Į klausimus atsako VUL Santariškių klinikų Perinatologijos koordinavimo centro gydytoja akušerė ginekologė Danutė Lištvanienė.

Ar tiesa, kad nuolatinis nervinimasis ar ypač didelė nervinė „iškrova" per nėštumą gali paskatinti persileidimą ar priešlaikį gimdymą?

Taip. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad visoms nėščiosioms, kurios itin daug ir stipriai nervinasi ar jaudinasi, taip ir nutiks. Tiesiog padidėja šių grėsmių rizika.

Moksliškai įrodyta, kad nervinimasis, baimės pojūtis, nerimas, pyktis ir kitos neigiamos emocijos padidina katecholaminų (streso hormonų) kiekį organizme. Šie paskatina gimdos tonusą, išplečia kraujagysles, atpalaiduoja lygiuosius raumenis, o tai gali lemti priešlaikį gimdymą. Gimdant didelis šių hormonų kiekis organizme sumažina gimdos susitraukimus, dėl to ilgiau gimdoma.

Ar nėščioji gali vartoti raminamuosius vaistus?

Jokiu būdu, nes gali būti padaroma žala vaisiui. Tik išskirtiniais atvejais, kai moteris pastoja jau sirgdama depresija ar turi kokių nors kitokių psichikos sutrikimų, raminamuosius preparatus vartoti būtina.

Ar gali visiškai ramaus būdo moteris per nėštumą tapti itin nervinga ir priešingai?

Gali. Greičiausiai tam įtakos turi pasikeitusi hormonų veikla organizme. Dažniausiai itin nervingos būna pirmakartės nėščiosios, tačiau antrąjį ir kitus nėštumus lydi visiška ramybė. Ramybė pagrįsta žinojimu, ko tikėtis, laukti iš savo organizmo.

Ar nėščiosios nerimui įtakos turi sezonas?

Nebūtinai. Kiekvienas metų laikas turi savo bėdų. Pavyzdžiui, kai karšta, dažna nėščioji tinsta, esant šalčiams, neretai kankina kad ir „neturiu kuo apsirengti" bėda. Bet juk ši bėda būdinga visoms moterims. Kas be ko, šviesųjį metų periodą žmonių nuotaika pakilesnė.