Interviu su akušere, kuri griauna tabu Lietuvoje

Lietuvos akušerių sąjungos ir Lietuvos laktacijos ir žindymo konsultacijos asociacijos narė, akušerė Ieva Girdvainienė visada norėjo tapti akušere. Svajonei išsipildžius moteris nesustojo pusiaukelėje - ji ne tik dirba akušere Vilniaus gimdymo namuose, toliau studijuoja, bet ir ėmėsi naujos veiklos. Apie tai ir kalbamės su Ieva, kurią į susitikimą atlydėjo baltaplaukė pusantrų metukų dukrytė Marija.



Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Kuo užsiims Jūsų įsteigtas „Gandro lizdas"? Tai yra kažkas daugiau, negu nėščiųjų kursai?

Idėja yra tokia, kad čia tėvai gautų tęstinę priežiūrą: nuo informacijos apie nėštumą, gimdymą, kraitelio suformavimą iki pagalbos žindymo metu ar kūdikio priežiūros. Yra labai mažas procentas žindyvių, kurioms viskas pavyksta iš pirmo karto. Kartais prireikia ne tik žindymo kursų, bet ir šiltų rankų, kurios padėtų moteriai po gimdymo. Pirmas žindymo mėnuo sunkiausias, vėliau „įsivažiuojama". Medicinos įstaigose požiūris į žindymą vis dar šaltokas. Yra organizacijų, pavyzdžiui, „Pradžių pradžia", kurios daro didelį darbą.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Rima: neįsivaizduoju savęs žindančios (+psichologės komentaras)

Kaip pasirinkti norimą vaiko lytį: vienas iš būdų

Man gaila nėščiųjų, kurios yra labai pažeidžiamos, o vartotojiškų paslaugų ir medicinos sektorius stengiasi tai išnaudoti. Norisi, kad jos ateitų į sąmoningos tėvystės kelią. Kai žmonės sąmoningai ruošiasi nėštumui, gimdymui, įvertina savo galimybes ir poreikius. Mes visi skirtingi. Kiti sako: „O kam tie nėščiųjų mokymai, juk gimdymas - tai natūralus procesas". Negaliu ginčytis, taip. Bet tada gal prireiks pagalbos žindant, arba pagalbos išmaudant kūdikį?

Nėščiųjų masažai, masažai po gimdymo, kūdikių masažai - tai irgi mūsų veiklos dalis. Ateityje tikiuosi, kad prie mūsų prisijungs psichologė, nes tai labai svarbu būsimoms ir esamoms mamoms. Fiziologinė „baby blue" būsena po gimdymo, kuomet svyruoja nuotaikos, moteris jaučiasi liūdna ir sutrikusi, būdinga visoms. Su moterimis reikia dirbti, nes tokia būsena nesunkiai gali pereiti į pogimdyminę depresiją.

Jūs moterims po gimdymo siūlote makšties masažą ir mankštą. Prisipažinsiu, neteko apie tai girdėti.

Taip, kartu su kineziterapeute Agne Ramaslauskaite siūlome moterims makšties terapiją - mankštą ir masažą. Anglų kalba yra specialus terminas „womb building", lietuviškai išvertus būtų „vaginos atstatymas".

Prancūzijoje, Anglijoje šią makšties terapiją kiekvienai moteriai ginekologai skiria praėjus 6 - 8 sav. po gimdymo. Moteris gauna siuntimą, o ar ji juo pasinaudos, jau jos reikalas. Lietuvoje apie tai mes išvis mažai žinome, esame girdėję tik apie Kėgelio pratimus, kurie tarpvietės stiprinimui naudojami prieš gimdymą ir po jo. 

Siūlome moterims makšties terapiją - mankštą ir masažą. Anglų kalba yra specialus terminas „womb building", lietuviškai išvertus būtų „vaginos atstatymas". Tai nėra kažkas naujo, tiesiog Lietuvoje tai tabu tema.Akušerė IEVA GIRDVAINIENĖ

Pas mus dar mažai kalbama, kad gimdymas susijęs su šlapimo nelaikymu, hemorojumi, lytinių santykių problemomis. Moteris po gimdymo nėra įdomi, visų dėmesio centre - naujagimis. Gerai, jei moteris pati domisi ir rūpinasi savo kūnu, o jei ne? Dėl to mes ir sukūrėme tokią kineziterapijos programą, išmokom makšties masažo technikų. Tai nėra kažkas naujo, tiesiog Lietuvoje tai tabu tema.

Po gimdymo praėjus 6 - 8 savaitėms, dubens dugno raumenų stimuliatoriaus pagalba galime įvertinti makšties ir tarpvietės raumenų būklę. Pagal gautus duomenis nusprendžiame, kiek moteriai reikia padėti masažais ir mankšta. Kiekvienai moteriai procedūrų reikia skirtingai - vienai gali užtekti ir 5, kitai - 10 kartų. Tada vėl patikriname stimuliatoriumi - rezultatai būna akivaizdūs. Tai padeda esant šlapimo nelaikymo problemoms, tuštinimosi, lytinių santykių problemoms. Labiau kamuoja moteris, kurios gimdo ne pirmą kartą. Po antro ar trečio gimdymo dažniau pasireiškia šlapimo nelaikymo problema, statistika rodo, kad didžiajai daliai gimdyvių. Deja, mūsų moterys apie tai drovisi kalbėti, o visai be reikalo, nes pagalba egzistuoja.

Ar svarbu ateiti kuo anksčiau, gal galima kreiptis po gimdymo praėjus daugiau laiko?

Galima, bet kuo anksčiau kreipiamasi, tuo geriau. Raumuo yra gyva ląstelė, turinti atmintį, tačiau kartais ir uždelstos problemos gali būti išsprendžiamos. Mankšta ir masažas yra galingas ginklas, tik mes kažkodėl juo retai naudojamės. Pavyzdžiui, kinų medicina tik tuo ir remiasi.

Ieva, ką manote apie vyrų dalyvavimą gimdyme?

Nėštumas ir gimdymas yra ne tik mamos, tai ir tėčio reikalas. Savo kursų metu kalbu apie tai, kaip jaučiasi vyrai gimdymo metu, ką jiems įsidėti važiuojant su moterimi į gimdyklą, kaip jie gali padėti - tai labai svarbios temos. Dauguma vyrų nori dalyvauti gimdykloje. Yra paprastų buitinių klausimų, kuriuos aptariame. Vyras atvyksta į gimdymo namus, gimdymas gali trukti nuo vieno saulės patekėjimo iki kito. Tai ilgas procesas, ypač pirmakarčių. Atvyksta vyras, kuris tam nepasiruošęs - apsirengęs šiltu megztiniu, kai gimdykloje vos ne 30 laipsnių, su žieminiais batais. Stovi prie moters išprakaitavęs. Jam niekas kėdės nepasiūlo, vandens atsigerti - irgi, o jis juk gyvas žmogus... Patariu vyrui į gimdymą apsirengti patogiais rūbais, kad jis turėtų kuo persiauti. Pasiūlau pasiimti kompiuterį ar mėgstamos muzikos. Vyras turi jaustis komfortiškai. Be to, mano manymu, vyrai nepelnytai pamirštami pogimdyminiu laikotarpiu, kai visas dėmesys sutelktas į mamą ir naujagimį.

Nėštumas ir gimdymas yra ne tik mamos, tai ir tėčio reikalas, tačiau negerai jei vyras gimdyme dalyvauja nepasiruošęs.Akušerė IEVA GIRDVAINIENĖ

Kai kurios moterys tvirtai nenori, kad vyrai dalyvautų gimdyme. Tai yra požiūrio klausimas, ir nereikia perkalbėti tokių šeimų. Pastebiu ir kultūrinius skirtumus. Slavai vyrai dažnai nenori dalyvauti gimdyme, nes jų moterys mėgsta išlaikyti tam tikrą „pozą", nenori, kad jas vyrai matytų gimdant. Lietuvės labiau nori, kad vyrai dalyvautų gimdyme. Negerai, kai gimdyme dalyvauja tam nepasiruošęs vyras. Tokiu atveju gali kilti tik dar daugiau problemų, kaip pavyzdžiui - gimdykloje vyras nualps. Savo užsiėmimuose mes būtinai pažiūrime natūralaus gimdymo filmą. Labai dažnai vyrai neįsivaizduoja, kas tas gimdymas. Baisiausia vyrui gimdyme yra tai, kad ilgai vyksta skausmingas gimdymo procesas, o jis niekuo negali padėti artimam žmogui. Taip, masažu, žodžiu gali padėti, bet proceso jis nevaldo.

Po visko stengiuosi išgirsti vyrų atsiliepimus apie gimdymą, nes jie būna kitokie, negu moterų. Dažnai jie pastebi kitus dalykus, negu moterys. „Buvo baisu, nes uždėjo tokius aparatus", - tenka girdėti. Vyrai linkę pastebėti techniką gimdykloje, todėl atlydėjusiam vyrui moterį į gimdymą, stengiuosi papasakoti, kokie aparatai kaip veikia.

Dabar pastebėjau, kad moterys ateina gimdyti su savo mamom. Mano manymu, tai labai gražu, nes žvelgiant į senovės lietuvių papročius, moterys gimdydavo be vyrų.

Jūs dirbate Vilniaus gimdymo namuose, ar teko priimti gimdymus, kuriuose dalyvauja gimdyvių padėjėjos dulos?

Moterys, kurios nori sąmoningai išjausti gimdymą, nėra patenkintos ligoninėse gaunamu bendravimu, todėl ieško alternatyvių pagalbos būdų. Vilniaus gimdymo namuose vyksta gimdymai su dulomis, be to, esu susidūrusi ir kitur su jomis - dulų mokymuose skaičiau paskaitas apie nėščiųjų fiziologiją. Tai labai gražios moterys, kurios yra išgyvenusios motinystės pilnatvę, dažniausiai turinčios ne po vieną vaikelį. Jos ne gydytojos, ne akušerės, ne medikės, jos yra tarsi gimdyvės palaikymo komanda. Dula suteikia labiau psichoemocinę pagalbą, o ne fiziologinę. Pastarąją suteikia medikai. Dulos moka įvairių masažo technikų, kurių mes, medikai ne visada mokame, moka atsipalaidavimo pratimų, sukuria psichologinį komfortą.

Anksčiau moterys nesakydavo, kad gimdo su dula, pristatydavo ją kaip draugę ar seserį, tačiau dabar, kai Lietuvoje kuriasi dulų asociacija, jos dirba viešai, nebesislepia. Nori, kad tai būtų oficialu. Dulos dirba visame pasaulyje. Gal kai kurie medikai iš pradžių bijojo, kad bus atimama jų duona, bet be jokio pagrindo. Kai kurios dulos turi tam tikrų specifinių savybių, pavyzdžiui, viena gali užsiimti fotografija ir fotografuoja nėščiąją ir gimdymą, kita - aromaterapijos specialistė ir panašiai.

Akušerė Ieva Girdvainienė su dukryte Marija
Akušerė Ieva Girdvainienė su dukryte Marija
Asmeninio archyvo nuotr.

Papasakokite, Ieva, kaip Jūs pati nusprendėte tapti akušere.

Mano močiutė norėjo būti akušere, bet tremtis pakeitė norus ir ji tapo biologe. Mano mama - psichologė. Aš visada žinojau, kad noriu būti akušere. Prieš 7 metus baigusi akušerijos mokslus kolegijoje, po to Lietuvos sveikatos mokslų universitete įgijau slaugos administravimo bakalaurą. Džiaugiuosi, kad dirbu Vilniaus gimdymo namuose, Naujagimiui palankioje ligoninėje, kuri yra tikrai novatoriška ir stengiasi, kad gimdymas moteriai būtų gražus patyrimas, kad būtų kuo mažiau cezario pjūvių (kurių skaičius Lietuvoje labai didėja), esant palankiam nėštumui raginame moteris nebijoti gimdyti pačioms po pirmos operacijos. 

