Rasa: už sienos girdėjau kitos gimdyvės riksmus

Jei norite parašyti savąją gimdymo istoriją, laukiame jų el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Šiandien publikuojame Rasos laišką, kuriame ji pasakoja apie savo nepamirštamą gimdymą.

Karšta diena ir ypatingas vakaras

Buvo karščiausia 2014-ųjų rugpjūčio 3 diena. Lauke termometro stulpelis fiksavo rekordinį 36 laipsnių karštį. Su vyru tvarkėmės sodyboje. Jis pjovė žolę, aš, vaikščiodama kaip voras, tvarkiau aplinką. Buvo praėję jau dvi savaitės po gimdymo termino. Pasak gydytojos, turėjau gimdyti liepos 21 dieną. Kadangi per paskutinę apžiūrą jokių artėjančio gimdymo požymių nebuvo, man pasakė laukti. Tai aš ir laukiau.

Baigėme dienos darbus. Aš ėmiau jausti neramų maudimą. Skubinu vyrą važiuoti namo, nusimaudyti. Galvoje sukasi viena mintis: „Tikiuosi, kad šiandien". Ir nuojauta manęs neapgavo. Vos išlindus iš dušo, maudimas ėmė dažnėti ir stiprėti. Pasiėmiau seniai sukrautą lagaminą ir išrūkom su vyru į ligoninę.

TAIP PAT SKAITYKITE:
26 nėštumo savaitę pagimdžiusi Asta - atvirai apie tai, ką teko patirti
Šiaulietės išpažintis, kodėl ji ryžosi įsivaikinti mergaitę

Buvo vakaras. Kažkur 18.30. Šeštadienis. Budinti gydytoja apžiūrėjo ir tarė: „Šiąnakt dar tikrai nepagimdysi, bet namo jau nebeišleisim". Nieko nebijojau, norėjau ,kad laikas greičiau praeitų ir pasaulį išvystų mano pilvelio gyventojas. Akušerė patarė naktį pasistengti pamiegoti, nes laukia sunkus darbas. Žinoma, nesumerkiau akių iki ryto. Kankino ir nesiliaujantis skausmas, ir begalinis nerimas prieš susitikimą su vaiku.

Ilgas laukimas ligoninėje

Ryte atėjo jau kita gydytoja. Ji mane apžiūrėjo ir nudžiugino pasakiusi, kad iki vakaro tikrai pagimdysiu.  Nors viskas vyko labai lėtai. Sąrėmiai buvo be galo skausmingi. Vaikščiojau gimdyklos koridoriumi garsiai dejuodama... Vyras tyliai tipeno visur iš paskos. Mačiau nerimą ir jaudulį jo akyse. Jaučiau begalinį jo norą man padėti. Laikas sustojo, o skausmas, rodos, tapo nepakeliamas.

Seselė suleido vaistų, kurie turėjo suminkštinti kaklelį ir padėti jam greičiau atsiverti. Deja, nepadėjo. Po kelių valandų gavau dar vieną dozę - irgi nieko. Nusprendė nuleisti vaisiaus vandenis. Nubėgus vandenims, gimdymo veikla irgi nepagreitėjo. Todėl visą dieną prasikankinusiai būsimai mamai nusprendė pradėti leisti skatinamuosius.

Guliu aš gimdykloj. Vyras šalia spaudžia man ranką ir ramina, kad viskas bus gerai. Girdžiu už sienos aimanuojančią merginą, kuriai irgi prasidėjęs gimdymas. Staiga pajuntu begalinį norą stumti ir su vyru choru kviečiame ką nors iš personalo. Gydytojai užėjus į gimdykla imu šaukti: „Gimdau" ,o ji man atrėžia: „Tu jau visą dieną gimdai". Prieina apžiūrėti ir, lyg tai būtų naujiena, surinka: „Ji tikrai gimdo".

Dukrytės gimimas

Greit sulekia seselės ir akušerė. Vyras atsinešė kėdę ir prisėdo (iki šiol tai sukelia man juoką). Prasideda stūmimas. Už sienos girdžiu riksmus bendražygės būsimos mamos, kuriai irgi prasideda gimdymas. Skyriuje viena akušerė ir viena gydytoja.

Abi šalia manęs. Viskas vyko taip greit, norėjau kuo greičiau išstumti kūdikėlį, kad gydytoja galėtų bėgti priimti kito atkeliaujančio stebuklo. Keli stiprūs stumtelėjimai ir štai pasigirsta tyriausias pasaulyje kūdikio verksmas , man ant krūtinės uždeda neapsakomo grožio mažą stebuklą - mano dukrytę.

Akušerė pasilieka su mumis, o daktarė išlekia pas už sienos gimdančią dar vieną jauną mamytę. Su vyru stebėjome, kaip seselė svėrė ir matavo mūsų naujagimę. Vyro, ką tik tapusio tėvu, akyse pasirodė ašaros. Staiga už sienos pasigirsta dar vienas kūdikio riksmas. Du maži pasaulio stebuklai išvydo pasaulį vos kelių minučių skirtumu.

Vėliau, koridoriuje, ką tik iškeptas mūsų tėtis, susitiko savo buvusį klasioką. Pasirodo, tai jo žmona pagimdė iš karto po manęs. Dar kartą įsitikinau, koks mažas tas mūsų pasaulis...

Niekada nepamiršiu susitikimo akimirkos su savo dukryte. Žiūri ji tokia maža ir gležnutė savo didelėmis, tamsiomis akimis į mane, ir pajutau, kaip tą akimirką manyje užgimė tikriausia pasaulyje meilė, meilė savo vaikui. Tam mažam stebuklui, kurį kas dieną myliu labiau ir labiau...

Mama Rasa

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis