Deja, nėštumas nebuvo toks lengvas ir linksmas. Pradžia buvo sunki, nes turėjau lūžį dar nežinodama, kad laukiuosi. Po mano kritimo praėjus porai savaičių prasidėjo kraujavimas. Kelis kartus važiavau į ligoninę, juk nežinojau, gal tai persileidimas... Bet visada išgirsdavau tą patį atsakymą: vaiko širdelė vis dar plaka...
Tad teko pagulėti ligoninėje, nes grėsė persileidimas. Be to, pirmus tris nėštumo mėnesius labai pykino, net numečiau 7 kg per tą laiką! Žodžiu, buvo „linksma"... Maždaug nuo keturių mėnesių viskas nurimo ir pradėjau džiaugtis nėštumu.
Tais metais buvo beprotiškai karšta vasara, ir jau norėjau, kad viskas greičiau baigtųsi, jaučiausi kaip "banginis", nes priaugau 30 kilogramų!...
Gimdymo terminas buvo liepos 24 d., bet liepos 19 d. ryte pajutau, kad spazmuoja pilvą. Sakau vyrui, kad čia kažkas ne taip, ir po kelių valandų nuvažiavome į ligoninę. Medikai apžiūrėjo ir pasakė, kad tai paruošiamieji sąrėmiai, bet naktį gali prasidėti ir gimdymas. Išvažiavome namo.
Buvau nusiteikusi, kad šiandien tikrai kažkas įvyks, taip ir buvo.
Vakare apie 20.30 val. prasidėjo tikrieji, iš pradžių nelabai skausmingi, sąrėmiai. Nusprendžiau, kad galu dar pamiegoti. Prabusdavau nuo sąrėmių, pažiūrėdavau, kas kiek laiko jie būna, ir toliau miegojau.
Prabudau apie 1 valandą nakties nuo didelio skausmo, supratau, kad geriau jau nebemiegoti, tad pradėjau vaikščioti. Į ligoninę važiuoti dar neketinau, nes vaisiaus vandenys dar nenubėgo, o gulėti ligoninės lovoje su aparatais nebuvau nusiteikusi. Tad pūškavau po visus namus pirmyn ir atgal. Ketvirtą ryto prikėliau vyrą, kad nuvežtu į ligoninę.
Apie 5 ryte jau buvau priimamajame, apžiūrėjus paaiškėjo, kad atsidarymas tik 3 cm.
Galvoju, ooooooooooo, čia tai bus linksma, nes jau dabar labai skauda. Bet viskas vyko gana greitai, per valandą atsidarydavo maždaug po 1 cm. Tarp sąrėmių su vyru šnekėjom, juokavom ir viskas buvo neblogai. Mėlynuoti ir žaliuoti pradėjau apie 7 valandą. Nuskausminimo nenorėjau, labai bijojau pasekmių, tad kentėjau.
Prieš 8 ryto sąrėmiai jau buvo kas minutę, prašau vyro, kad kažką pakviestų. O slaugytoja atsako, kad 8 ryto ateis nauja pamaina ir po rytinio pasitarimo kažkas ateis manęs apžiūrėti. Ką?????? - pasibaisiu.
Iš tiesų truputį po 8 val. atėjęs skyriaus vedėjas liepė nuleisti vandenis, ir jei po valandos nepagimdysiu, jį pakviesti. Kai nuleido vandenis (procedūra nebuvo iš maloniųjų), iškart norėjosi stumti, tačiau akušerė su gydytoja patarė, jei noriu neplyšti ir nebūti kerpama, turiu jų klausyti.
Taip ir padariau. Užteko kokių 4 stūmimų, ir viskas buvo baigta. Taigi, apsiėjau be nuskausminimo, be kirpimo ir be cezario. Kaip sakė medikai, tai gimdymas iš vadovėlio, o man tik gimdyti ir gimdyti... Vaikelis gimė sveikas, gavo 10 balų ir savo pirmąjį egzaminą išlaikė puikiai.
Po gimdymo iš karto maitinau, viskas buvo nauja ir nepatirta.
O akušerė su gydytoja nuskubėjo pas kitą gimdyvę ir pas mane nebegrįžo, taip ir iki šiol nežinau, pas ką gimdžiau. Bet ačiū joms už labai gerą darbą.
Eglė
