Kūdikio pernešiojimas gali baigtis liūdnai

Gimdymo data atėjo ir praėjo, o vaikelis nė nemano gimti. Ar pavojinga kūdikį pernešioti, kodėl vis dėlto svarbu pagimdyti laiku? Konsultuoja VMUL naujagimių skyriaus vedėja doc. Violeta Drejerienė.

Kada nėštumas įvardijamas kaip užsitęsęs? Dėl kokių priežasčių užsitęsia?

Užsitęsusiu vadinamas toks nėštumas, kuris trunka ilgiau nei 42 savaites. Moteris, kuri reguliariai lankosi pas gydytoją akušerį ginekologą, žino, kada laikas gimdyti, ir yra informuojama apie užsitęsusį nėštumą ir ką toliau daryti.

Kartais būna sunku nustatyti nėštumo laiką, ypač jei moteris vėlai kreipiasi į gydytoją, tarkim, ne pačioje nėštumo pradžioje, o po kurio laiko - ir dar neatsimena savo paskutinių mėnesinių. Tai ir gali būti užsitęsusio nėštumo priežastis. Nėštumo laikas ir vaisiaus gestacinis amžius yra skaičiuojamas nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos. Jeigu moteris gerai žino, kada sirgo mėnesinėmis, jos buvo reguliarios, nėštumo pradžią nustatyti lengviau. Nėštumo laiką patikslina ultragarsis tyrimas. Per jį gydytojas ne tik įvertina vaisių, jį supančius audinius, bet ir negimusio kūdikio dydį. Šis tyrimas tikslus, jei vaikelis vystosi taisyklingai. Jeigu vystymasis sutrikęs, gydytojas, nustatydamas nėštumo trukmę, gali padaryti paklaidą ir apsirikti.

Kiekviena moteris, įtarusi, kad laukiasi, ar nėštumą nustačiusi testais, turėtų iškart kreiptis į gydytoją ginekologą, kuris ją prižiūrės visą nėštumą.

Kuo gali būti pavojingas užsitęsęs nėštumas?

Jei vaikelis pernešiotas, nėštumas užsitęsęs, gimdymas vyksta ne taip sklandžiai, kaip turėtų. Daug dažniau tenka atlikti cezario pjūvio operaciją ar naudoti reples ir vakuumo ekstrakciją. Taip pat kūdikis gali gimti turėdamas pernešiojimo požymių, kitaip tariant, placentos nepakankamumo požymių. Jeigu nėštumas užsitęsia, sutrinka negimusio kūdikio mityba, atsiranda deguonies stygius, audiniai tampa ne tokie elastingi.

Dar ilgiau užsitęsęs nėštumas gali pažeisti kūdikio vidaus organus. Jautriausios jų yra smegenys. Dažnai vaisiaus vandenys nusidažo žaliai, nes kūdikis mamos pilve pasituština mekonijumi. Kai trūksta deguonies, kyla pavojus, kad kūdikis įkvėps tokių vaisiaus vandenų. Taip pat kraujyje gali vystytis acidozė - tai rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimas bei kitos nepageidautinos būklės, trukdančios vaikeliui prisitaikyti prie išorinių gyvenimo sąlygų. Jeigu nėštumas užsitęsia, daug daugiau kūdikių miršta dar mamos pilvelyje.

Pernešiotų kūdikių vis dar pasitaiko, ar šiais laikais tai jau atgyvena?

Deja, vis dar pasitaiko - ir nemažai, nes vis dar apie 10 proc. nėštumų nesibaigia laiku. Bet ir vėl labai daug kas priklauso nuo pačios besilaukiančios moters. Jeigu ji reguliariai lankosi pas gydytoją ginekologą, šis atidžiau stebi vaisiaus būklę. Galima pagimdyti ir 41 nėštumo savaitę - ir tai nebus užsitęsęs nėštumas. Bet dėmesio tokiai moteriai bus skiriama daugiau.

Ar gydytojai, apžiūrėdami nėščią moterį, ultragarsu pastebi, kad kūdikis jau pernešiotas?

Taip, matome pernešiojimo požymių. Dažnai tokių kūdikį odelė atrodo neelastinga, nes, kaip minėjau, pradeda trikti vaikučio mityba, jis nebegauna pakankamai medžiagų ir deguonies per placentą. Pradeda trikti mamos ir kūdikio ryšys. Tada placenta neatlieka savo funkcijų ir mes matome tai iš kūdikio išvaizdos.

Jeigu tie požymiai yra nedideli, gali matytis, kad oda ne tokia elastinga, peraugę nagučiai, išmirkę delniukai, padukai tarsi skalbėjos. Pernešiotas vaikelis dažnai atrodo kaip mažas senas žmogutis, jis žiūri atmerktomis akytėmis, jo kakta raukšlėta. O nepernešiotas atrodo putlutis ir ir būna užsimerkęs.

Jeigu pernešiojama dar daugiau, dar labiau sutrinka odos elastingumas, šlaunų ir kojyčių odelė „susiima" į vieną raukšlę, kartais naujagimio odelė truktelėta į viršų odelė net stovi. Dažnai tokie kūdikiai turi ir neurologinių bėdų - būdinga kenčiančio veido išraiška, žaliai sutepta odelė.
Anksčiau tokių smarkiai pernešiotų kūdikių matydavome dažnai, dabar gana retai. Šiais laikais diagnostika tikrai gera ir mes stengiamės neleisti mamai pernešioti vaikelio. Kas kita, jei ji laiku nesikreipia į gydytoją.

Kaip elgiasi gydytojai, gimus pernešiotam kūdikiui?

Pirmiausia nuodugniai ištiriame jo sveikatą. Jeigu reikia, stebime monitoriumi, stebime būklę intensyviosios terapijos palatoje. Gali būti sutrikusi kraujotaka, kvėpavimas, neurologinių bėdų.
Jeigu pažeidimai nėra dideli, vaikelis gali būti sveikas, bet vis tiek pirmuosius metus ypač atidžiai jį stebime. Gydytojas, stebintis pernešioto kūdikio būklę, mato, ar jis turi kokių nors laikinų neurologinių pokyčių, ar jų nėra. Kūdikis gali būti dirglesnis dėl to, kad jam trūko deguonies arba, atvirkščiai, gali būti slopinimo sindromas.

Galbūt pernešiotus naujagimius ilgiau laikote ligoninėje?

Priklauso nuo naujagimio būklės. Jeigu nėštumas užsitęsia, gali gimti pridusęs kūdikis. Atlikę tyrimus matome, kokia jo sveikata. Jeigu nekokia - gydome, jeigu įprasta - kelias paras sekame jo būklę: kaip kūdikis atrodo, kaip kvėpuoja, tiriame vidaus organus, žiūrime, kaip žinda, kaip priauga svorio, kaip šlapinasi ir tuštinasi.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis