Tikėjausi gimdymo kaip iš vadovėlio, bet... Skaitytojos istorija

 (18)
Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai Evai.
Tikėjausi gimdymo kaip iš vadovėlio, bet... <sup><span style="color: #ff0000;">Skaitytojos istorija</span></sup>
© Shutterstock nuotr.

Sveiki, nusprendžiau ir aš pasidalinti savo gimdymo istoriją.

Esmė yra ta, kad aš, naivuolė, tikėjausi, jog mano gimdymas vyks kaip iš vadovėlių, įsivaizdavau jog viskas nebus lengva, bet gimdysiu nustatytu terminu, naktį nubėgs vandenys, aš prikelsiu vyrą ir staigiai važiuosime į ligoninę, ten pagimdysiu natūraliai, be jokių vaistų, ir po kelių dienų išeisime visi trys laimingi namo. Svajonėėėėės...

TAIP PAT SKAITYKITE:
Gimdymo namuose sukeistų kūdikių drama
10 populiarių mitų apie gimdymą

Viskas prasidėjo nuo paruošiamųjų sąrėmių, kurie prasidėjo savaite anksčiau, negu numatytas terminas. Vieną naktį pabudau nuo keisto maudimo pilvo apačioje, iš pradžių nelabai supratau kas čia vyksta, bet paskui susigaudžiau, kad prasidėjo paruošiamieji sąrėmiai, atkentėjau tą skausmą per naktį, nes kitą rytą vizitas pas gydytoją.

Nuvykau pas gydytoją, pasiskundžiau, jog naktis buvo beveik bemiegė, jog pasirodė tas vadinamas gleivių kamštis, ji apžiūrėjo, bet jokių pakitimų nematė, vaisius judėjo gerai, užrašė tonus, ir viskas. Patarė, kad jei jausiu vėl kažką panašaus, atvykti kitą dieną. Na, visą dieną viskas gerai, išsimiegojau ir buvau žvali. Vėl atėjo naktis. Vėl tokia pati, su skausmu, be miego. Ir vaisiaus judesių mažiau jaučiau, todėl ryte vėl nuvykau pas daktarę, ji mane apžiūrėjo ir pasakė, jog kaklelis atsivėręs 2 cm, davė siuntimą į ligoninę, bet pasakė, kad gali iš ligoninės ir paleisti, nes gal dar niekas nevyks. Aš sau ramiai grįžau namo, krepšiai jau seniai buvo sukrauti, viskas paruošta, bet aš buvau įsitikinusi, kad grįšiu namo, juk man dar ne laikas gimdyti, dar visą savaitę turiu.

Vakarop vyras nuvežė į ligoninę, ir še man "staigmena", mane guldo į patologinį stebėjimui.

Na, juk daktarams nesipriešinsiu, dar vyrui sakau, kad vis tiek po poros dienų paleis (na, ir naivuolė, visiška). Paguldė, aš sau ramiai skaičiau žurnalus, gulėjau, pamiegojau šiek tiek, ir vėl atėjo laikas eiti miegoti. Ir vėl skausmai. Pasiskundžiu atėjusiam vizituoti daktarui, apžiūri mane ir sako, jog stebėčiau, kas kiek laiko vyksta sąrėmiai. Iki tol jie buvo visai nereguliarūs. Atsiguliau į lovą ir skaičiavau. Oho, sąrėmiai kas 5 - 7 min., pasirodo, vyksta. Vėl atėjo gydytojas paklausti, kaip man sekasi, parodžiau jam savo stebėjimą, jis vėl pasikvietė apžiūrai. Apžiūrėjo mane ir sako: "Gimdos kaklelis atsivėręs 2,5 cm, važiuojam į gimdyklą". O aš taip persigandau, pradėjau drebėti, juk dar ne laikas man gimdyti, ir visai ne taip aš gimdymą įsivaizdavau.

Suvokiau, jog 39 savaičių vaisius jau visiškai išnešiotas, bet kažkodėl per tą svajonę, jog gimdysiu kaip vadovėliuose aprašyta, nepasiruošiau netikėtumams. Susikroviau drebančiom rankom daiktus ir nuvedė mane į gimdyklą. Akušerė sakė, jog šiąnakt vis tiek nepagimdysiu, tai tegul vyras nevažiuoja į ligoninę, atvažiuos iš ryto. Paskambinu vyrui ir nuraminu, tegul išsimiega, o ryte atvyksta. Vis jaučiu tuos, kaip aš pavadinau, naktinius sąrėmius, per tą skausmą negaliu miegoti. Akušerė vis matuoja vaisiaus tonus, viskas gerai. Ateina daktarai apžiūrėti, bet nieko nevyksta ir palinki labos nakties, pasiūlo pabandyti užmigti. Bet kaip užmigsi, kai skauda?

