Pagimdžiau praėjus 26 valandoms nuo pirmųjų sąrėmių (skaitytojos istorija)

 (6)
Laukiame ir jūsų gimdymo istorijų, elektroniniu paštu tavovaikas@delfi.lt. Šįkart mums parašiusi Justina primena seną tiesą – prieš gimdymą galima turėti įvairiausių nuostatų ir planų, tačiau gimdymas visada būna neprognozuojamas, todėl labai svarbu pasitikėti šalia esančiais profesionalais – medikais.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Perskaičiusi "Tavo vaikas" skaitytojos Akvilės straipsnį (Epidūrinis nuskausminimas nėra moters silpnumo požymis) taip pat panorau Jums parašyti, papasakoti savo gimdymo istoriją ir taip kartu pritarti Akvilės nuomonei. 

Kiekviena būsima gimdyvė jaučia ir žino, kaip ji norės ir kaip sugebės pasitikti užgimstančią gyvybę, o esama mama jaučia ir žino, kas jos kūdikiui yra geriausia. Todėl reikia išlikti tolerantiškiems ir gerbti kiekvienos būsimos ir esamos mamos sprendimus. Ekologija ir natūralizmas - tikrai šaunus, geras ir šiuo metu labai populiarus gyvenimo būdas, deja, kartais susiklosto tokios gyvenimo situacijos, kuomet tik gydytojų darbas ir vaistai gali padėti.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kurie Zodiako ženklai iš prigimties yra geri tėčiai ir mamos
Renkame šauniausią 2014 metų TAVO VAIKO žurnalo viršelį

Gimdymo terminas buvo birželio pradžioje. Nėštumas buvo labai geras ir malonus, todėl ir gimdymo laukiau su malonumu. Tuo labiau, jog naiviai tikėjau, kad gimdysiu taip lengvai ir greitai, kaip mano mama. Deja, buvau naivi... 

Gimdymo termino dieną atvykau į Vilniaus gimdymo namus pas savo gydytoją patikrai. Toli gražu, jokių požymių dar nebuvo matyti. Su gydytoju dar apkalbėjome, kad jeigu per savaitę nepagimdysiu, tuomet guldys į ligoninę ir pradės skatinti gimdymą. Bet, prieš išeinant, gydytojas sumanė pajuokauti, pasakydamas: "nu va, man baigsis ryte mano darbo pamaina, o Justė atvažiuos jau su krepšiais pas mane gimdyti". O mano vyras, mėgstantis planuotis ir norėdamas, kad pagimdyčiau per savaitgalį, paklausė gydytojo, kaip čia viską paskubinti. Gydytojas juokais atsakė: "atsipalaiduokit vakare, tu išgerk alaus bokalą, žmonai nupirk giros". Gražiai pasijuokėm ir išvažiavom namo. Vakare ramiai pasisėdėjom su kaimynais, kas alaus, o kas giros po taurę išlenkė... 

Ir matyt tas atsipalaidavimas padarė savo, o gal psichologiškai buvau nusistačius, kad turiu gimdyti, nes jau terminas atėjo. Ir 3 valandą nakties pabudau pajutusi skausmus. Supratau, kad tai tikrai neparuošiamieji. Porą valandų dar leido pasnūduriuoti ir paryčiais jau pradėjome su vyru skaičiuoti sąrėmių dažnumą. Sąrėmiai labai greitai pasidarė reguliarūs ir kas kartą vis stiprėjo. Nuo 7 valandos ryto pradėjo kapsėti vandenys, kaip neužsuktas vandens čiaupas. Laukiau, kada pliūptels kaip iš kibiro, deja vis kapsėjo ir tekėjo maža srovele. 

Pasiskambinome savo gydytojui (buvau jau iš anksto sutarusi, kad gimdysiu pas jį), jis liepė skaičiuoti sąrėmius, stebėti vandenis ir dar ramiai būti namie, kol nepajausiu, kad jau noriu važiuoti. Atvažiavome į gimdymo namus 3 valandą dienos (praėjus 12 valandų nuo pirmųjų sąrėmių). Gimdos kaklelis buvo prasivėręs tik 1,5 cm ir nesusicentravęs, taigi supratau, kad veiklos dar kuriam laikui tikrai bus. Ir vis dar buvau pasiryžusi gimdyti be nuskausminamųjų. 

Mankštinausi, šokinėjau ant kamuolio, tupinėjau ir sukau dubenį kaip tikra sportininkė, padedama vyro. Gavau vaistų, leidžiančių pailsėti ir padėti kakleliui minkštėti ir atsidarinėti... deja, kaip 2 cm, taip 2 cm...O jėgų vis mažėjo ir mažėjo, vandenys vis tekėjo ir tekėjo. Bet kentėjau, stengiausi išlikti rami ir šypsotis. Apie 10 valandą vakaro pradėjo leisti skatinamuosius, nes jau ilgiau tempti nebuvo galima, kadangi vaikui vandenų jau buvo per mažai. Jėgos išseko, ir gydytojas su akušere patarė man, kad suleidus epidūrą, kaklelis dar greičiau atsivertų, aš be skausmo pailsėsiu ir turėsiu jėgų pagimdyti vaikelį. 

12 valandą nakties jau buvau prašviesėjusiomis akimis, atsigavusiomis jėgomis. Jaučiau gimdos susitraukimus be jokių skausmų, buvau guvi ir energinga. Nors gydytojas jau buvo pasiruošęs ekstra cezariui, patikrinus mane, kaklelis jau buvo atsivėręs 8 cm. Taigi neužilgo pradėjau jausti ir savo vaikelį, kuris jau pagaliau norėjo ateiti į pasaulį. 

