Nėštumo metu paliko draugas

„Laukiuosi 20 savaitė ir nesijaučiu laiminga. Nėštumas buvo neplanuotas, draugas, su kuriuo buvau, nebuvo tikras dėl santykių ir likau viena. Buvo minčių apie abortą, tačiau nusprendžiau gimdyti. Kaip neišprotėti nuo juodų minčių, kaip viską išgyventi vienai. Ar sugebėsiu būti ir mama, ir tėčiu vaikui?“

Psichologės Karolinos Gurskienės komentaras: Visų pirma, tai nuostabu, kad nusprendėte gimdyti ir šitokiu būdu apdovanoti save didžiausia dovana – kūdikiu. Jūsų liūdesys yra suprantamas, nes jūsų gyvenime vienu metu įvyko du neplanuoti, tačiau reikšmingi įvykiai: neplanavote ir pastojote, neplanavote ir likote viena.

Natūralu, kad jūs sutrikusi – nei vieno, nei kito jūs nesitikėjote. Kaip bebūtų, jau pusė nėštumo praėjo, ir netrukus sūpuosite savo kūdikėlį. Ir tada jūs nebebūsite viena! Jūsų gyvenimas pasikeis kardinaliai, atsiras kiti prioritetai ir vertybės, tiesiog reikia išlaukti. Santykių pabaiga su partneriu – tai dar ne pasaulio pabaiga, o jūsų atveju – tai dar ir naujo gyvenimo pradžia.

Nesusitelkite ties juodomis mintimis apie nepavykusius santykius, susitelkite į tai, kas balta, į savo gyvenimo šviesą, esančią po jūsų krūtine. Pasistenkite tarsi „paleisti" savo buvusį draugą ir prisiminimus apie jį, tai jau praeitis.

Jeigu esate tikra, kad santykiai su šiuo žmogumi yra baigti, nebepuoselėkite jokių vilčių ir ramiai su tuo susitaikyti. Jau labai greitai tapsite mama, tai nauja, todėl jus baugina, dvejojate ar sugebėsite atstoti vaikeliui abu – ir tėtį, ir mamą. Jūs nesate vienintelė, kuri laukiasi kūdikio be vyro ir nebūsite vienintelė, kuri augina jį be tėčio. Atstoti abiejų neįmanoma, o ir nereikia.

Buvimas gera mama prasideda nuo noro turėti kūdikį ir meilės jam, o viso kito pamažu išmokstama. Mes neišmokstame nieko tol, kol nepradedame mokytis. Ir kas žino, gal su laiku atsiras ir tėtis, kuris papildys vaikelio ir jūsų gyvenimą. Patys gražiausi dalykai atsitinka netikėtai, tiesiog reikia laukti, tiesa?

Labai sunkus nėštumas

„Gydytoja dėl gresiančio persileidimo skyrė lovos režimą, ne kartą teko gulėti ligoninėje. Prieš šį nėštumą teko patirti persileidimą. Liūdna, nes aplink skaitau ir matau, kaip nėštumas kitoms moterims yra džiaugsmas, o man tai kažkoks užsitęsęs juodas sapnas. Visi sako, kad neverkčiau, nes vaikelis jaučia neigiamus jausmus, tačiau negaliu sustabdyti savo liūdesio. Ką man daryti?

Psichologės Karolinos Gurskienės komentaras: Visų pirma, tai savaime suprantama, kad jums neramu, tačiau nors ir jūsų nėštumas nėra lengvas – jis yra! Su kuo jus ir sveikinu! Suprantama, kad Jūs tikėjotės kitokios savijautos, tačiau juk tai nepriklauso nuo jūsų.

Svarbiausia, kad jūs laukiatės ir šįkart nėštumas „nepabėgo". Kūdikio laukimas ne visoms moteris suteikia pozityvių emocijų, tačiau jis trunka ne amžinybę ir galiausiai duoda tai, dėl ko verta, tiesiogine ta žodžio prasme, pakentėti.

Jūsų lūkesčiai neatitiko realybės, o tai natūraliai sukelia neigiamas emocijas – esate nusivylusi ir liūdna. Tačiau nepamirškite, kad nesate viena. Kai savijauta gera, susitikite su draugėmis ar kitais jums artimais žmonėmis, kalbėkitės apie savo jausmus, užsiimkite jums malonia veikla. Tai periodas, kurį tiesiog reikia išlaukti. Esate teisi sakydama, kad vaikelis jaučia jūsų emocijas. Bloga nuotaika ir nervingumas persiduoda kūdikiui per kraujotakos sistemą, todėl vardan jūsų abiejų – stenkitės atsipalaiduoti ir kai tik galite, pailsinkite ir kūną, ir protą.

Negalėsiu gimdyti pati

„Jau seniai domiuosi sveiku gyvenimo būdu, kai pastojau, iš karto žinojau, kad stengsiuosi gimdyti natūraliai, be vaistų. Lankiau natūralios tėvystės kursus, kur buvo daug pasakojama apie sąmoningą tėvystę ir motinystę, natūralų vaiko gimimą kaip geriausią gyvenimo pradžią mažyliui. Tačiau man šiuo metu 30 savaičių ir man jau yra tvirtai nuspręsta atlikti cezario pjūvį. Negaliu su tuo susitaikyti, nors nieko pakeisti irgi negaliu. Tiesiog jaučiuosi nepilnaverte, netikusia mama, baiminuosi, kad neužmegsiu ryšio su vaiku, negalėsiu žindyti. Ką man patartumėte?“

Psichologės Karolinos Gurskienės komentaras: Jūs labai gerai pasakėte: „nieko pakeisti [...] negaliu", todėl nelieka nieko kito, kaip susitaikyti. Jūsų ryšys su kūdikiu užsimezgė dar įsčiose, todėl lauktam kūdikiui – tai pati puikiausia stipraus ryšio pradžia. Turėtumėte stengtis atsikratyti minčių apie cezario pjūvio neigiamus aspektus, juk kitos galimybės nėra, todėl svarbu, kad jūsų vaikelis ateitų į šį pasaulį ir nebe taip svarbu kokiu būdu.

Suprantama, kad po cezario pjūvio jums reikės daugiau priežiūros ir pagalbos, tačiau galimybės glausti kūdikį prie krūties iš jūsų niekas neatims. Iš anksto galite aptarti su personalu, kad jums būtų suteikta galimybė nesiskirti su kūdikiu ir būti vienoje palatoje. Jeigu su jumis bus vyras ar turėsite kitą pagalbininką, kuris paduos jums kūdikį, kai reikės maitinti, padės patogiai pasiguldyti mažylį ir pakeis sauskelnes, dėl to neturėtų kilti problemų.

Specialistai siūlo nemažai konkrečių žindymo pozų po cezario pjūvio, kurios palengvina šį procesą ir padeda kaip galima greičiau atrasti abiems tinkamą ir mažiausiai skausmo sukeliančią padėtį. Nors tyrimais buvo nustatyta, kad dažniau žindo moterys, kurios pagimdė natūraliai, nei po cezario pjūvio, taip pat buvo nustatyta, kad didesnę įtaką sėkmingam žindymui daro ne būdas, kuriuo gimė kūdikis, o mamos pasiryžimas ir noras žindyti, nepaisant aplinkybių. Todėl nenusiminkite! Nors cezario pjūvis ir nėra gimdymas, apie kokį svajojote, tai nepriklauso nuo jūsų.

Susikoncentruokite į ateitį – jūsų laukia nauja patirtis su didžiausiomis galimybėmis suteikti kūdikiui meilę kitais būdais.