Vilniaus gimdymo namuose vyksta gimdymai su dulomis. Anksčiau moterys nesakydavo, kad gimdo su dula, pristatydavo ją kaip draugę ar seserį, tačiau dabar, kai Lietuvoje kuriasi dulų asociacija, jos dirba viešai, nebesislepia.Akušerė IEVA GIRDVAINIENĖ

Šiuo metu baigiu sveikatos politikos magistro studijas Mykolo Romerio Universitete. Mano magistrinis darbas yra apie laisvąją akušerio profesiją. ES direktyva yra paskelbusi akušeriją laisva profesija, tai reiškia, kad tu, kaip, pavyzdžiui, architektas, gali dirbti savarankiškai, turėti savo kabinetą, kur prižiūrėtum nėščiąsias. Tačiau Lietuvoje kol kas ši direktyva nėra įgyvendinta. 

Yra Lietuvoje ligoninių (Kaune, Klaipėdoje), kur fiziologinius gimdymus priima tik akušerės. Tačiau gimdymas sunkiai prognozuojamas procesas, čia jis sklandus, o čia jau komplikuojasi, todėl gimdymų skaičius, kurį priima tik akušerės, yra labai mažas. 

Lietuvoje akušerės yra nepelnytai nuvertintos. Daug kas prilygina mus slaugytojoms, tačiau tai visai ne tas pats. Reikia šviesti ir keisti visuomenę, o tada visuomenė pakeis sistemą.

Kurį laiką Jums teko stažuotis Islandijoje, kaip akušerės dirba ten?

Ten visai kitokia medicinos sistema. Islandijoje akušerės prižiūri ir priima fiziologinius gimdymus pačios, be gydytojų pagalbos. Ten įteisinti gimdymai namuose, moterys tam atsakingai paruošiamos, puikiai numatyti tokio gimdymo „saugikliai". Mums tik augti ir augti iki skandinaviškos visuomenės. Mano manymu, fiziologinį nėštumą ir gimdymą gali prižiūrėti ir priimti akušeris. Tada ir finansiniai kaštai valstybei mažesni, o ir nėščiosios ryšys su akušere yra artimesnis

Kai pati tapau mama, įsitikinau, kaip svarbu į moters gimdymą žiūrėti holistiškai. Gimdymas - ne tik medikamentai. Kartais nėščiajai tikrai užtenka tik švelnaus apkabinimo, kad gimdos kaklelis vėl vertųsi, o kartais grubus žodis gali labai pakenkti.Akušerė IEVA GIRDVAINIENĖ

Būtent Islandija mane įkvėpė motinystei. Lietuvoje būdama abejojau, ar man pavyks gražiai išjausti nėštumo ir gimdymo periodą. Lietuvos akušerių ruošimo sistema yra tokia, kad mus ruošia tik kaip medikus. Toks siauras funkcinis požiūris. Kai pati tapau mama, įsitikinau, kaip svarbu į moters gimdymą žiūrėti holistiškai. Gimdymas - ne tik medikamentai. Kartais nėščiajai tikrai užtenka tik švelnaus apkabinimo, kad gimdos kaklelis vėl vertųsi, o kartais grubus žodis gali labai pakenkti.

Kai kūriau savo svetainę „Gandro lizdas", sužinojau, kad Latvijoje yra natūralaus gimdymo centras tokiu pavadinimu (Latvijoje įteisinti gimdymai namuose - aut.past.). Kartais drąsiai pasvajoju, kad gal kada nors ateityje ir Lietuvos "Gandro lizdas " taps natūraliu gimdymo centru.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis