Nevaisingumas Lietuvoje: problema dažnesnė nei įsivaizduojame

 (158)
Viena šių dienų rykščių – nevaisingumas, kurio priežastys, dėl neigiamo ir nenuspėjamo aplinkos poveikio kartais taip ir lieka neišaiškintos.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

„Pastaruosius 20 metų problemų, susijusių su nevaisingumu, daugėja. Ypač situacija blogėja vyrų sveikatos atžvilgiu. Jeigu prieš 15-20 metų poros nevaisingumo priežastimi dažniau būdavo moters sveikatos sutrikimai, tai dabar skaičiai praktiškai susilygino ir sudaro po 40 proc. visų atvejų", - sako nevaisingumo gydymo pradininkė Lietuvoje, Vaisingumo centro vadovė Gražina Bogdanskienė.

Viena tai lemiančių priežasčių yra pastaruosius 5-6 metus dažniau diagnozuojamos įvairios infekcijos ir lytiniu keliu plintančios ligos (chlamidijos, ureaplazmos). Jos sukelia uždegimą ir lemia spermos pakitimus. Kita vyrų nevaisingumui didelę įtaką daranti aplinkybė – nekokybiškas maistas arba maisto produktų, turinčių estrogenų (moteriškų lytinių hormonų), vartojimas. Todėl patartina atsargiai rinktis vištieną ar kitokią mėsą, kurią auginant galėjo būti naudojami hormonai, taip pat daržoves, stengiantis valgyti natūralias, užaugintas be chemikalų. Pasak, G. Bogdanskienės, deja, bet visiškai nuo aplinkos taršos apsisaugoti neįmanoma, tačiau daryti, kas mūsų valioje – būtina.

Moterų nevaisingumo priežastys pastaraisiais dešimtmečiais nesikeitė. Dažniausios problemomis yra kiaušintakių nepratekamumas bei hormoniniai pakitimai. Kiaušintakių pratekamumo sutrikimų pamažu daugėja. Pratekamumas dažniausiai sutrinka po operacijų pilvo ertmėje arba po kiaušintakių bei apendikso uždegimų. Jei nuo pastarojo apsisaugoti neįmanoma, kiaušintakių uždegimo, kurį gali sukelti chlamidijos bei ureaplazmos, išvengti padeda prezervatyvų naudojimas. Nors moterims hormoninių pakitimų padažnėjimo nepastebima, rekomenduojama taip pat, kaip ir vyrams, atsakingai rinktis maisto produktus, atsisakyti rūkymo, alkoholio.

Moterų nevaisingumo priežastys pastaraisiais dešimtmečiais nesikeitė. Dažniausios problemomis yra kiaušintakių nepratekamumas bei hormoniniai pakitimai.
Gražina BOGDANSKIENĖ

Nevaisingumo profilaktiką reikėtų pradėti dar vaikystėje, paauglystėje, brendimo laikotarpiu, mokant higienos įgūdžių, nes dažnos vaikų infekcinės ligos gali sutrikdyti lytinių ir endokrininių organų veiklą.

Nevaisingumo situacija Lietuvoje niekuo nesiskiria nuo padėties kitose pasaulio ir Europos šalyse: iš viso apie 10-20 proc. visų šeimų yra nevaisingos. Taigi, kas šešta pora negali susilaukti vaikų. Medikų teigimu, po 10-15 metų vaisingumo problemų turės kas trečia pora. Be to, nevaisingumas kamuoja vis jaunesnius žmones.

Kada skambinti pavojaus varpais?

Jei moteris iki 35 metų amžiaus, nenaudodama kontraceptinių priemonių ir turėdama reguliarius lytinius santykius, nepastoja per 1-erius metus, rekomenduotina kreiptis į gydytoją ginekologą. Vyresnėms nei 35 m. moterims kreiptis į gydytoją rekomenduojama, jeigu nepavyksta pastoti 6 mėnesių laikotarpiu. Nesisaugant per metus 90 proc. vaisingų porų turėtų pastoti, likusios 10 proc. vaisingų porų pastoja per antrus metus. Vadinasi, jei pora vaisinga, per dvejus metus pastojimo tikimybė yra 100 proc.

