Tikėjausi gimdymo kaip iš vadovėlio, bet... Skaitytojos istorija

 (18)
Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai Evai.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Sveiki, nusprendžiau ir aš pasidalinti savo gimdymo istoriją.

Esmė yra ta, kad aš, naivuolė, tikėjausi, jog mano gimdymas vyks kaip iš vadovėlių, įsivaizdavau jog viskas nebus lengva, bet gimdysiu nustatytu terminu, naktį nubėgs vandenys, aš prikelsiu vyrą ir staigiai važiuosime į ligoninę, ten pagimdysiu natūraliai, be jokių vaistų, ir po kelių dienų išeisime visi trys laimingi namo. Svajonėėėėės...

TAIP PAT SKAITYKITE:
Gimdymo namuose sukeistų kūdikių drama
10 populiarių mitų apie gimdymą

Viskas prasidėjo nuo paruošiamųjų sąrėmių, kurie prasidėjo savaite anksčiau, negu numatytas terminas. Vieną naktį pabudau nuo keisto maudimo pilvo apačioje, iš pradžių nelabai supratau kas čia vyksta, bet paskui susigaudžiau, kad prasidėjo paruošiamieji sąrėmiai, atkentėjau tą skausmą per naktį, nes kitą rytą vizitas pas gydytoją.

Nuvykau pas gydytoją, pasiskundžiau, jog naktis buvo beveik bemiegė, jog pasirodė tas vadinamas gleivių kamštis, ji apžiūrėjo, bet jokių pakitimų nematė, vaisius judėjo gerai, užrašė tonus, ir viskas. Patarė, kad jei jausiu vėl kažką panašaus, atvykti kitą dieną. Na, visą dieną viskas gerai, išsimiegojau ir buvau žvali. Vėl atėjo naktis. Vėl tokia pati, su skausmu, be miego. Ir vaisiaus judesių mažiau jaučiau, todėl ryte vėl nuvykau pas daktarę, ji mane apžiūrėjo ir pasakė, jog kaklelis atsivėręs 2 cm, davė siuntimą į ligoninę, bet pasakė, kad gali iš ligoninės ir paleisti, nes gal dar niekas nevyks. Aš sau ramiai grįžau namo, krepšiai jau seniai buvo sukrauti, viskas paruošta, bet aš buvau įsitikinusi, kad grįšiu namo, juk man dar ne laikas gimdyti, dar visą savaitę turiu.

Vakarop vyras nuvežė į ligoninę, ir še man "staigmena", mane guldo į patologinį stebėjimui.

Na, juk daktarams nesipriešinsiu, dar vyrui sakau, kad vis tiek po poros dienų paleis (na, ir naivuolė, visiška). Paguldė, aš sau ramiai skaičiau žurnalus, gulėjau, pamiegojau šiek tiek, ir vėl atėjo laikas eiti miegoti. Ir vėl skausmai. Pasiskundžiu atėjusiam vizituoti daktarui, apžiūri mane ir sako, jog stebėčiau, kas kiek laiko vyksta sąrėmiai. Iki tol jie buvo visai nereguliarūs. Atsiguliau į lovą ir skaičiavau. Oho, sąrėmiai kas 5 - 7 min., pasirodo, vyksta. Vėl atėjo gydytojas paklausti, kaip man sekasi, parodžiau jam savo stebėjimą, jis vėl pasikvietė apžiūrai. Apžiūrėjo mane ir sako: "Gimdos kaklelis atsivėręs 2,5 cm, važiuojam į gimdyklą". O aš taip persigandau, pradėjau drebėti, juk dar ne laikas man gimdyti, ir visai ne taip aš gimdymą įsivaizdavau.