Ryte akušerė suleidžia nuo skausmo vaistų, supykina, bet po jų numingu porą valandų. Atsikeliu ir vėl viskas gerai, jokių skausmų, nieko, vyras atvažiavęs, kalbamės, juokaujam. Vėliau ateina gydytojas ir paaiškina, kad reikia arba nuleisti vandenis, arba laukti, aš sutinku palaukti, nes juk „mano planuose" nebuvo minties, kad man gimdymo metu nuleidinės vandenis... O ir laiko aš dar turiu iki termino. Taigi, vėl grįžtu į patologijos skyrių.

Dieną pamiegu, šiek tiek užvalgau. Vėl ateina vakaras, laikas eiti miegoti...Ir vėl skausmas.. Trečia naktis iš eilės, kiek galima. Prasikankinu, vidury nakties einu pasivaikščiot į koridorių, šiek tiek lengviau, galvoju pasakysiu akušerei, bet ji miega, nenoriu kelti. Taip vėl be miego. Ryte pasakau, kad vėl buvo ta pati istorija, akušerė nusiveda į tonusų matavimo kambariuką, pamatuojam mažylio tonusus, ir pakviečia gydytoją. Ji po apžiūros nustato, jog kaklelis atsivėręs 3 cm, vėl siunčia mane į gimdyklą. Šį kartą jau ramiai susipakuoju daiktus, paskambinu vyrui, liepiu atvažiuoti.

Nuėjus į gimdyklą iš akušerės suprantu, jog šiandien tikrai pagimdysiu.

Ji man papasakoja apie galimą vandenų nuleidimą, apie epidūrą. Suprantu, jog reikia baigt svajoti apie kitokį gimdymą. Gerai. Ateina gydytojai, apžiūri ir geranoriškai pataria sutikti nuleisti vandenis, nes kitaip aš tiesiog nusilpusi nuo bemiegių naktų ir skausmo nepagimdysiu. Sutinku su viskuo, kad tik nereikėtų daugiau kankintis, ir suprantu, jog pagaliau išvysim savo ilgai lauktą mažylį!

Taigi, nuleidžia vandenis apie 9 val ryto, ir liepia laukti. Baigia matuoti tonus ir liepia vaikščioti, taip greičiau prasidės veiksmas. Sąrėmiai skausmingi, gerai, kad šalia yra vyras ir galiu vaikščioti, nes taip daug lengviau iškentėti viską. Vyras pradeda fiksuoti sąrėmių laiką ir dažnumą, pasako kada prasidės sąrėmis, kada baigsis, jis man labai padeda.. Ateina gydytojas, sakau, kad skauda, sako, jog čia dar net neprasidėję tikrieji, stiprieji sąrėmiai. O siaubas, tai kokio skausmingumo tie tikrieji sąrėmiai???

Apžiūri mane, o kaklelis nesiveria. Gydytojas pakviečia akušerę ir liepia leisti skatinamuosius. Smagu. Apie juo taip pat jokios minties niekada neturėjau. Lašina skatinamuosius, skausmas dar didesnis, nes negaliu vaikščioti, bet kaip vėl suprantu iš gydytojų, tai dar nieko nevyksta. Tuomet gydytojas, pamatęs, jog man per sunku, pataria suleisti nuskausminamuosius.. Sutinku. Procedūra nėra skausminga, bet sunku su tokiu milžinišku pilvu ir sąrėmiais išsėdėti ramiai "turko" pozoj. Pradeda veikti nuskausminamieji, aš galiu atsipalaiduoti, ir gydytojas džiaugiasi, matydamas šypseną mano veide. Vyras aparate stebi mano sąrėmių stiprumą ir vaiko širdelės darbą, jis šaunuolis, viską išsiaiškina, visko klausinėja, man labai padeda ir palaiko, bet tariamės, jog prasidėjus gimdymui jis išeis iš palatos.

Vis užeina gydytojai ir apžiūri, kaklelis pagaliau veriasi, vyksta veiksmas, ir greit jau turėsim savo mažylį! Vyras išeina pakalbėti su gydytoju, užėjusi akušerė klausia, kaip jaučiuosi, o mano savijauta tokia, lyg norėčiau tuštintis, ir aš jau pati suprantu, jog viskas, prasideda gimdymas. Akušerė greitai pakelia lovą, įstato kojas kur reikia, pakviečia gydytojus, pasiruošia. Viskas taip greitai vyksta!! Vyras įeina į palatą ir nelabai susigaudo kas darosi, aš jam sakau, jog jau gimdysiu, jis išbąla.. Liepiu jam eiti į koridorių, nes bijau, jog ims ir nukris dar gimdykloj. Ir tuomet sueina visi gydytojai ir prasideda.. .Jaučiu, jog vyras laiko už galvos, liko su manimi..

Nors nuskausminamieji veikia, bet jaučiu sąrėmius ir kaip kanalais eina vaikelis, skausmas tikrai stiprus. Gydytojas padeda stumti, laiko kojas, nes aš jų nelabai pati jaučiu, sunku ir skauda. Liepia prakvėpuoti vieną sąrėmį, bet tuomet sulėtėja mažylio širdelės dūžiai, tuomet gydytojas liepia per kitą sąrėmį labai pasistengti. Taip ir padarau. Viskas! Mūsų mažylis gimė 13:55.

Net neišgirstu, ar jis verkė, bet vyras nuramina, jog viskas gerai, jis parodė savo balselį.

Mažyliui buvo virkštelė apsivyniojusi apie kaklą, todėl pirmiau sutvarko viską, nuvalo, išsiurbia nosytę, burnytę, ir tuomet jau padeda man ant krūtinės. Viskas. Visi skausmai užmiršti, nieko nejaučiu, tik mažylio ramų kvėpavimą. Vyrui net ašara nuriedėjo iš laimės. O aš džiaugiuosi, jog jis liko kartu su manimi, labai padėjo. Džiaugiuosi ir daktarais, kurie buvo šalia ir darė viską, ką reikia daryti, aš jiems visada būsiu dėkinga už tai, jog turiu sveiką, nuostabų berniuką!

Ir dar kartą suprantu, jog nereikia įsisvajoti apie vadovėlinį gimdymą, nes būna visokių netikėtumų, kurie baigiasi laimingai.

Eva

Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Skaitytojos išpažintis: po gimdymo namo grįžau be sūnelio (87)

Skaitytojos išpažintis: po gimdymo namo grįžau be sūnelio
Uteniškiai Rūta ir Dainius (vardai pakeisti) su džiugesiu laukė gimsiančio vaikelio. Rūta visą nėštumą jautėsi gerai, problemų nebuvo, tad net nenumanė, kokį pragarą teks ištverti prasidėjus gimdymui.

Psichologė: kaip pagimdyti be skausmo (7)

Psichologė: kaip pagimdyti be skausmo
Nors gimdymas yra fiziologinis procesas, pasitelkiant žmogaus psichologiją jį galima ištverti sunkiau arba lengviau.

Svarbu žinoti: gimdymo traumos (11)

Svarbu žinoti: gimdymo traumos
Gimdymas visuomet kelia rūpestį dėl sėkmingos jo eigos, kuri svarbi tiek motinos, tiek kūdikio gerovei.

Lietuvių mamos atvirai: ko labiausiai bijojau per gimdymą? (8)

Lietuvių mamos atvirai: ko labiausiai bijojau per gimdymą?
Bijoti – natūralu ir žmogiška, bet baimės akys didelės, tad dažnai situaciją piešiame daug tamsesnėmis spalvomis, nei ji yra iš tiesų.

Naujagimiui palankioje ligoninėje svarbiausias dėmesys – žindymui

Naujagimiui palankioje ligoninėje svarbiausias dėmesys – žindymui
Šiemet Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir UNICEF paskelbta Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyva mini 25-erių metų jubiliejų.

2 vaikų mama: iki antrojo gimdymo nežinojau, kas yra skausmas

2 vaikų mama: iki antrojo gimdymo nežinojau, kas yra skausmas
Sudėtingas nėštumas, daug išgyvenimų, fizinio ir dvasinio skausmo, ne ką paprastesnis ir gimdymas – vien jau tai, kad gimusi mergytė nekvėpavo... Prisiminusi visa tai Žydra Mikalauskė sako, kad kojos lūžis, palyginti su skausmu, kurį teko ištverti, – niekai. Ir nepaliauja šypsotis.

Siūlo po gimdymo neišmesti virkštelės ir paversti ją meno kūriniu (14)

Siūlo po gimdymo neišmesti virkštelės ir paversti ją meno kūriniu
Po gimdymo virkštelė, jungusi mamą su kūdikiu, tampa nebereikalinga ir yra išmetama. Tačiau viena įmonė sugalvojo netradicinį jų panaudojimo būdą.

60 metų moteris pirmą kartą tapo mama: gimė dvyniai (11)

60 metų moteris pirmą kartą tapo mama: gimė dvyniai
Amerikietė Claudette Cook savo vėlyvą nėštumą vadina Dievo dovana ir sako, kad vaikų gimimas į jų namus atnešė didžiulį džiaugsmą.

Danijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymo ypatumus (34)

Danijoje gyvenanti lietuvė – apie nėštumo priežiūrą ir gimdymo ypatumus
Kristina Lukošiūtė-Balslev (29 m.) su vyru Simon Balslev (32 m) ir dviem vaikučiais gyvena Danijoje. „Nėštumo priežiūra čia – puiki, gimdymai praėjo ramiai, esu labai patenkinta", – sako Kristina. Kas Danijoje kitaip nei pas mus?

7 mitai apie cezario pjūvį, kuriuos reikia vyti lauk (13)

7 mitai apie cezario pjūvį, kuriuos reikia vyti lauk
Nepaisant to, kad pastaraisiais metais beveik trečdalis vaikų gimsta po cezario pjūvio operacijos, vis dar gajūs įvairūs su šia procedūra susiję mitai.

Mamos atvirai: kiek kainuoja gimdymas Lietuvoje? (30)

Mamos atvirai: kiek kainuoja gimdymas Lietuvoje?
Ne paslaptis, kad nemažai mamų prieš gimdymą susiranda patikimą gydytoją, susitaria ir jam sumoka. Už tai, kad reikiamu momentu bus šalia, prižiūrės ir padės. Kaip dažnai mamos tariasi ir kokios tai sumos? 15 mamų iš Lietuvos ir užsienio – 15 nuomonių ir patirčių (vardai jų prašymu pakeisti).

Gydytojas Egidijus Jakiūnas – atvirai apie įsimintiniausius gimdymus, nutikusius per jo praktiką (19)

Gydytojas Egidijus Jakiūnas – atvirai apie įsimintiniausius gimdymus, nutikusius per jo praktiką
Sakoma, kad gydytojo akušerio ginekologo specialybė yra pati gražiausia, nes jis pirmasis pasitinka į pasaulį besibeldžiančią naują gyvybę. Tiesa, kartais tai daryti tenka ekstremaliomis sąlygomis.

Psichologė – apie gimdymą su vyru: kada tai išties padeda, o kada – trukdo (105)

Psichologė – apie gimdymą su vyru: kada tai išties padeda, o kada – trukdo
Gimdyti su vyru šiandien yra taip pat savaime suprantama, kaip kartu eiti į pirmąjį ultragarsinį nėštumo tyrimą. Eiti kartu tikrai nėra būtina, tačiau vieniems būsimiems tėčiams tai labai svarbus įvykis, kurio jie nenori praleisti, kiti nesuteikia tam tokios didelės reikšmės.

Nuotraukos, kurios atima žadą: kaip iš arti atrodo gimdymas (95)

Nuotraukos, kurios atima žadą: kaip iš arti atrodo gimdymas
Lietuvoje vis dar populiarėjanti labai pamažu, gimdymo fotosesija užsienyje jau seniai nieko nestebina. Kai kurie fotografai specializuojasi fotografuodami tik nėštumus ir gimdymus.

Dviejų vaikų mama: kaip aš gimdžiau visiškai be skausmo (33)

Dviejų vaikų mama: kaip aš gimdžiau visiškai be skausmo
Gimdymas be skausmo. Sakysite, taip nebūna? Būna! Dviejų vaikučių (3,5 ir 2 m.) mama Liepa ir pati netikėjo, kad gimdyti be skausmo – įmanoma...