Vilijos gimdymas: šokiai gimdykloje ir knyga, kurią būtina perskaityti

 (5)
Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai Vilijai.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Eina sau! Kaip faina! Laukiuosi! Laukiuosi? Turėsim mažiuką!

Kai sužinojau, kad laukiuosi, nekantravau apie tai pranešti vyrui. Tačiau telefonu nepamatysiu jo emocijų, veido išraiškos, kai tai sužinos. Tad nutariau tai pranešti darbe per pietų pertrauką. Taigi darbe, šiaip taip, išsišiepus iki ausų „atskraidžiau"iki pietų ir sulaukusi vyro skambučio, kad jis jau manęs laukia, tiesiog skriste nuskridau pietauti.

Man atrodo, kad nebereikėjo jam sakyti nė žodžio. Viską išdavė mano šypsena. Nors nėštumo testą TEIGIAMĄ vis tiek ištraukiau jam parodyti. Laimės abiems buvo tiek, kad niekas jau aplink neberūpėjo. Kalbėjomės tik apie tai.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip auklėti vaiką nerėkiant ir nesakant NE
Šią mergaitę vadina gražiausiu 21 -ojo amžiaus vaiku

Svarbiausia, kad mes vaikelio norėjom ir laukėm abu. Šypsena ir vidiniai laimės virpuliukai nepaleido manęs visą vakarą. Žinojom, jog nėštumas ir kūdikio laukimas - paslaptingas ir nepakartojamas metas ne tik kiekvienai moteriai, bet ir būsimam tėčiui. Juk tai didelis ir sudėtingas išbandymas mums abiems. Bet jokios baimės tiems išbandymams nebuvo, tik didžiulis noras turėti mažą angeliuką. Ir meilė, meilė gyvybei, kuri užsimezgė mano pilvelyje ir auga kasdien.

Ypatingi 9 mėnesiai

Prasidėjo mūsų laukimas - tas ypatingas laikas, nuo kada pradedamas skaičiuoti naujo žmogučio gyvenimas. Visas nėštumas, nepaisant neapsakomo noro miegoti, buvo lengvas. Pykino vos kelis kartus. Tad kol pilvukas nebuvo labai atsikišęs, dirbau sau toliau sporto klube.

Daiktai į gimdyklą buvo sudėti gal jau 4 nėštumo mėnesį, juos, aišku, laikas nuo laiko perkraudavau ir papildydavau.

Kai pajutau pirmus judesius, o ir vėliau, kiekvieną vakarą apsikabinę sėdėdavome su vyrų priešais televizorių ir kartu skaičiuodavome mažylio judesius. Glostydavome pilvuką, kalbėdavome, kaip jo laukiame. Ir kažkodėl visą laiką su vyru buvome įsitikinę, kad gims mergaitė, tad vardą išrinkome praėjus savaitė po žinios, kad laukiamės.

Gydytojos nustatyta gimdymo data buvo sausio 30 -oji. Tačiau visą laiką atrodė, kad mažylė ateis pas mus anksčiau.

Dalyvauti vyrui gimdyme ar ne?

Niekada nebuvo klausimų, ar vyras dalyvaus gimdyme. Jis visą laiką sakė: „Darysiu, kaip tu pasakysi. Jei norėsi, kad būčiau šalia, būsiu. Jei ne, gerbsiu tavo nuomonę, nors ir labai bus sunku laukti už durų". Taigi, vyras visą laiką palaikė, buvo šalia ir atrėmė visus mano nuotaikų svyravimus. O aš visada žinojau, kad noriu, kad jis būtų šalia manęs, visą tą laiką: prieš, per, po ir visada.

Likus mėnesiui iki gimdymo pradėjau šiek tiek nerimauti: pirmas kūdikis, pirmas gimdymas. Nežinia kas, kaip, ar viskas bus gerai. Ėmėmės skaityti įvairią literatūrą. Geriausia knyga, kurią perskaičiusi likau rami ir savimi pasitikinti, tai Romualdo Šemetos „Gimdymas su šypsena". Patariu ją perskaityti visoms besilaukiančioms.