Suvokiau, jog 39 savaičių vaisius jau visiškai išnešiotas, bet kažkodėl per tą svajonę, jog gimdysiu kaip vadovėliuose aprašyta, nepasiruošiau netikėtumams. Susikroviau drebančiom rankom daiktus ir nuvedė mane į gimdyklą. Akušerė sakė, jog šiąnakt vis tiek nepagimdysiu, tai tegul vyras nevažiuoja į ligoninę, atvažiuos iš ryto. Paskambinu vyrui ir nuraminu, tegul išsimiega, o ryte atvyksta. Vis jaučiu tuos, kaip aš pavadinau, naktinius sąrėmius, per tą skausmą negaliu miegoti. Akušerė vis matuoja vaisiaus tonus, viskas gerai. Ateina daktarai apžiūrėti, bet nieko nevyksta ir palinki labos nakties, pasiūlo pabandyti užmigti. Bet kaip užmigsi, kai skauda?

Ryte akušerė suleidžia nuo skausmo vaistų, supykina, bet po jų numingu porą valandų. Atsikeliu ir vėl viskas gerai, jokių skausmų, nieko, vyras atvažiavęs, kalbamės, juokaujam. Vėliau ateina gydytojas ir paaiškina, kad reikia arba nuleisti vandenis, arba laukti, aš sutinku palaukti, nes juk „mano planuose" nebuvo minties, kad man gimdymo metu nuleidinės vandenis... O ir laiko aš dar turiu iki termino. Taigi, vėl grįžtu į patologijos skyrių.

Dieną pamiegu, šiek tiek užvalgau. Vėl ateina vakaras, laikas eiti miegoti...Ir vėl skausmas.. Trečia naktis iš eilės, kiek galima. Prasikankinu, vidury nakties einu pasivaikščiot į koridorių, šiek tiek lengviau, galvoju pasakysiu akušerei, bet ji miega, nenoriu kelti. Taip vėl be miego. Ryte pasakau, kad vėl buvo ta pati istorija, akušerė nusiveda į tonusų matavimo kambariuką, pamatuojam mažylio tonusus, ir pakviečia gydytoją. Ji po apžiūros nustato, jog kaklelis atsivėręs 3 cm, vėl siunčia mane į gimdyklą. Šį kartą jau ramiai susipakuoju daiktus, paskambinu vyrui, liepiu atvažiuoti.

Nuėjus į gimdyklą iš akušerės suprantu, jog šiandien tikrai pagimdysiu.

Ji man papasakoja apie galimą vandenų nuleidimą, apie epidūrą. Suprantu, jog reikia baigt svajoti apie kitokį gimdymą. Gerai. Ateina gydytojai, apžiūri ir geranoriškai pataria sutikti nuleisti vandenis, nes kitaip aš tiesiog nusilpusi nuo bemiegių naktų ir skausmo nepagimdysiu. Sutinku su viskuo, kad tik nereikėtų daugiau kankintis, ir suprantu, jog pagaliau išvysim savo ilgai lauktą mažylį!

Taigi, nuleidžia vandenis apie 9 val ryto, ir liepia laukti. Baigia matuoti tonus ir liepia vaikščioti, taip greičiau prasidės veiksmas. Sąrėmiai skausmingi, gerai, kad šalia yra vyras ir galiu vaikščioti, nes taip daug lengviau iškentėti viską. Vyras pradeda fiksuoti sąrėmių laiką ir dažnumą, pasako kada prasidės sąrėmis, kada baigsis, jis man labai padeda.. Ateina gydytojas, sakau, kad skauda, sako, jog čia dar net neprasidėję tikrieji, stiprieji sąrėmiai. O siaubas, tai kokio skausmingumo tie tikrieji sąrėmiai???

Apžiūri mane, o kaklelis nesiveria. Gydytojas pakviečia akušerę ir liepia leisti skatinamuosius. Smagu. Apie juo taip pat jokios minties niekada neturėjau. Lašina skatinamuosius, skausmas dar didesnis, nes negaliu vaikščioti, bet kaip vėl suprantu iš gydytojų, tai dar nieko nevyksta. Tuomet gydytojas, pamatęs, jog man per sunku, pataria suleisti nuskausminamuosius.. Sutinku. Procedūra nėra skausminga, bet sunku su tokiu milžinišku pilvu ir sąrėmiais išsėdėti ramiai "turko" pozoj. Pradeda veikti nuskausminamieji, aš galiu atsipalaiduoti, ir gydytojas džiaugiasi, matydamas šypseną mano veide. Vyras aparate stebi mano sąrėmių stiprumą ir vaiko širdelės darbą, jis šaunuolis, viską išsiaiškina, visko klausinėja, man labai padeda ir palaiko, bet tariamės, jog prasidėjus gimdymui jis išeis iš palatos.

Vis užeina gydytojai ir apžiūri, kaklelis pagaliau veriasi, vyksta veiksmas, ir greit jau turėsim savo mažylį! Vyras išeina pakalbėti su gydytoju, užėjusi akušerė klausia, kaip jaučiuosi, o mano savijauta tokia, lyg norėčiau tuštintis, ir aš jau pati suprantu, jog viskas, prasideda gimdymas. Akušerė greitai pakelia lovą, įstato kojas kur reikia, pakviečia gydytojus, pasiruošia. Viskas taip greitai vyksta!! Vyras įeina į palatą ir nelabai susigaudo kas darosi, aš jam sakau, jog jau gimdysiu, jis išbąla.. Liepiu jam eiti į koridorių, nes bijau, jog ims ir nukris dar gimdykloj. Ir tuomet sueina visi gydytojai ir prasideda.. .Jaučiu, jog vyras laiko už galvos, liko su manimi..

Nors nuskausminamieji veikia, bet jaučiu sąrėmius ir kaip kanalais eina vaikelis, skausmas tikrai stiprus. Gydytojas padeda stumti, laiko kojas, nes aš jų nelabai pati jaučiu, sunku ir skauda. Liepia prakvėpuoti vieną sąrėmį, bet tuomet sulėtėja mažylio širdelės dūžiai, tuomet gydytojas liepia per kitą sąrėmį labai pasistengti. Taip ir padarau. Viskas! Mūsų mažylis gimė 13:55.

Net neišgirstu, ar jis verkė, bet vyras nuramina, jog viskas gerai, jis parodė savo balselį.

Mažyliui buvo virkštelė apsivyniojusi apie kaklą, todėl pirmiau sutvarko viską, nuvalo, išsiurbia nosytę, burnytę, ir tuomet jau padeda man ant krūtinės. Viskas. Visi skausmai užmiršti, nieko nejaučiu, tik mažylio ramų kvėpavimą. Vyrui net ašara nuriedėjo iš laimės. O aš džiaugiuosi, jog jis liko kartu su manimi, labai padėjo. Džiaugiuosi ir daktarais, kurie buvo šalia ir darė viską, ką reikia daryti, aš jiems visada būsiu dėkinga už tai, jog turiu sveiką, nuostabų berniuką!

Ir dar kartą suprantu, jog nereikia įsisvajoti apie vadovėlinį gimdymą, nes būna visokių netikėtumų, kurie baigiasi laimingai.

Eva

Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai (16)

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai
Jei prieš gerą dešimtmetį būtume mamų paklausę, ar verta tartis dėl gimdymo su ginekologu ar akušere, daugelis būtų atsakiusios, kad tikrai taip.

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus" (146)

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus"
Austėja (vardas pakeistas), auginanti du vaikučius (1 ir 5 m.) įsitikinusi: „Prieš gimdant su gydytoju tartis būtina."

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai (239)

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai
Ačiū, kad pasitikite mumis ir dalijatės išskirtiniais pasakojimais. Aušra mums parašė savo gimdymo istoriją, nes jaučia nuoskaudų, likusių po gimdymo.

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo (3)

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo
Pažintis su šeima, kuri sostinę iškeitė į Jonavą ir dėl to nė kiek nesigaili.

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą
Filmas be romantiškų bučinių, kūniškos meilės, paskui ir gimdymo scenos man - kaip vaikui knyga be iliustracijų. Kada pasvajoti, įsijausti, paverkti? Tačiau kai kurie filmų mums įpiršti stereotipai atkeliauja ir į tikrą gyvenimą. Vieni trukdo, kiti - ne. Kas tikra, o kas išgalvota, klausiame gydytojo akušerio ginekologo Egidijaus Jakiūno.

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio (31)

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio
„Kadangi šiuo metu išgyvenam sunkiausią periodą savo gyvenime - netekome kūdikio, nusprendėme pasidalinti savo liūdna istorija... Žinau, kad jūs nerašote tokių liūdnų straipsnių, bet tikiuosi, kad tėveliams kurie neteko savo vaikučių bus lengviau, nes žinos kad jie ne vieni tokie“.

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei
Mantautė yra dula, keturių pametinukų mama, būsima akušerė, rašanti feisbuke tinklaraštį Tampu Mama (ČIA). Mantautės tikslas – kad daugiau moterų įgautų pasitikėjimo, tikėjimo ir ramybės, o gimdymas būtų gražus, saugus ir be streso.

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų
Austėja itin skrupulingai planavo nėštumą, tikėjosi sklandaus gimdymo ir jokių „staigmenų", tačiau, kaip pati sako, į daug ką neatkreipė dėmesio ir pridarė daugybę klaidų. Laimei, iš to pasimokė ir tikisi, kad kitoms būsimosioms mamoms jos patirtis padės būti tvirtesnėms.

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme (48)

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme
Gali būti, kad skaitėte ne vieną straipsnį ar klausėtės diskusijos apie tai, ar vyrams vieta gimdykloje. Daugelis moterų apie tai turi tvirtą savo nuomonę, o ką mano patys vyrai?

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos (1)

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos
Vaikelio gimimas – didelė šventė šeimai, ir nuo tos įsimintinos dienos daug ką norisi įamžinti ir įprasminti.

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje

Ispanijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymus šioje šalyje
„Nėštumai ir gimdymai Ispanijoje – ideali patirtis“. Taip sako lietuvė Justė (32 m.), su vyru ispanu Antonio auginanti du sūnus. Abu jų susilaukė Ispanijoje.

Kiekviena gimdyvė išgirsta šios moters pavardę: kas tokia buvo Virginia Apgar (4)

Kiekviena gimdyvė išgirsta šios moters pavardę: kas tokia buvo Virginia Apgar
Kiekviena nauja mama išgirsta šios moters vardą, bet ne kiekviena žino, kas ji. Kviečiame susipažinti su gydytoja Virginia Apgar.

Vyras gimdyme – už ar prieš? (57)

Vyras gimdyme – už ar prieš?
Štai ir vėl kasmėnesinis tradicinis mamų susibėgimas, o aš skubu užduoti joms klausimą. Ar vyras dalyvavo gimdyme? Ar padėjo? O gal labiau... trukdė?

Sandra: gimdyti važiavau nesitarusi ir likau iš tiesų nustebusi (4)

Sandra: gimdyti važiavau nesitarusi ir likau iš tiesų nustebusi
Tuo įsitikinusi (ir pati patyrusi) žavaus mažylio mama Sandra. Moteris pasakoja, kad, nors gimdymas būna komplikuotas, jis prisiminimuose gali išlikti kaip graži, šviesi diena. Ir didžiąją dalį lemia personalo dėmesys, atidumas ir kompetencija.

Kaip susijęs aštrus maistas ir gimdymas

Kaip susijęs aštrus maistas ir gimdymas
Aštrus maistas paskatina sąrėmius. Tokį patarimą būsimos mamos neretai išgirsta baigiantis nėštumui, kai numatytas gimdymo terminas praėjo, o vaikelis neskuba užgimti