Sklandaus ir natūralaus gimdymo paslaptis skaitytojos istorija

 (11)
Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai Simonai.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Gal jau?..

Štai jau artėjo ta didžioji diena - 2013 metų liepos 8-toji. O aš vis dar nežinojau, kas gi tie paruošiamieji sąrėmiai, ko tikėkis, ko čia laukti? Iki termino beliko vos 4 dienos, o mano savijauta puiki. Tvarkiausi sau naujuose namuose, dėliojau daiktus, puoselėjau kūdikėlio kambarį. Grojant smagiai muzikai kartas nuo karto palinguodavau klubais, šokau, drąsiai ploviau grindis. Liepos 4-tosios vidurnaktį miegus išblaškė pilvuko apačios maudimas. Hmmm... Gal jau? Naktys buvo karštos, išėjau į balkoną, kvėpavau tyru oru ir laukiau, kas bus toliau. O gi, nieko.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Vytautas Mackonis: Penelopę įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio. Išskirtinis interviu ir foto
15 idėjų, kaip įdomiai praleisti šį savaitgalį

„Turbūt pajutau paruošiamuosius sąrėmius", - su pasitenkinimu pagalvojau ir kritau atgal į lovą. Miegu. Ir vėl skausmelis - laikrodis kuždėjo, kad praėjo vos pusvalandis. Vėl balkonas ir vėl laukimas: kas toliau? Nieko. Vėl guluosi. Po 40 minučių skausmą palydėjo ir noras į WC. Naktimis rimto reikalo niekad nesinorėdavo... Hmm.. Ech, tas nėštumas - kupinas staigmenų.

Daugiau miegoti ir nebenuėjau.

Skaičiavau laiką ir mėgavausi mintimi, kad visgi gal tai ne paruošiamieji, o tikrieji sąrėmiai. Kaip tik iš ryto, 10 valandą turėjau būti ligoninėje ir pamatuoti vaisiaus širdelės tonusus. Rytas vis aušo, sąrėmiai dažnėjo ir ilgėjo. Nebuvo jie skausmingi, priminė menstruacijų skausmus. Suskambo vyro žadintuvas, nekantraudama papasakojau nakties „nuotykius". Pažadėjo nekantriai lauksiąs naujienų iš ligoninės. Išlydėjau vyrą į darbą ir pradėjau ruoštis.

Skausmeliai kartojosi kas 7-10 minučių. Iki ligoninės maždaug 4 kilometrai. Laiko turėjau daug, tad nutariau eiti pėstute. Ėjau laiminga, vis stabtelėdama pakvėpuoti, kai suskausdavo. Pasiekiau ligoninę, pasidžiaugiau personalui, kad mano sąrėmiai jau gana reguliarūs, jie ilgėja ir tarpas tarp jų trumpėja. Matuojant tonusėlius kaip tik aplankė toks skausmelis. Skubiai pasakiau sesutei, o ji kartu su gydytoja pasižiūrėjo į aparatą ir teigė, kad tai ne sąrėmis - aparatas nieko panašaus neužfiksavo...

Ech, truputį nuliūdau, kad dar ne, bet kartu ir džiaugiausi, kad visgi žinosiu, kas gi tie paruošiamieji. Gydytoja nuramino, kad dar tikrai negimdau, kad kol kas tik įsistatinėja kūdikio galvytė ir išlydėjo į namus, liepė grįžti po poros dienų vėl matuoti tonusų. Grįžau namo (pėstute!) ir kaip tik radau pietaujantį vyrą.

Valgom pietus, bet man taip nesinori jų.