Sausio 30-oji. 9:00. Rytinis apsilankymas pas gydytoją, patikra ir kūdikio tonusų skaičiavimas. Gimdymas dar neprasidėjęs, tačiau gydytoja nuteikia, kad vakare tikriausiai sugrįšiu. Tad su šypsena išlėkusi iš kabineto puolu skambinti vyrui ir nuteikiu, kad šiandien važiuosim gimdyti. Aišku, vyrui nedidelė dozė streso, kad jau viskas prasideda, bet jis tikras vyras, atlaikys.

Pilvo maudimas prasideda po geros valandos išėjus iš gydytojos, tačiau nekreipiu į tai didelio dėmesio. Nutariu pasivaikščioti po miestą, nuėjusi pas manikiūrininkę pasidarau manikiūrą. Kadangi savaitgalį nusimato tetos 50 metų jubiliejus, pasidairau suknelių ir užsukusi į maisto prekių parduotuvę nusiperku produktų vakarienei.

Grįžusi dar prisėdau prie kompiuterio, Facebook'e su draugėm pajuokavom, kad gal jau ir laikas būtų mažiukui pasirodyti.

Kai pradėjau gaminti vakarienę, pilvo skausmai jau kartais priversdavo ir prisėsti. Tad vakarienės ruošimą perleidau mamai (kadangi gyvename dar su tėvais), o aš nuėjau prigulti. Buvo apie 19.30.

Grįžo po darbų vyras, pavakarieniavome ir vėl nuėjau prigulti. Vyras neatsitraukdamas buvo šalia ir glostė tai pilvuką, tai nugarą, vis klausdamas, ar dar nereikia važiuoti. Mama su tėčiu vis atbėgdavo pasižiūrėti, kaip laikausi. Ėmė aiškėti, kad į ligoninę važiuosim jau šiandien, tikrai. Kadangi prieš gimdymą lankiau seminarus apie nėštumą ir gimdymą, žinojau, kad nereikia lėkti strimgalviais ir ramiai skaičiavau kas kiek laiko kartojasi sąrėmiai.

Buvo 12 valanda nakties, kai jau gerą valandą sąrėmiai kartojosi kas 7 minutes. Vyras jau liepte liepė rengtis ir išvykome į ligoninę. Dar prieš tai iš 8 aukšto nusileidome laiptais, nes liftas pas mus dirba tik iki 21.45. O nuvykus teko šaltyje stovėti apie 10 min. prie priimamojo durų, nes budinčios registratūroje, pasirodo, buvo jau sugulę. Kai įsileido, teko dar dokumentus pildyti.

Šokis padeda nugalėti skausmą

Atėjusi akušerė nusivedė į palatą, liepė persirengti ir laukti gydytojos. Atėjus gydytojai gimdos kaklelis buvo prasivėręs dar tik 5 cm. Nuramino, kad gali neilgai tekt laukti ir nuvedė į gimdymo palatą, dar kartą užpildė kažkokius dokumentus, atrideno gimnastikos kamuolį, parodė kaip nusileist ir pasikelt gimdymo stalą, ir paliko mus laukti.

Jei ne mano brangusis vyras, nežinau, kaip viena būčiau išbuvusi palatoje. Jis nė minutei nesitraukė, nors abu buvome labai pavargę. Kai paprašydavau, pasodindavo ant kamuolio, pakeldavo gimdymo stalą, kad galėčiau atsiremti, o jis masažuodavo pilvą ir nugarą. Labai padėjo lėtas šokis sukant klubus. Seniai jau tiek nebuvom šokę su vyru. Su jo pagalba tos ilgos valandos praėjo greičiau.

