Nevaisingumas Lietuvoje: problema dažnesnė nei įsivaizduojame

 (158)
Viena šių dienų rykščių – nevaisingumas, kurio priežastys, dėl neigiamo ir nenuspėjamo aplinkos poveikio kartais taip ir lieka neišaiškintos.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

„Pastaruosius 20 metų problemų, susijusių su nevaisingumu, daugėja. Ypač situacija blogėja vyrų sveikatos atžvilgiu. Jeigu prieš 15-20 metų poros nevaisingumo priežastimi dažniau būdavo moters sveikatos sutrikimai, tai dabar skaičiai praktiškai susilygino ir sudaro po 40 proc. visų atvejų", - sako nevaisingumo gydymo pradininkė Lietuvoje, Vaisingumo centro vadovė Gražina Bogdanskienė.

Viena tai lemiančių priežasčių yra pastaruosius 5-6 metus dažniau diagnozuojamos įvairios infekcijos ir lytiniu keliu plintančios ligos (chlamidijos, ureaplazmos). Jos sukelia uždegimą ir lemia spermos pakitimus. Kita vyrų nevaisingumui didelę įtaką daranti aplinkybė – nekokybiškas maistas arba maisto produktų, turinčių estrogenų (moteriškų lytinių hormonų), vartojimas. Todėl patartina atsargiai rinktis vištieną ar kitokią mėsą, kurią auginant galėjo būti naudojami hormonai, taip pat daržoves, stengiantis valgyti natūralias, užaugintas be chemikalų. Pasak, G. Bogdanskienės, deja, bet visiškai nuo aplinkos taršos apsisaugoti neįmanoma, tačiau daryti, kas mūsų valioje – būtina.

Moterų nevaisingumo priežastys pastaraisiais dešimtmečiais nesikeitė. Dažniausios problemomis yra kiaušintakių nepratekamumas bei hormoniniai pakitimai. Kiaušintakių pratekamumo sutrikimų pamažu daugėja. Pratekamumas dažniausiai sutrinka po operacijų pilvo ertmėje arba po kiaušintakių bei apendikso uždegimų. Jei nuo pastarojo apsisaugoti neįmanoma, kiaušintakių uždegimo, kurį gali sukelti chlamidijos bei ureaplazmos, išvengti padeda prezervatyvų naudojimas. Nors moterims hormoninių pakitimų padažnėjimo nepastebima, rekomenduojama taip pat, kaip ir vyrams, atsakingai rinktis maisto produktus, atsisakyti rūkymo, alkoholio.

Moterų nevaisingumo priežastys pastaraisiais dešimtmečiais nesikeitė. Dažniausios problemomis yra kiaušintakių nepratekamumas bei hormoniniai pakitimai.
Gražina BOGDANSKIENĖ

Nevaisingumo profilaktiką reikėtų pradėti dar vaikystėje, paauglystėje, brendimo laikotarpiu, mokant higienos įgūdžių, nes dažnos vaikų infekcinės ligos gali sutrikdyti lytinių ir endokrininių organų veiklą.

Nevaisingumo situacija Lietuvoje niekuo nesiskiria nuo padėties kitose pasaulio ir Europos šalyse: iš viso apie 10-20 proc. visų šeimų yra nevaisingos. Taigi, kas šešta pora negali susilaukti vaikų. Medikų teigimu, po 10-15 metų vaisingumo problemų turės kas trečia pora. Be to, nevaisingumas kamuoja vis jaunesnius žmones.

Kada skambinti pavojaus varpais?

Jei moteris iki 35 metų amžiaus, nenaudodama kontraceptinių priemonių ir turėdama reguliarius lytinius santykius, nepastoja per 1-erius metus, rekomenduotina kreiptis į gydytoją ginekologą. Vyresnėms nei 35 m. moterims kreiptis į gydytoją rekomenduojama, jeigu nepavyksta pastoti 6 mėnesių laikotarpiu. Nesisaugant per metus 90 proc. vaisingų porų turėtų pastoti, likusios 10 proc. vaisingų porų pastoja per antrus metus. Vadinasi, jei pora vaisinga, per dvejus metus pastojimo tikimybė yra 100 proc.

Apie 85-90 proc. nevaisingumo atvejų gydymui pasitelkiami vaistai arba reikalinga operacija. Specialių procedūrų, tokių kaip IVF, prireikia mažiau nei 3 proc. pacienčių.

Viena dažniausiai atliekamų procedūrų yra intrauterininė inseminacija (IUI) – spermos sušvirkštimas į gimdą.

Vadinamojo apvaisinimo in vitro (IVF) metu kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje.

Jeigu spermoje nėra daug spermatozoidų, atliekama sudėtingesnė ICSI procedūra – intracitoplazminė spermatozoido injekcija.

Vienas naujausių metodų – PICSI (fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija).

Bene sudėtingiausias metodas – TESA (testikulinė spermatozoidų aspiracija), kai spermatozoidai paimami tiesiai iš sėklidžių, atliekant jų punkciją arba biopsiją. Ji atliekama, jeigu vyro spermoje visai nėra spermatozoidų. Jos dėka poros, kurioms anksčiau vilties visiškai nebuvo, nes donoro spermos Lietuvoje naudoti negalima, jau gali susilaukti vaikučių.

Nevaisingumas Lietuvoje: problema dažnesnė nei įsivaizduojame
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 70 tūkst. nevaisingų porų.
© Vida Press

Dažnai vyrauja stereotipas, kad nevaisingumo gydymas labai brangus. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 70 tūkst. nevaisingų porų, tačiau dirbtinio apvaisinimo procedūrų reikėtų ne daugiau kaip 3 tūkst. per metus. Tik šiai daliai porų reikalingos procedūros, kainuojančios iš ties nemažai.

Visiems kitiems gali padėti daug pigesni, o kartais ir visai nemokami dalykai. Dirbtinis apvaisinimas nėra pirmasis gydymo būdas, kurio griebiamasi gydant nevaisingas poras. Pirmiausia siūloma išbandyti kitus metodus, pavyzdžiui, lytinių santykių laiko parinkimą. Daugybei porų pakanka tik apžiūros ir patarimo: papasakoti, kas yra ovuliacija, išmokyti ją nustatyti. Kartais pakanka nedidelio kiekio kiaušidžių veiklą stimuliuojančių preparatų, kartais užtenka tik vitaminų ar papildų.

Be to, net ir rimtesnis gydymas ar tyrimai gali būti atliekami valstybinėse gydymo įstaigose, kur operacijas apmoka ligonių kasos. Taigi, nereikėtų nuleisti rankų, o pirmiausia pasitarti su specialistais.

Padėti galima ne visiems

Įprastai pagalbinio apvaisinimo procedūros taikomos penkis, daugiausia – šešis kartus. Vienoms poroms kelias iki vaikelio trunka metus, kitiems – ilgiau, dar kitiems pasiseka iš pirmo karto. Pagalbinio apvaisinimo procedūros efektyvumas priklauso nuo moters amžiaus (geriausi pastojimo rezultatai yra iki 40-ies metų), bendros jos sveikatos, nuo vyro spermos kokybės, nuo gydytojo, atliekančio procedūrą kvalifikacijos ir patirties bei nuo laboratorijos.

Deja, kai kuriems taip ir nepasiseka. Taip pat yra retų atvejų, kai ši procedūra neįmanoma.

Dažnai vyrauja stereotipas, kad nevaisingumo gydymas labai brangus. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 70 tūkst. nevaisingų porų, tačiau dirbtinio apvaisinimo procedūrų reikėtų ne daugiau kaip 3 tūkst. per metus. Tik šiai daliai porų reikalingos procedūros, kainuojančios iš ties nemažai.
Gražina BOGDANSKIENĖ

„Pagalbinio apvaisinimo procedūra negalima, kai moteriai nėra iki galo išgydyti onkologiniai susirgimai, nes jos gyvybė šiuo atveju yra pirmoje vietoje. Taip pat negalime atlikti procedūros moteriai, kuriai prasidėjusi menopauzė, nes Lietuvoje nėra apibrėžtas donorinės kiaušialąstės naudojimas. Taigi, deja, bet tokiai moteriai padėti negalime", - sako nevaisingumo gydymo specialistė G. Bogdanskienė. Pasak medikės, šiais laikais pasitaiko, kad dėl aplinkos užterštumo, streso ir kitų priežasčių menopauzė moteriai prasideda jau 35-erių metų, o sulaukusioms 40-ies tai pasitaiko netgi visai neretai, todėl donorinės kiaušialąstės panaudojimo klausimas darosi vis aktualesnis.

Padėti susilaukti vaikų negalima ir sergantiems tam tikromis sunkiomis ligomis. „Į mus neseniai kreipėsi pora, abu užsikrėtę ŽIV. Lietuvoje šio viruso nešiotojams pagalbinio apvaisinimo procedūra neatliekama. Tačiau tai labiau etikos, o ne sveikatos klausimas...", - sako G. Bogdanskienė.

Kasmet Lietuvoje atliekama apie 500 dirbtinio apvaisinimo procedūrų, nors, leidžiant finansinėms galimybėms, norinčiųjų būtų bene dešimt kartų daugiau. Palyginimui, Skandinavijos šalyse 1 proc., o Nyderlanduose net 4 proc. žmonių yra gimę po pagalbinio apvaisinimo. Maždaug 44 proc. moterų, turinčių nevaisingumo problemų, bando gydytis. Iš visų išbandžiusių gydymą, apie 65 proc. moterų pastoti pavyksta.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata ir gera savijauta

10 argumentų, kodėl galėčiau būti vėl ir vėl nėščia (6)

10 argumentų, kodėl galėčiau būti vėl ir vėl nėščia
Kalbiname 10 mamų, kurios mums atsakė į klausimą: kodėl galėtų vėl ir vėl lauktis. Vienos jų jau turi dvi atžalas, kitos dar tik planuoja šeimos pagausėjimą, tačiau visos sutinka – tai neįkainuojama ir nepaprastai maloni patirtis kiekvienai moteriai.

Ar tikrai pastojusi moteris praranda dalį savo draugių: psichologės komentaras (13)

Ar tikrai pastojusi moteris praranda dalį savo draugių: psichologės komentaras
Pirmojo vaiko besilaukianti moteris jaučia, kad praranda drauges. Jai nebeįdomūs pašnekesiai apie klubus, vakarėlius ir jaunikių paieškas. Negi tikrai tai reiškia draugystės pabaigą?

Viena dažniausių nėščiųjų problemų – pykinimas

Viena dažniausių nėščiųjų problemų – pykinimas
Dauguma nėščiųjų patiria rytinį pykinimą. Simptomai būna įvairūs: vienas pykina ryte, kitos vemia, be to, kartais pykinimas pasireiškia ir dienos metu.

Nėštumas vasarą: apie šias problemas turėtų žinoti kiekviena moteris

Nėštumas vasarą: apie šias problemas turėtų žinoti kiekviena moteris
Tikėtina, kad reta šeima, planuodama nėštumą, pagalvoja, koks metų laikas būtų palankesnis antrajam laukimo periodui. Tiesa, gydytojai šiuo klausimu sutaria: vasaros karščiai, tvankus oras, spiginanti saulė – gali būti sunkios nėštumo pabaigos, priešlaikinio gimdymo ar kitų komplikacijų priežastimi.

Gydytojas genetikas: ką galima sužinoti apie negimusį kūdikį

Gydytojas genetikas: ką galima sužinoti apie negimusį kūdikį
Šiandien jau sunku įsivaizduoti, kad dar 1960-aisiais Dauno sindromo riziką būsimam vaikeliui buvo galima įvertinti tik pagal besilaukiančios gimdyvės amžių.

Mankštos nėštumo metu – kam to reikia?