Tie skausmai jau tokie aštroki. Bandžiau juokauti, kvėpuoti, judėti pagal mėgiamas melodijas. Susirandu internete programėlę skaičiuoti sąrėmių laikui. Skaičiuoju. Vyras į mano "paruošiamuosiu" sąrėmius žiūri skeptiškai, ragina važiuoti į ligoninę, bet aš spyriojuosi: „Ką tik buvau, ko ten važiuoti, šiandien tikrai negimdysiu". Besibaigiant vyro pietums pajutau, kad man sunkoka vis prieiti prie kompiuterio ir spausti mygtuką tiek skausmui prasidėjus, tiek jam pasibaigus. Pasikviečiu anytą ir ji tęsia šią užduotį. O aš tai ant lovos, tai ant žemės mankštinuosi, tūpčioju, kvėpuoju, šoku, kėloju kojas, vaidinu Pandą Kung Fu, juokauju (nors darėsi jau tikrai nebejuokinga). Kai paklausiu anytos, kokie laiko intervalai, ši atsako: „Vaikeli, kaip tiksliai čia viskas - 3 minutės 58 sekundės, paskui 4 minutės, 4 minutės ir 4 sekundės".

Prisiminiau, kad paruošiamuosius sąrėmius švelnina dušas. Ką gi, maudausi duše, bet „švelnėjimas" neaplanko. Išėjusi iš dušo toliau prašau anytos skaičiuoti laiką. Vis dar 4 minutės. Vyras vis skambina, pastebiu, kad man jau sunku kalbėti. Sutariam, kad jis išsiprašys iš darbo ir vėl nuveš mane į ligoninę.

15 valandą važiuojame į ligoninę (tą dieną lauke buvo +32 laipsniai). Karšta. Pasipasakoju, kad jau labai nebelinksma su tais paruošiamaisiais. Deja, aparatas sąrėmių nerodo... Tuomet gydytoja nutarė apžiūrėti mane ant ginekologinės kėdės: "Kaklelis atsivėręs 4 centimetrus, greitai gimdysi".

Mano nėštumas buvo rizikingas, negalėjau gimdyti savo miestelyje, todėl netrukus jau sėdėjau „greitukėje" ir tarsi ant sparnų lėkiau į Panevėžį. Vyras nuvažiavo iki namų, paėmė seniai laukiančius krepšius su daiktais ir važiavo iš paskos.

„Greitukė" lėkė tikrai greitai ir smagiai „pakratė"- visai kaip ant linksmųjų kalnelių.

Ir sąrėmių skausmai, nors kartojosi jau kas 2-3 minutes, bet nebuvo skausmingi - laukimas juos tiesiog užglaistė. Panevėžyje buvau 16:04. Pildant dokumentus vis stojausi pakvėpuoti, akušerė stebėjosi, kad tikrai dažnai čia jau man taip. Hmmm. Po gydytojo apžiūros paaiškėjo, kad pasimatymas su mažyliu jau visai čia pat. Netrukus su vyru atsidūrėme gimdykloje, kartu kvėpavome, alinantį karštį vijome drėgnais rankšluočiais. Viskas vyko labai greitai ir sklandžiai, pamenu akušerės žodžius: „Štai jau matau galvytę su ilgais juodais plaukučiais!"

Tą akimirką abu su vyru pasižiūrėjome vienas kitam į akis, nusišypsojome, dar truputis jėgų ir 19:25 pasaulį išvydo mūsų sūnelis Aistis.

Džiaugiuosi, kad pagimdžiau natūraliai, be jokių nuskausminančiųjų, be didelio nerimo ir nesklandumų.

Manau, kad svarbiausia yra dvasinė ramybė, nusiteikimas ir didžiulis stebuklo laukimas, troškimas kuo greičiau susipažinti su savo vaikeliu. Beje, giliai širdyje gal net džiaugiuosi, kad aparatas neparodė sąrėmių. Nežinodama, kad tą dieną gimdysiu nepabijojau pėstute taip daug vaikščioti per karščius, šokti, būti namie, maudytis duše ir gana ramiai sulaukti tos stebuklingos akimirkos.

Simona

Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai (16)

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai
Jei prieš gerą dešimtmetį būtume mamų paklausę, ar verta tartis dėl gimdymo su ginekologu ar akušere, daugelis būtų atsakiusios, kad tikrai taip.

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus" (146)

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus"
Austėja (vardas pakeistas), auginanti du vaikučius (1 ir 5 m.) įsitikinusi: „Prieš gimdant su gydytoju tartis būtina."

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai (239)

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai
Ačiū, kad pasitikite mumis ir dalijatės išskirtiniais pasakojimais. Aušra mums parašė savo gimdymo istoriją, nes jaučia nuoskaudų, likusių po gimdymo.

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo (3)

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo
Pažintis su šeima, kuri sostinę iškeitė į Jonavą ir dėl to nė kiek nesigaili.

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą
Filmas be romantiškų bučinių, kūniškos meilės, paskui ir gimdymo scenos man - kaip vaikui knyga be iliustracijų. Kada pasvajoti, įsijausti, paverkti? Tačiau kai kurie filmų mums įpiršti stereotipai atkeliauja ir į tikrą gyvenimą. Vieni trukdo, kiti - ne. Kas tikra, o kas išgalvota, klausiame gydytojo akušerio ginekologo Egidijaus Jakiūno.

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio (31)

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio
„Kadangi šiuo metu išgyvenam sunkiausią periodą savo gyvenime - netekome kūdikio, nusprendėme pasidalinti savo liūdna istorija... Žinau, kad jūs nerašote tokių liūdnų straipsnių, bet tikiuosi, kad tėveliams kurie neteko savo vaikučių bus lengviau, nes žinos kad jie ne vieni tokie“.

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei
Mantautė yra dula, keturių pametinukų mama, būsima akušerė, rašanti feisbuke tinklaraštį Tampu Mama (ČIA). Mantautės tikslas – kad daugiau moterų įgautų pasitikėjimo, tikėjimo ir ramybės, o gimdymas būtų gražus, saugus ir be streso.

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų
Austėja itin skrupulingai planavo nėštumą, tikėjosi sklandaus gimdymo ir jokių „staigmenų", tačiau, kaip pati sako, į daug ką neatkreipė dėmesio ir pridarė daugybę klaidų. Laimei, iš to pasimokė ir tikisi, kad kitoms būsimosioms mamoms jos patirtis padės būti tvirtesnėms.

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme (48)

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme
Gali būti, kad skaitėte ne vieną straipsnį ar klausėtės diskusijos apie tai, ar vyrams vieta gimdykloje. Daugelis moterų apie tai turi tvirtą savo nuomonę, o ką mano patys vyrai?

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos (1)

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos
Vaikelio gimimas – didelė šventė šeimai, ir nuo tos įsimintinos dienos daug ką norisi įamžinti ir įprasminti.

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje
„Nėštumai ir gimdymai Ispanijoje – ideali patirtis“. Taip sako lietuvė Justė (32 m.), su vyru ispanu Antonio auginanti du sūnus. Abu jų susilaukė Ispanijoje.

Kiekviena gimdyvė išgirsta šios moters pavardę: kas tokia buvo Virginia Apgar (4)

Kiekviena gimdyvė išgirsta šios moters pavardę: kas tokia buvo Virginia Apgar
Kiekviena nauja mama išgirsta šios moters vardą, bet ne kiekviena žino, kas ji. Kviečiame susipažinti su gydytoja Virginia Apgar.

Vyras gimdyme – už ar prieš? (57)

Vyras gimdyme – už ar prieš?
Štai ir vėl kasmėnesinis tradicinis mamų susibėgimas, o aš skubu užduoti joms klausimą. Ar vyras dalyvavo gimdyme? Ar padėjo? O gal labiau... trukdė?

Sandra: gimdyti važiavau nesitarusi ir likau iš tiesų nustebusi (4)

Sandra: gimdyti važiavau nesitarusi ir likau iš tiesų nustebusi
Tuo įsitikinusi (ir pati patyrusi) žavaus mažylio mama Sandra. Moteris pasakoja, kad, nors gimdymas būna komplikuotas, jis prisiminimuose gali išlikti kaip graži, šviesi diena. Ir didžiąją dalį lemia personalo dėmesys, atidumas ir kompetencija.

Kaip susijęs aštrus maistas ir gimdymas

Kaip susijęs aštrus maistas ir gimdymas
Aštrus maistas paskatina sąrėmius. Tokį patarimą būsimos mamos neretai išgirsta baigiantis nėštumui, kai numatytas gimdymo terminas praėjo, o vaikelis neskuba užgimti