Gydytoja ateidavo pasižiūrėti kas tris valandas, viskas vyko lėtai. Gimdos kaklelis atsiverdavo po vieną centimetrą. Tad nuleido vandenis ir vėl liepė laukt. Tonusus matuodavo kas valandą, tai labiausiai išvargino, kadangi gulint skausmai buvo beprotiški. Galiausiai nuovargis paveikė abu su vyru: prieš kiekvieną sąrėmį pirmiausia eidavo „kratymasis", tada skausmas, o galiausiai per pertrauką tarp sąrėmių abu su vyru užsnūsdavome.

9 ryto po apžiūros gydytojos nusprendė, kad jau laikas. Kadangi buvau labai pervargusi, pastatė lašelinę, ir kol gydytojos pasiruoš, liepė atėjus sąrėmiui atsistojus, atsirėmus į vyrą stumti, esą bus greičiau viskas. Gimdžiau natūraliai, o gydytojos ir akušerės gyrė mus su vyru, kad abu ramūs, kad nerėkiau, nežviegiau. O aš tiesiog nesupratau, kam to reikia? Vyrą pagąsdinti? Skausmas, kad ir koks stiprus, yra ištveriamas.

Per patį gimdymą vyras viską stebėjo. Bijojau, kad per savo didvyriškumą nereikėtų gaivinti, tačiau jis puikus vyras, mane drąsino sakydamas: „Šaunuolė", „Jau matosi galvytė", „Dar truputėlį ir supsim dukrytę".

9.45 pasigirdo verksmas, gimė didelė dukrytė. Kai pajaučiau mažiukę ant krūtinės, ėmė riedėti ašaros. Pasižiūriu į vyrą, o jam ašaros rieda dar labiau, ir balsas dreba. Tą akimirką atrodė, kad dar niekad nejaučiau jam tiek meilės, kaip kad dabar, kai matau jį tokį.

Vyras dar ir dabar sako, kad gimdyme ir vėl dalyvautų, o jo draugai jau žino, koks jis didvyris, nes nesiliauja visiems pasakoti, kaip svarbu dalyvauti tokiame svarbiame gyvenimo įvykyje.

Vilija

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gimdymas

Dviejų vaikų mama: pirmas gimdymas – katastrofa, antras – kaip gimtadienis

Dviejų vaikų mama: pirmas gimdymas – katastrofa, antras – kaip gimtadienis
Taip sako Indrė Rutavičienė, trejų metų Olivijos ir trijų mėnesių Elidijaus mama. Baigusi statybos mokslus Indrė ilgai ieškojo savo kelio. Šiandien ji jaučiasi esanti ten, kur ir turėtų būti.

Į Lietuvą atvyksta garsioji akušerė ir pribuvėja: svarbiausia pagalbos priemonė gimdyvei yra meilė (4)

Į Lietuvą atvyksta garsioji akušerė ir pribuvėja: svarbiausia pagalbos priemonė gimdyvei yra meilė
Su lietuvėmis savo patirtimi pasiruošusi dalintis Angelina Martinez Miranda yra garsi tradicinė akušerė/pribuvėja, gyvenanti ir praktikuojanti Meksikoje. Šį pašaukimą moteris paveldėjo iš savo motinos ir močiutės, kurios taip padėdavo vaikučiams ateiti į šį pasaulį.

Nuskausminamieji gimdymo metu – už ir prieš (32)

Nuskausminamieji gimdymo metu – už ir prieš
Devyni kūdikio laukimo mėnesiai skirti visapusiškam jo atėjimo į šį pasaulį pasiruošimui.

Vyras nenori dalyvauti gimdyme: ar verta jį perkalbėti (83)

Vyras nenori dalyvauti gimdyme: ar verta jį perkalbėti
Besilaukianti moteris norėtų, kad gimdyme dalyvautų ir jos vyras. Tačiau bendro sutarimo pora neranda. Ką patars psichologė Karolina Gurskienė?

Tėveliai raginami neskubėti rinktis virkštelės kraujo bankų paslaugas

Tėveliai raginami neskubėti rinktis virkštelės kraujo bankų paslaugas
Lietuvos bioetikos komitetas ragina žmones atsargiau vertinti privačių virkštelės kraujo bankų Lietuvoje vykdomą veiklą ir neskubėti investuoti savo pinigų į jų siūlomas paslaugas.

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai (17)

Lietuvės atvirai: tartis su gydytoju iš anksto dėl gimdymo ar nebūtinai
Jei prieš gerą dešimtmetį būtume mamų paklausę, ar verta tartis dėl gimdymo su ginekologu ar akušere, daugelis būtų atsakiusios, kad tikrai taip.

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus" (148)

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus"
Austėja (vardas pakeistas), auginanti du vaikučius (1 ir 5 m.) įsitikinusi: „Prieš gimdant su gydytoju tartis būtina."

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai (239)

Aušra: gimdymo metu labiausiai skaudino užgaulūs žodžiai
Ačiū, kad pasitikite mumis ir dalijatės išskirtiniais pasakojimais. Aušra mums parašė savo gimdymo istoriją, nes jaučia nuoskaudų, likusių po gimdymo.

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo (3)

Sandros istorija: sunkios nėštumo komplikacijos gydytoja iš pradžių nepastebėjo
Pažintis su šeima, kuri sostinę iškeitė į Jonavą ir dėl to nė kiek nesigaili.

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą

Gydytojas griauna dažniausius mitus apie gimdymą
Filmas be romantiškų bučinių, kūniškos meilės, paskui ir gimdymo scenos man - kaip vaikui knyga be iliustracijų. Kada pasvajoti, įsijausti, paverkti? Tačiau kai kurie filmų mums įpiršti stereotipai atkeliauja ir į tikrą gyvenimą. Vieni trukdo, kiti - ne. Kas tikra, o kas išgalvota, klausiame gydytojo akušerio ginekologo Egidijaus Jakiūno.

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio (31)

Skaitytojos istorija: pagimdžiau, bet netrukus netekau vaikelio
„Kadangi šiuo metu išgyvenam sunkiausią periodą savo gyvenime - netekome kūdikio, nusprendėme pasidalinti savo liūdna istorija... Žinau, kad jūs nerašote tokių liūdnų straipsnių, bet tikiuosi, kad tėveliams kurie neteko savo vaikučių bus lengviau, nes žinos kad jie ne vieni tokie“.

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei

Dulos Mantautės laiškas gimdyvei
Mantautė yra dula, keturių pametinukų mama, būsima akušerė, rašanti feisbuke tinklaraštį Tampu Mama (ČIA). Mantautės tikslas – kad daugiau moterų įgautų pasitikėjimo, tikėjimo ir ramybės, o gimdymas būtų gražus, saugus ir be streso.

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų

Austėjos išpažintis: mano gimdymą lydėjo daug klaidų
Austėja itin skrupulingai planavo nėštumą, tikėjosi sklandaus gimdymo ir jokių „staigmenų", tačiau, kaip pati sako, į daug ką neatkreipė dėmesio ir pridarė daugybę klaidų. Laimei, iš to pasimokė ir tikisi, kad kitoms būsimosioms mamoms jos patirtis padės būti tvirtesnėms.

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme (48)

Ką vyrai iš tiesų mano apie dalyvavimą gimdyme
Gali būti, kad skaitėte ne vieną straipsnį ar klausėtės diskusijos apie tai, ar vyrams vieta gimdykloje. Daugelis moterų apie tai turi tvirtą savo nuomonę, o ką mano patys vyrai?

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos (1)

Gimdymas įvairiose šalyse: keisčiausi papročiai ir tradicijos
Vaikelio gimimas – didelė šventė šeimai, ir nuo tos įsimintinos dienos daug ką norisi įamžinti ir įprasminti.