Nevaisingumas Lietuvoje: problema dažnesnė nei įsivaizduojame

 (158)
Viena šių dienų rykščių – nevaisingumas, kurio priežastys, dėl neigiamo ir nenuspėjamo aplinkos poveikio kartais taip ir lieka neišaiškintos.
Nevaisingumas Lietuvoje: problema dažnesnė nei įsivaizduojame
© Vida Press

„Pastaruosius 20 metų problemų, susijusių su nevaisingumu, daugėja. Ypač situacija blogėja vyrų sveikatos atžvilgiu. Jeigu prieš 15-20 metų poros nevaisingumo priežastimi dažniau būdavo moters sveikatos sutrikimai, tai dabar skaičiai praktiškai susilygino ir sudaro po 40 proc. visų atvejų", - sako nevaisingumo gydymo pradininkė Lietuvoje, Vaisingumo centro vadovė Gražina Bogdanskienė.

Viena tai lemiančių priežasčių yra pastaruosius 5-6 metus dažniau diagnozuojamos įvairios infekcijos ir lytiniu keliu plintančios ligos (chlamidijos, ureaplazmos). Jos sukelia uždegimą ir lemia spermos pakitimus. Kita vyrų nevaisingumui didelę įtaką daranti aplinkybė – nekokybiškas maistas arba maisto produktų, turinčių estrogenų (moteriškų lytinių hormonų), vartojimas. Todėl patartina atsargiai rinktis vištieną ar kitokią mėsą, kurią auginant galėjo būti naudojami hormonai, taip pat daržoves, stengiantis valgyti natūralias, užaugintas be chemikalų. Pasak, G. Bogdanskienės, deja, bet visiškai nuo aplinkos taršos apsisaugoti neįmanoma, tačiau daryti, kas mūsų valioje – būtina.

Moterų nevaisingumo priežastys pastaraisiais dešimtmečiais nesikeitė. Dažniausios problemomis yra kiaušintakių nepratekamumas bei hormoniniai pakitimai. Kiaušintakių pratekamumo sutrikimų pamažu daugėja. Pratekamumas dažniausiai sutrinka po operacijų pilvo ertmėje arba po kiaušintakių bei apendikso uždegimų. Jei nuo pastarojo apsisaugoti neįmanoma, kiaušintakių uždegimo, kurį gali sukelti chlamidijos bei ureaplazmos, išvengti padeda prezervatyvų naudojimas. Nors moterims hormoninių pakitimų padažnėjimo nepastebima, rekomenduojama taip pat, kaip ir vyrams, atsakingai rinktis maisto produktus, atsisakyti rūkymo, alkoholio.

Moterų nevaisingumo priežastys pastaraisiais dešimtmečiais nesikeitė. Dažniausios problemomis yra kiaušintakių nepratekamumas bei hormoniniai pakitimai.
Gražina BOGDANSKIENĖ

Nevaisingumo profilaktiką reikėtų pradėti dar vaikystėje, paauglystėje, brendimo laikotarpiu, mokant higienos įgūdžių, nes dažnos vaikų infekcinės ligos gali sutrikdyti lytinių ir endokrininių organų veiklą.

Nevaisingumo situacija Lietuvoje niekuo nesiskiria nuo padėties kitose pasaulio ir Europos šalyse: iš viso apie 10-20 proc. visų šeimų yra nevaisingos. Taigi, kas šešta pora negali susilaukti vaikų. Medikų teigimu, po 10-15 metų vaisingumo problemų turės kas trečia pora. Be to, nevaisingumas kamuoja vis jaunesnius žmones.

Kada skambinti pavojaus varpais?

Jei moteris iki 35 metų amžiaus, nenaudodama kontraceptinių priemonių ir turėdama reguliarius lytinius santykius, nepastoja per 1-erius metus, rekomenduotina kreiptis į gydytoją ginekologą. Vyresnėms nei 35 m. moterims kreiptis į gydytoją rekomenduojama, jeigu nepavyksta pastoti 6 mėnesių laikotarpiu. Nesisaugant per metus 90 proc. vaisingų porų turėtų pastoti, likusios 10 proc. vaisingų porų pastoja per antrus metus. Vadinasi, jei pora vaisinga, per dvejus metus pastojimo tikimybė yra 100 proc.

Apie 85-90 proc. nevaisingumo atvejų gydymui pasitelkiami vaistai arba reikalinga operacija. Specialių procedūrų, tokių kaip IVF, prireikia mažiau nei 3 proc. pacienčių.

Viena dažniausiai atliekamų procedūrų yra intrauterininė inseminacija (IUI) – spermos sušvirkštimas į gimdą.

Vadinamojo apvaisinimo in vitro (IVF) metu kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje.

Jeigu spermoje nėra daug spermatozoidų, atliekama sudėtingesnė ICSI procedūra – intracitoplazminė spermatozoido injekcija.

Vienas naujausių metodų – PICSI (fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija).

Bene sudėtingiausias metodas – TESA (testikulinė spermatozoidų aspiracija), kai spermatozoidai paimami tiesiai iš sėklidžių, atliekant jų punkciją arba biopsiją. Ji atliekama, jeigu vyro spermoje visai nėra spermatozoidų. Jos dėka poros, kurioms anksčiau vilties visiškai nebuvo, nes donoro spermos Lietuvoje naudoti negalima, jau gali susilaukti vaikučių.

Nevaisingumas Lietuvoje: problema dažnesnė nei įsivaizduojame
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 70 tūkst. nevaisingų porų.
© Vida Press

Dažnai vyrauja stereotipas, kad nevaisingumo gydymas labai brangus. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 70 tūkst. nevaisingų porų, tačiau dirbtinio apvaisinimo procedūrų reikėtų ne daugiau kaip 3 tūkst. per metus. Tik šiai daliai porų reikalingos procedūros, kainuojančios iš ties nemažai.

Visiems kitiems gali padėti daug pigesni, o kartais ir visai nemokami dalykai. Dirbtinis apvaisinimas nėra pirmasis gydymo būdas, kurio griebiamasi gydant nevaisingas poras. Pirmiausia siūloma išbandyti kitus metodus, pavyzdžiui, lytinių santykių laiko parinkimą. Daugybei porų pakanka tik apžiūros ir patarimo: papasakoti, kas yra ovuliacija, išmokyti ją nustatyti. Kartais pakanka nedidelio kiekio kiaušidžių veiklą stimuliuojančių preparatų, kartais užtenka tik vitaminų ar papildų.

Be to, net ir rimtesnis gydymas ar tyrimai gali būti atliekami valstybinėse gydymo įstaigose, kur operacijas apmoka ligonių kasos. Taigi, nereikėtų nuleisti rankų, o pirmiausia pasitarti su specialistais.

Padėti galima ne visiems

Įprastai pagalbinio apvaisinimo procedūros taikomos penkis, daugiausia – šešis kartus. Vienoms poroms kelias iki vaikelio trunka metus, kitiems – ilgiau, dar kitiems pasiseka iš pirmo karto. Pagalbinio apvaisinimo procedūros efektyvumas priklauso nuo moters amžiaus (geriausi pastojimo rezultatai yra iki 40-ies metų), bendros jos sveikatos, nuo vyro spermos kokybės, nuo gydytojo, atliekančio procedūrą kvalifikacijos ir patirties bei nuo laboratorijos.

Deja, kai kuriems taip ir nepasiseka. Taip pat yra retų atvejų, kai ši procedūra neįmanoma.