Apie 85-90 proc. nevaisingumo atvejų gydymui pasitelkiami vaistai arba reikalinga operacija. Specialių procedūrų, tokių kaip IVF, prireikia mažiau nei 3 proc. pacienčių.

Viena dažniausiai atliekamų procedūrų yra intrauterininė inseminacija (IUI) – spermos sušvirkštimas į gimdą.

Vadinamojo apvaisinimo in vitro (IVF) metu kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje.

Jeigu spermoje nėra daug spermatozoidų, atliekama sudėtingesnė ICSI procedūra – intracitoplazminė spermatozoido injekcija.

Vienas naujausių metodų – PICSI (fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija).

Bene sudėtingiausias metodas – TESA (testikulinė spermatozoidų aspiracija), kai spermatozoidai paimami tiesiai iš sėklidžių, atliekant jų punkciją arba biopsiją. Ji atliekama, jeigu vyro spermoje visai nėra spermatozoidų. Jos dėka poros, kurioms anksčiau vilties visiškai nebuvo, nes donoro spermos Lietuvoje naudoti negalima, jau gali susilaukti vaikučių.

Nevaisingumas Lietuvoje: problema dažnesnė nei įsivaizduojame
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 70 tūkst. nevaisingų porų.
© Vida Press

Dažnai vyrauja stereotipas, kad nevaisingumo gydymas labai brangus. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 70 tūkst. nevaisingų porų, tačiau dirbtinio apvaisinimo procedūrų reikėtų ne daugiau kaip 3 tūkst. per metus. Tik šiai daliai porų reikalingos procedūros, kainuojančios iš ties nemažai.

Visiems kitiems gali padėti daug pigesni, o kartais ir visai nemokami dalykai. Dirbtinis apvaisinimas nėra pirmasis gydymo būdas, kurio griebiamasi gydant nevaisingas poras. Pirmiausia siūloma išbandyti kitus metodus, pavyzdžiui, lytinių santykių laiko parinkimą. Daugybei porų pakanka tik apžiūros ir patarimo: papasakoti, kas yra ovuliacija, išmokyti ją nustatyti. Kartais pakanka nedidelio kiekio kiaušidžių veiklą stimuliuojančių preparatų, kartais užtenka tik vitaminų ar papildų.

Be to, net ir rimtesnis gydymas ar tyrimai gali būti atliekami valstybinėse gydymo įstaigose, kur operacijas apmoka ligonių kasos. Taigi, nereikėtų nuleisti rankų, o pirmiausia pasitarti su specialistais.

Padėti galima ne visiems

Įprastai pagalbinio apvaisinimo procedūros taikomos penkis, daugiausia – šešis kartus. Vienoms poroms kelias iki vaikelio trunka metus, kitiems – ilgiau, dar kitiems pasiseka iš pirmo karto. Pagalbinio apvaisinimo procedūros efektyvumas priklauso nuo moters amžiaus (geriausi pastojimo rezultatai yra iki 40-ies metų), bendros jos sveikatos, nuo vyro spermos kokybės, nuo gydytojo, atliekančio procedūrą kvalifikacijos ir patirties bei nuo laboratorijos.

Deja, kai kuriems taip ir nepasiseka. Taip pat yra retų atvejų, kai ši procedūra neįmanoma.