Pagimdžiau 4 val. 30 min. paryčiais, praėjus daugiau maždaug 26 valandoms nuo pirmųjų sąrėmių. Gimdymo pabaiga man buvo palaima, nes su dideliu malonumu ir susikaupimu jaučiau kiekvieną mažylio žingsnį manyje ir artėjimą į pasaulį, o šis jausmas - nuostabus, nes jo neužgožė jokie baisūs skausmai. Tai nepakartojama patirtis – ir 20 valandų skausmingų sąrėmių, ir paskutinis gimdymo etapas be skausmo. 

Gimė nuostabus sūnus ir tada mano širdį užliejo neapsakoma palaima ir pilnatvė. Ačiū nuostabiam gydytojui ir jo komandai, ir ačiū, kad jų dėka, mano sūnaus gimimas man tapo maloniu prisiminimu. Ačiū mano vyrui, kuris buvo kantrus ir visą tą laiką buvo šalia ir palaikė mane. 

Todėl galiu drąsiai ir garsiai sakyti, džiaugiuosi, kad pagimdžiau su epidūrine nejautra! 

Justina

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Į Lietuvą atvyksta garsioji akušerė ir pribuvėja: svarbiausia pagalbos priemonė gimdyvei yra meilė (4)

Į Lietuvą atvyksta garsioji akušerė ir pribuvėja: svarbiausia pagalbos priemonė gimdyvei yra meilė
Su lietuvėmis savo patirtimi pasiruošusi dalintis Angelina Martinez Miranda yra garsi tradicinė akušerė/pribuvėja, gyvenanti ir praktikuojanti Meksikoje. Šį pašaukimą moteris paveldėjo iš savo motinos ir močiutės, kurios taip padėdavo vaikučiams ateiti į šį pasaulį.

Nuskausminamieji gimdymo metu – už ir prieš (32)

Nuskausminamieji gimdymo metu – už ir prieš
Devyni kūdikio laukimo mėnesiai skirti visapusiškam jo atėjimo į šį pasaulį pasiruošimui.

Vyras nenori dalyvauti gimdyme: ar verta jį perkalbėti (83)

Vyras nenori dalyvauti gimdyme: ar verta jį perkalbėti
Besilaukianti moteris norėtų, kad gimdyme dalyvautų ir jos vyras. Tačiau bendro sutarimo pora neranda. Ką patars psichologė Karolina Gurskienė?

Tėveliai raginami neskubėti rinktis virkštelės kraujo bankų paslaugas

Tėveliai raginami neskubėti rinktis virkštelės kraujo bankų paslaugas
Lietuvos bioetikos komitetas ragina žmones atsargiau vertinti privačių virkštelės kraujo bankų Lietuvoje vykdomą veiklą ir neskubėti investuoti savo pinigų į jų siūlomas paslaugas.

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai (17)

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai
Jei prieš gerą dešimtmetį būtume mamų paklausę, ar verta tartis dėl gimdymo su ginekologu ar akušere, daugelis būtų atsakiusios, kad tikrai taip.

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus" (148)

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus"
Austėja (vardas pakeistas), auginanti du vaikučius (1 ir 5 m.) įsitikinusi: „Prieš gimdant su gydytoju tartis būtina."

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai (239)

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai
Ačiū, kad pasitikite mumis ir dalijatės išskirtiniais pasakojimais. Aušra mums parašė savo gimdymo istoriją, nes jaučia nuoskaudų, likusių po gimdymo.

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo (3)

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo
Pažintis su šeima, kuri sostinę iškeitė į Jonavą ir dėl to nė kiek nesigaili.

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą
Filmas be romantiškų bučinių, kūniškos meilės, paskui ir gimdymo scenos man - kaip vaikui knyga be iliustracijų. Kada pasvajoti, įsijausti, paverkti? Tačiau kai kurie filmų mums įpiršti stereotipai atkeliauja ir į tikrą gyvenimą. Vieni trukdo, kiti - ne. Kas tikra, o kas išgalvota, klausiame gydytojo akušerio ginekologo Egidijaus Jakiūno.

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio (31)

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio
„Kadangi šiuo metu išgyvenam sunkiausią periodą savo gyvenime - netekome kūdikio, nusprendėme pasidalinti savo liūdna istorija... Žinau, kad jūs nerašote tokių liūdnų straipsnių, bet tikiuosi, kad tėveliams kurie neteko savo vaikučių bus lengviau, nes žinos kad jie ne vieni tokie“.

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei
Mantautė yra dula, keturių pametinukų mama, būsima akušerė, rašanti feisbuke tinklaraštį Tampu Mama (ČIA). Mantautės tikslas – kad daugiau moterų įgautų pasitikėjimo, tikėjimo ir ramybės, o gimdymas būtų gražus, saugus ir be streso.

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų
Austėja itin skrupulingai planavo nėštumą, tikėjosi sklandaus gimdymo ir jokių „staigmenų", tačiau, kaip pati sako, į daug ką neatkreipė dėmesio ir pridarė daugybę klaidų. Laimei, iš to pasimokė ir tikisi, kad kitoms būsimosioms mamoms jos patirtis padės būti tvirtesnėms.

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme (48)

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme
Gali būti, kad skaitėte ne vieną straipsnį ar klausėtės diskusijos apie tai, ar vyrams vieta gimdykloje. Daugelis moterų apie tai turi tvirtą savo nuomonę, o ką mano patys vyrai?

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos (1)

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos
Vaikelio gimimas – didelė šventė šeimai, ir nuo tos įsimintinos dienos daug ką norisi įamžinti ir įprasminti.

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje
„Nėštumai ir gimdymai Ispanijoje – ideali patirtis“. Taip sako lietuvė Justė (32 m.), su vyru ispanu Antonio auginanti du sūnus. Abu jų susilaukė Ispanijoje.