Dažnai vyrauja stereotipas, kad nevaisingumo gydymas labai brangus. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 70 tūkst. nevaisingų porų, tačiau dirbtinio apvaisinimo procedūrų reikėtų ne daugiau kaip 3 tūkst. per metus. Tik šiai daliai porų reikalingos procedūros, kainuojančios iš ties nemažai.
Gražina BOGDANSKIENĖ

„Pagalbinio apvaisinimo procedūra negalima, kai moteriai nėra iki galo išgydyti onkologiniai susirgimai, nes jos gyvybė šiuo atveju yra pirmoje vietoje. Taip pat negalime atlikti procedūros moteriai, kuriai prasidėjusi menopauzė, nes Lietuvoje nėra apibrėžtas donorinės kiaušialąstės naudojimas. Taigi, deja, bet tokiai moteriai padėti negalime", - sako nevaisingumo gydymo specialistė G. Bogdanskienė. Pasak medikės, šiais laikais pasitaiko, kad dėl aplinkos užterštumo, streso ir kitų priežasčių menopauzė moteriai prasideda jau 35-erių metų, o sulaukusioms 40-ies tai pasitaiko netgi visai neretai, todėl donorinės kiaušialąstės panaudojimo klausimas darosi vis aktualesnis.

Padėti susilaukti vaikų negalima ir sergantiems tam tikromis sunkiomis ligomis. „Į mus neseniai kreipėsi pora, abu užsikrėtę ŽIV. Lietuvoje šio viruso nešiotojams pagalbinio apvaisinimo procedūra neatliekama. Tačiau tai labiau etikos, o ne sveikatos klausimas...", - sako G. Bogdanskienė.

Kasmet Lietuvoje atliekama apie 500 dirbtinio apvaisinimo procedūrų, nors, leidžiant finansinėms galimybėms, norinčiųjų būtų bene dešimt kartų daugiau. Palyginimui, Skandinavijos šalyse 1 proc., o Nyderlanduose net 4 proc. žmonių yra gimę po pagalbinio apvaisinimo. Maždaug 44 proc. moterų, turinčių nevaisingumo problemų, bando gydytis. Iš visų išbandžiusių gydymą, apie 65 proc. moterų pastoti pavyksta.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata ir gera savijauta

Kaip gimimo data nulemia sėkmę gyvenime: sužinokite likimo skaičių (12)

Kaip gimimo data nulemia sėkmę gyvenime: sužinokite likimo skaičių
Senovės graikai nustatė, kad kiekvienas skaičius turi magišką reikšmę, o tam tikras skaičių derinys daro įtaką žmogaus likimui.

Lietuvės atvirauja: kokių prietarų laikosi nėščiosios šiais laikais (2)

Lietuvės atvirauja: kokių prietarų laikosi nėščiosios šiais laikais
Kai su keliomis mamytėmis tradiciškai susitikome paplepėti apie vaikus ir gyvenimą, diskusija pakrypo įdomia linkme – apie prietarus. Kai kone prisiekiau, kad vardų neatskleisiu, mamos tapo atviresnės...

Įspūdingas vaizdo įrašas, kaip iš tiesų gimdoje gyvena vaikelis (3)

Įspūdingas vaizdo įrašas, kaip iš tiesų gimdoje gyvena vaikelis
Devyni nėštumo mėnesiai sutilpo į keturias minutes. Kviečiame pamatyti trumpą vaizdo įrašą apie būsimo vaikelio gyvenimą gimdoje - nuo pradėjimo akimirkos iki gimimo.

Juokas pro ašaras: įdomiausi nėščiųjų prisiminimai (5)

Juokas pro ašaras: įdomiausi nėščiųjų prisiminimai
Nėštumo laikas dažnai vadinamas stebuklingu ir tai nė kiek nestebina – juk nieko nėra nuostabesnio nei nauja gyvybė.

Paskutiniai nėštumo mėnesiai: saldus miegas – įmanomas (3)

Paskutiniai nėštumo mėnesiai: saldus miegas – įmanomas
Miegas esamiems ir būsimiems tėveliams – brangiausia dovana. Su mintimi, kad miego gali trūkti gimus kūdikiui, daugelis susitaiko, tačiau dažnai būsimos mamos nustemba, kad gerai išsimiegoti gali būti sunku dar kūdikiui negimus.