Mankštos nėštumo metu – kam to reikia?
Nėštumas – itin atsakingas periodas, kurio metu svarbiausia – mamos ir mažylio sveikata bei gera savijauta. Tą užtikrinti padeda fizinis aktyvumas, kuris ne tik teigiamai veikia nėščiosios organizmą, bet yra naudingas ir į pasaulį ateinančiam vaikučiui. Tačiau labai svarbu, kad judėjimas šiuo itin atsakingu gyvenimo momentu būtų taisyklingas. Vienas tinkamiausių pasirinkimų – specialios nėščiųjų mankštos. Kas tai ir kuo jos reikšmingos, pasiteiravome kineziteraupeutės, studijos „Sveikas judesys“ įkūrėjos Tomos Kreivėnaitės.

Meilužės atviras laiškas: ir noriu bendro vaiko, ir bijau (134)

Meilužės atviras laiškas: ir noriu bendro vaiko, ir bijau
Redakcija gavo neįprastą laišką, kuriame vedusį vyrą mylinti moteris klausia psichologės patarimo: kaip jų santykius paveiktų bendras kūdikis?

Prakaitavimas: praktiniai patarimai, kaip jo išvengti

Prakaitavimas: praktiniai patarimai, kaip jo išvengti
Nėštumo metu moteris prakaituoja labiau, negu įprastai, todėl šiltuoju metų laiku tai sukelia nemažai nepatogumų. Praktiški patarimai, kaip padėti sau tokiu atveju.

Kauno klinikose - išmintingosios motinystės ir tėvystės pamokos

Kauno klinikose - išmintingosios motinystės ir tėvystės pamokos
Kauno klinikose vykusioje edukacinėje konferencijoje „Išmintingoji motinystė ir tėvystė" vaikelio besilaukiančioms šeimoms parodyta kita motinystės ir tėvystės pusė – grįsta mokslo įrodymais bei gera klinikine praktika.

Kaip nėštukei išsirinkti ją prižiūrėsiantį gydytoją?

Kaip nėštukei išsirinkti ją prižiūrėsiantį gydytoją?
Gydytojų patirtis rodo, kad maždaug 70 procentų besilaukiančių moterų ją ir vaikelį prižiūrėsiantį gydytoją renkasi pagal bendravimą.

Vėlyva motinystė: ką svarbu žinoti (8)

Vėlyva motinystė: ką svarbu žinoti
Psichologės Karolinos Gurskienės patarimai moterims, kurios vaikelio ima lauktis artėdamas link keturiasdešimtmečio.

Kokiuose produktuose gausu nėščiajai būtinos folio rūgšties

Kokiuose produktuose gausu nėščiajai būtinos folio rūgšties
Planuojate nėštumą arba jau laukiatės? Jums tikrai būtina vartoti folio rūgšties, kuri padeda vaikutį apsaugoti nuo apsigimimų.

Psichologės patarimai, kaip pasiruošti gimdymui (6)

Psichologės patarimai, kaip pasiruošti gimdymui
Likus mėnesiui ar dviem iki prognozuojamos vaiko gimimo dienos, daugelis nėščiųjų ne tik pradeda krautis daiktus, kurių prireiks ligoninėje, tačiau vis dažniau paskęsta apmąstymuose, kas jos ir vaikelio laukia, kokia bus ta didžioji diena?

Senoviniai lietuvių nėštumo ir gimdymo papročiai šiandien kelia nuostabą (33)

Senoviniai lietuvių nėštumo ir gimdymo papročiai šiandien kelia nuostabą
Gan dažnai, kai būsimoji mamytė sužino džiugią naujieną apie jos pilvelyje užsimezgusią gyvybę, skuba pasidalyti tuo su visu pasauliu – nuotrauka feisbuke tampa kone „privaloma". Oi, kaip pagrūmotų pirštu mūsų senolės, visa tai pamačiusios... Kuo skyrėsi senosios vaikelio laukimo ir gimdymo tradicijos nuo dabartinių?

Kuriam Zodiako ženklui nėštumas sukelia didžiausią stresą, o kuris atvirkščiai – pražysta (1)

Kuriam Zodiako ženklui nėštumas sukelia didžiausią stresą, o kuris atvirkščiai – pražysta
Kiekvienas Zodiako ženklas turi savo charakterio ypatumų, kurie pasireiškia ir moteriai pastojus, nėštumo metu. Jūsų dėmesiui – laukimo horoskopas 12 Zodiako ženklų.