruoti į tą skausmą.

O nuvažiavus buvo kuriozas: įėjus į priimamąjį paklausėm, kuris paskutinis ir atsisėdom laukti, tiesiog galvojau, kad tokia tvarka, aišku, draugas paburbėjo, kad gimdom ir galėtume eit be eilės, bet pagalvojau, kur gi čia skubėti!..

Gimdymo namuose

Tik užėjus sąrėmiui kaip tik pasirodė sesutė, kuri tekinom mane nusivedė į kabinetą. Buvo jau 5 cm, pildant dokumentus, aš vis užklausdavau sesučių, ar gerai laikausi? Jų pagyrimas mane pakylėdavo kaip mažą vaiką. Oi, nebenoriu plėstis, bet iki 7cm buvo viskas paprasta: sėdėjau burbulinėje vonioje, skaičiau žurnalą, rašinėjau draugėms Facebook'e, o kai sesutė atėjo pamatuoti man tonusiukų, buvo jau 7 cm.

Paklaususi, ar jau nebebus galima man leisti "epidūros", sužinojau, kad nebe. Suvokiau, kad savo norą gimdyti natūraliai įveikiau, jeee!

Tik einant atgal į vonią, pajutau tokį „pokšt", nubėgo vandenys, o tada pasidarė nebejuokinga. Kai buvo 9 cm, prašiau ko nors suleisti, tačiau nebeleido nieko. Ajajaj, kentėjau tuos sąrėmius, kurie, velniai griebtų, buvo tikrai skaudūs, keikiau save už savo sumanymus apie natūralumą, koks dar natūralumas, viską atiduočiau už cezarį!

Deja, gimdžiau sunkiai, gal sąrėmiai per daug nualino, bet nesugebėjau stumti (o gal čia ir paveldimumas, nes mano mamai buvo tas pats), pradėjau alpti iš skausmo, atrodė stumiu, o akušerė ir sesutės šaukia, kad stipriau. Prisimenu, matau pievas - sesutes, pievas - sesutes, kol draugas pradeda purtyti man galvą ir šaukti: „Mažyte - stumk"! Mat vaikelio galva įstrigo, ir mažiukui pradėjo stoti širdelė. Išgirdus tai, susiėmiau.

Dabar sėdžiu, rašau ir daugiau nenoriu analizuoti, kas ten kaip, bet tas kirpimas tai tikrai prakeiktas. Sunkus gimdymas užsimiršo kitą rytą, bet kirpimo skausmas kankino ilgai. O pagimdžius aš visai neverkiau, pajutus palengvėjimą, vėpsojau per langą, turbūt buvo šokas, tik po kelių minučių susivokiau, kad turiu sūnų ir pradėjau prašyti, kad jį man atiduotų.

Dabar jau 6 mėnesiai, kaip mano Tauras neleidžia man miegoti naktimis, o jo kvapas, prisilietimai, akių žvilgsnis ir šypsena mane svaigina. Draugas prižadėjo būtinai nusivežti mus į Ameriką, o kitą vasarą bus mūsų vestuvės. Noriu trijų vaikų, ir visus gimdyti natūraliai. Kodėl natūraliai? Nes mano noras stipresnis už skausmą.

Gintautė

Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.


Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo (2)

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo
Pažintis su šeima, kuri sostinę iškeitė į Jonavą ir dėl to nė kiek nesigaili.

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą
Filmas be romantiškų bučinių, kūniškos meilės, paskui ir gimdymo scenos man - kaip vaikui knyga be iliustracijų. Kada pasvajoti, įsijausti, paverkti? Tačiau kai kurie filmų mums įpiršti stereotipai atkeliauja ir į tikrą gyvenimą. Vieni trukdo, kiti - ne. Kas tikra, o kas išgalvota, klausiame gydytojo akušerio ginekologo Egidijaus Jakiūno.

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio (30)

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio
„Kadangi šiuo metu išgyvenam sunkiausią periodą savo gyvenime - netekome kūdikio, nusprendėme pasidalinti savo liūdna istorija... Žinau, kad jūs nerašote tokių liūdnų straipsnių, bet tikiuosi, kad tėveliams kurie neteko savo vaikučių bus lengviau, nes žinos kad jie ne vieni tokie“.

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei
Mantautė yra dula, keturių pametinukų mama, būsima akušerė, rašanti feisbuke tinklaraštį Tampu Mama (ČIA). Mantautės tikslas – kad daugiau moterų įgautų pasitikėjimo, tikėjimo ir ramybės, o gimdymas būtų gražus, saugus ir be streso.

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų
Austėja itin skrupulingai planavo nėštumą, tikėjosi sklandaus gimdymo ir jokių „staigmenų", tačiau, kaip pati sako, į daug ką neatkreipė dėmesio ir pridarė daugybę klaidų. Laimei, iš to pasimokė ir tikisi, kad kitoms būsimosioms mamoms jos patirtis padės būti tvirtesnėms.

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme (48)

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme
Gali būti, kad skaitėte ne vieną straipsnį ar klausėtės diskusijos apie tai, ar vyrams vieta gimdykloje. Daugelis moterų apie tai turi tvirtą savo nuomonę, o ką mano patys vyrai?

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos (1)

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos
Vaikelio gimimas – didelė šventė šeimai, ir nuo tos įsimintinos dienos daug ką norisi įamžinti ir įprasminti.

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje
„Nėštumai ir gimdymai Ispanijoje – ideali patirtis“. Taip sako lietuvė Justė (32 m.), su vyru ispanu Antonio auginanti du sūnus. Abu jų susilaukė Ispanijoje.

Kiekviena gimdyvė išgirsta šios moters pavardę: kas tokia buvo Virginia Apgar (4)

Kiekviena gimdyvė išgirsta šios moters pavardę: kas tokia buvo Virginia Apgar
Kiekviena nauja mama išgirsta šios moters vardą, bet ne kiekviena žino, kas ji. Kviečiame susipažinti su gydytoja Virginia Apgar.

Vyras gimdyme – už ar prieš? (57)

Vyras gimdyme – už ar prieš?
Štai ir vėl kasmėnesinis tradicinis mamų susibėgimas, o aš skubu užduoti joms klausimą. Ar vyras dalyvavo gimdyme? Ar padėjo? O gal labiau... trukdė?

Sandra: gimdyti važiavau nesitarusi ir likau iš tiesų nustebusi (4)

Sandra: gimdyti važiavau nesitarusi ir likau iš tiesų nustebusi
Tuo įsitikinusi (ir pati patyrusi) žavaus mažylio mama Sandra. Moteris pasakoja, kad, nors gimdymas būna komplikuotas, jis prisiminimuose gali išlikti kaip graži, šviesi diena. Ir didžiąją dalį lemia personalo dėmesys, atidumas ir kompetencija.

Kaip susijęs aštrus maistas ir gimdymas

Kaip susijęs aštrus maistas ir gimdymas
Aštrus maistas paskatina sąrėmius. Tokį patarimą būsimos mamos neretai išgirsta baigiantis nėštumui, kai numatytas gimdymo terminas praėjo, o vaikelis neskuba užgimti

Živilė: gimdyti Estijoje buvo geriau, ramiau ir maloniau, palyginti su Lietuva

Živilė: gimdyti Estijoje buvo geriau, ramiau ir maloniau, palyginti su Lietuva
Živilės ir Deivido šeima augina tris vaikus – du gimdė Lietuvoje, o trečią – Estijoje, Taline.

Kurios ligoninės Lietuvoje turi Naujagimiui palankios ligoninės vardą (26)

Kurios ligoninės Lietuvoje turi Naujagimiui palankios ligoninės vardą
Naujagimiui palankios ligoninės didelę reikšmę skiria sėkmingai žindymo pradžiai. Kokių reikalavimų turi būti laikomasi, norint gauti Naujagimiui palankios ligoninės vardą ir kodėl verta gimdyti būtent šiose gydymo įstaigose?

Akušerė: tai vienas keisčiausių gimdymų, kokį mačiau (6)

Akušerė: tai vienas keisčiausių gimdymų, kokį mačiau
Portale TavoVaikas.lt esame rašę apie daugelį tikrai keistų gimdymų: kuomet moteris pagimdo per labai trumpą laiką, kai gimdymo metu moteris patiria orgazmą ar gimę dvynukai turi skirtingą odos spalvą.