Gydytojas – apie genetinius nėščiųjų tyrimus (4)

Gydytojas – apie genetinius nėščiųjų tyrimus
Beveik visos žmogaus ligos yra susijusios su genais, jiems tenka lemiamas vaidmuo sergant kai kuriomis paveldimomis ligomis.

Nėštumas ir peršalimo ligos: gydytojos komentaras (7)

Nėštumas ir peršalimo ligos: gydytojos komentaras
Sezoninės peršalimo ligos nė vienam nėra malonus dalykas, tačiau laukiantis jų norėtųsi išvengti ne tik dėl blogos savijautos, bet ir dėl gresiančių komplikacijų, galinčių atsiliepti vaisiaus sveikatai.

Būsimieji ir esamieji tėvai kviečiami į „Šeimų mokyklėlę“ (1)

Būsimieji ir esamieji tėvai kviečiami į „Šeimų mokyklėlę“
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei sveikatinimui.

Kiek svorio moteris priauga per nėštumą (9)

Kiek svorio moteris priauga per nėštumą
Kodėl viena nėščioji per devynis mėnesius priauga vos devynis kilogramus svorio, o kita – dvidešimt devynis? Atsakymo į šį klausimą mes nežinome, tačiau pabandykime išsiaiškinti, kaip pasiskirsto nėštumo metu priaugtas svoris.

10 nėštumo prietarų: kuriais tikėti, o kurie – visiški pramanai? (4)

10 nėštumo prietarų: kuriais tikėti, o kurie – visiški pramanai?
Nemegzk, nesiūk, nelipk, nesikirpk, nesifotografuok... Nes bus blogai! Tiek draudimų ir prietarų išgirsta nėštukė, kad sunku ir susigaudyti, ką apskritai galima daryti... Tiesa tai ar pramanai?

Kada būsimiems tėvams reikėtų atlikti genetinius tyrimus?

Kada būsimiems tėvams reikėtų atlikti genetinius tyrimus?
Moksliniai tyrimai rodo, kad net apie trečdalis visų nėštumų baigiasi persileidimu, be to, pasitaiko atvejų, kai jis įvyksta taip anksti, kad moteris nė nespėja sužinoti, kad laukėsi.

Nepavyksta pastoti: kada kreiptis į gydytoją pagalbos?

Nepavyksta pastoti: kada kreiptis į gydytoją pagalbos?
Anksčiau buvo manoma, kad, jei moteris nepastojo per porą metų, pora jau turėtų kreiptis į medikus. Dabar šis laikas vis trumpinamas ir siūloma nelaukti ilgiau nei metus. Taigi, kada jau vertėtų kreiptis į medikus?

Esu nėščia, o draugas man neištikimas: ką patars psichologė (128)

Esu nėščia, o draugas man neištikimas: ką patars psichologė
Redakcija gavo būsimos mamos laišką, kuriame ji pasakoja savo patirtį: netikėtai pastojusi, ji sužinojo apie draugo neištikimybę. Ar tai bus paskutinis kartas? Kaip jai pasielgti? Laišką komentuoja psichologė Karolina Gurskienė.

Dažna nėščiųjų problema, užklumpanti ir nėštumo pradžioje, ir prieš gimdymą (2)

Dažna nėščiųjų problema, užklumpanti ir nėštumo pradžioje, ir prieš gimdymą
Nėščiosios miegas gali sutrikti ir pirmais nėštumo mėnesiais, ir artėjant gimdymui. Apskaičiuota, kad taip nutinka net apie 78 proc. nėščiųjų.

Ar visada brandaus amžiaus nėščiajai rizika – garantuota? (5)

Ar visada brandaus amžiaus nėščiajai rizika – garantuota?
Pasaulyje sparčiai ryškėjant tendencijai vaikų susilaukti vyresniame amžiuje, nerimą vis garsiau išreiškia genetikai.