Dažnai vyrauja stereotipas, kad nevaisingumo gydymas labai brangus. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 70 tūkst. nevaisingų porų, tačiau dirbtinio apvaisinimo procedūrų reikėtų ne daugiau kaip 3 tūkst. per metus. Tik šiai daliai porų reikalingos procedūros, kainuojančios iš ties nemažai.
Gražina BOGDANSKIENĖ

„Pagalbinio apvaisinimo procedūra negalima, kai moteriai nėra iki galo išgydyti onkologiniai susirgimai, nes jos gyvybė šiuo atveju yra pirmoje vietoje. Taip pat negalime atlikti procedūros moteriai, kuriai prasidėjusi menopauzė, nes Lietuvoje nėra apibrėžtas donorinės kiaušialąstės naudojimas. Taigi, deja, bet tokiai moteriai padėti negalime", - sako nevaisingumo gydymo specialistė G. Bogdanskienė. Pasak medikės, šiais laikais pasitaiko, kad dėl aplinkos užterštumo, streso ir kitų priežasčių menopauzė moteriai prasideda jau 35-erių metų, o sulaukusioms 40-ies tai pasitaiko netgi visai neretai, todėl donorinės kiaušialąstės panaudojimo klausimas darosi vis aktualesnis.

Padėti susilaukti vaikų negalima ir sergantiems tam tikromis sunkiomis ligomis. „Į mus neseniai kreipėsi pora, abu užsikrėtę ŽIV. Lietuvoje šio viruso nešiotojams pagalbinio apvaisinimo procedūra neatliekama. Tačiau tai labiau etikos, o ne sveikatos klausimas...", - sako G. Bogdanskienė.

Kasmet Lietuvoje atliekama apie 500 dirbtinio apvaisinimo procedūrų, nors, leidžiant finansinėms galimybėms, norinčiųjų būtų bene dešimt kartų daugiau. Palyginimui, Skandinavijos šalyse 1 proc., o Nyderlanduose net 4 proc. žmonių yra gimę po pagalbinio apvaisinimo. Maždaug 44 proc. moterų, turinčių nevaisingumo problemų, bando gydytis. Iš visų išbandžiusių gydymą, apie 65 proc. moterų pastoti pavyksta.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikata ir gera savijauta

20 įdomių faktų apie nėštumą

20 įdomių faktų apie nėštumą
Kokią savaitės dieną gimsta daugiausiai naujagimių? Kuo nuo kitų kūdikių skiriasi gimusieji gegužės mėnesį? Šie ir kiti įdomieji nėštumo faktai - mūsų parengtoje apžvalgoje.

Dvi medžiagos, kurios nėštumo metu yra niekuo nepakeičiamos

Dvi medžiagos, kurios nėštumo metu yra niekuo nepakeičiamos
Svarbu atminti, kad bent dviejų medžiagų per nėštumą ignoruoti nevertėtų – folio rūgšties ir vitamino D3. Kuo jos tokios svarbios?

Tiesa ar melas? Populiariausi mitai apie nėštumą (1)

Tiesa ar melas? Populiariausi mitai apie nėštumą
Įvairiais prietarais ir mitais mūsų proseneliai apipindavo tas kasdienio gyvenimo sferas, kurių gerai nenumanydavo. Viena tokių - nėštumo periodas.

Kodėl nėščioms moterims sveika patirti orgazmą

Kodėl nėščioms moterims sveika patirti orgazmą
Turime gerų žinių būsimoms mamoms: orgazmas nėštumo metu ne tik leistinas, bet ir rekomenduojamas. 4 priežastys, kodėl nėštumo metu verta mylėtis ir atsipalaiduoti.

Kaip apsisaugoti nuo strijų: 5 veiksmingi patarimai

Kaip apsisaugoti nuo strijų: 5 veiksmingi patarimai
Ką reikia žinoti apie gana dažnai nėštumo metu išryškėjančias strijas? Kaip jų išvengti?

Ko geriau nevalgyti nėščiai moteriai

Ko geriau nevalgyti nėščiai moteriai
Kokių maisto produktų geriau vengti nėštumo metu?

