„Kuo moteris žemesnė, tuo trumpesnis buvo jos nėštumas, - sakė Cincinačio vaikų ligoninės Priešlaikių gimdymų prevencijos skyriaus direktorius Louisas Muglia. - Tai pastebėta visų trijų tautybių moterų duomenyse."

Nors skirtumai gana nedideli, - kiekvienas centimetras atitiko maždaug 0,4 nėštumo dienos, - statistiškai jie reikšmingi.

L. Muglia tikisi, kad tyrimas, išspausdintas leidinyje „PLOS Medicine", gali laikui bėgant padėti kovoti su priešlaikio gimdymo problema, dėl kurios kasmet visame pasaulyje nukenčia milijonai kūdikių.

Žinoma, tyrimai rodo, kad daug veiksnių lemia kūdikio ūgį ir sveikatą. Tai ir motinos svoris sveikatos būklė, gyvensena, stresas, tabako ar alkoholio vartojimas, aplinkos veiksniai, pvz., užterštas vanduo ar užterštas oras.

Yra didelis skirtumas tarp rasių ir etninių grupių - pvz., tarp juodaodžių kūdikių mirtingumas 2,4 karto didesnis, nei tarp baltaodžių kūdikių.

Na, o naujausias tyrimas rodo, kad su moters ūgiu susiję genetiniai veiksniai lemia nėštumo trukmę.

Dar neaišku, kaip būsimos motinos ūgis susijęs su nėštumo trukme. Vieni specialistai mano, kad ūgis turi įtakos gimdos ir dubens dydžiui, kitų nuomone, žemesnių moterų bazinis medžiagų apykaitos koeficientas (kūdikiui vystantis reikalingas energijos kiekis) žemesnis.

L. Muglios teigimu, genetikos pakeisti negalime, tačiau galime sudaryti geriausias sąlygas moteriai pagimdyti sveiką kūdikį.

„Labai svarbu, kaip moteris pastoja", - pabrėžė jis. Tiesa, tai nereiškia, kad žemesnėms moterims reikėtų labiau rūpintis svoriu ir tinkamai maitintis.

Tyrėjų teigimu, nauji duomenys - dalelė sprendžiant priešlaikių gimdymų priežasčių dėlionę.