Nėštumo metu mylintis peršti ir „degina": pataria ginekologė (1)

Nėštumo metu mylintis peršti ir „degina": pataria ginekologė
Vaikelio laukimas neretai pakeičia poros gyvenimą. Taip pat - ir intymų ryšį.

Žinoma pribuvėja: kaip pagimdyti lengvai ir sėkmingai

Žinoma pribuvėja: kaip pagimdyti lengvai ir sėkmingai
Išskirtinis interviu su unikalia pašnekove Cornelia Enning, konferencijos „Sveika ir laiminga mama“ pranešėja, kurios pranešimo tema – lengvas ir sėkmingas gimdymas.

Gydytoja: kada anksčiausiai galima pamatyti būsimo vaiko lytį (1)

Gydytoja: kada anksčiausiai galima pamatyti būsimo vaiko lytį
Nors 4 D echoskopas jau nėra didelė naujiena, vis tiek jis – tarsi stebuklas, nes rodo tai, ką vaisius veikia pilvelyje „čia" ir „dabar".

Išskirtinėje fotosesijoje – 100 pasipuošusių nėščiųjų

Išskirtinėje fotosesijoje – 100 pasipuošusių nėščiųjų
Algis Kriščiūnas įamžino 100 nėščiųjų bendroje nuotraukoje. Taip gegužę vyksiančios konferencijos „Sveika ir laiminga mama" organizatoriai sveikino Lietuvą su valstybės atkūrimo šimtmečiu.

Romualdas Šemeta: kas iš tiesų yra sąmoninga tėvystė

Romualdas Šemeta: kas iš tiesų yra sąmoninga tėvystė
Romualdas Šemeta – gydytojas akušeris – ginekologas, turintis 30 m. klinikinės praktikos patirtį, daugiau nei 20 m. ruošiantis besilaukiančias šeimas gimdymui. Gydytojas yra konferencijos „Sveika ir laiminga mama“ ambasadorius ir diskusijos dalyvis.

Nėštumo metu diagnozę „vėžys“ išgirdusi Vaida dėkoja ją ir sūnų išgelbėjusiems medikams

Nėštumo metu diagnozę „vėžys“ išgirdusi Vaida dėkoja ją ir sūnų išgelbėjusiems medikams
Po širdimi nešioti gyvybę ir sužinoti, jog kiaušidėje rastas cistinis darinys turi navikinių ląstelių - kiekvienai būsimai motinai ši žinia būtų gniuždanti.

Romualdas Šemeta: būsimo vaiko sveikata formuojasi dar iki fizinio jo gyvybės užsimezgimo

Romualdas Šemeta: būsimo vaiko sveikata formuojasi dar iki fizinio jo gyvybės užsimezgimo
Rytų šalyse nuo seno teigiama, jog vaikas pas mamą pirmiausia ateina dvasiniu pavidalu, likus 3-4 mėnesiams iki nėštumo pradžios, todėl sąmoningas tėvų požiūris į vaikelio auginimą turi prasidėti dar prieš planuojant naują gyvybę.

Kur lankytis nėštumo metu – pas šeimos gydytoją ar akušerį ginekologą?

Kur lankytis nėštumo metu – pas šeimos gydytoją ar akušerį ginekologą?
Pagal SAM (Sveikatos apsaugos ministerijos) nustatytas ir patvirtintas metodikas mažos rizikos nėštumo priežiūros paslaugas teikia šeimos gydytojas ar PASP (pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos) komandos akušeris ginekologas. Kokia tikrovė? Konsultuoja gydytoja akušerė ginekologė Ingrida Kravčenkienė.

Paaiškėjo, kokio amžiaus moterys Lietuvoje dažniausiai susilaukia pirmojo vaikelio

Paaiškėjo, kokio amžiaus moterys Lietuvoje dažniausiai susilaukia pirmojo vaikelio
Moterys Europos Sąjungoje pirmagimio susilaukia būdamos vidutiniškai 29-erių metų, praneša naujienų agentūra ELTA.