Mano mažyliui jau 15 mėnesių.
Jis gimė National Maternity Hospital Dubline. Mano gimdymo pradžia nebuvo lengva. Atvykus į ligoninę man pasakė, kad sąrėmiai nėra reguliarūs, ir gimdymas dar neprasidėjo.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Ką valgo karališkasis kūdikis: mamos pieną ar mišinuką?
Populiariausių vardų TOP 10 didžiuosiuose Lietuvos miestuose
Žinoma, nuliūdau, nes jau 8 valandas kentėjau skausmus, ir sąrėmiai kartojosi kas 10 minučių. Manęs paklausė, ar noriu pasilikti, ar važiuosiu namo. Aš pasilikau. Visas personalas buvo labai draugiškas ir malonus.
Mus apgyvendino "emergency" palatoje, kurioje buvo apie 10 pacienčių.
Tačiau, kaip ir visose Airijos ligoninėse, visos atskirtos užuolaidomis, taiga, privatumo tikrai netrūko. Sesutės nuolat tikrindavo mano ir vaikelio būklę, klausė, kaip jaučiuosi, davė vertingų patarimų, kaip elgtis sąrėmių metu.
Tikrai nežinojau, kad skauda mažiau, jeigu bandai atpalaiduoti pečius, ir tai veikia - nes nukreipi savo dėmesį kitur.
Vakare atėjusi sesutė pranešė, kad rytoj tikrai gims mūsų mažasis.
Deja, jis atėjo tik po 2 dienų. Kadangi nebuvo nubėgę vaisiaus vandenys, airiai medikai nieko neskatino. Nes bet toks skatinimas galėjo sąlygoti gimdymo pasibaigimą cezario pjūviu.
Toje "emergency" palatoje praleidus pusantros dienos, prasidėjo gimdymas. Buvau prieš epidurinį nuskausminimą, bet buvau išvargusi, ir jeigu būčiau toliau kentėjus, tikrai nebūčiau išgimdžiusi pati, todėl man taikė nejautrą.
Apie patį gimdymą neišsiplėsiu... Visada šalia buvo vyras ir akušerė. Gydytojus čia kviečia tik esant komplikacijoms.
Lankėme tėvų kursus, kuriuos nemokamai organizuoja ligoninė, todėl puikiai žinojome, kas kada vyksta, ir ką kuriuo metu daryti. Pamenu, sesutė prieš gimdymą sakė: „Rėkimas atima pusę tavo jėgų, pirma pagimdom, o tada jau rėksim, jeigu norėsi".
Apskritai, su vyru buvome optimistiškai nusiteikę, visas ligoninės personalas buvo labai draugiškas ir labai padėjo. Pamenu, atvykome į priimamąjį ir tyliai sakau darbuotojai: "man atrodo, mes gimdom". Ji iškart paskambino kitiems kolegoms ir nusiuntė ten, kur reikia.
Taip, pripažįstu, ilgai laukti paties gimdymo buvo sunku, buvau puolusi į neviltį, bet iš visų jėgų stengiausi nesuteikti pagrindo panikuoti vyrui. Vyro baimė ir panika man tikrai nebūtų padėjusi.
Visoms būsimoms mamytėms linkiu daug sėkmės ir optimizmo.
Atvykite į ligoninę geros nuotaikos, ir pamatysite, kaip visa situacija atrodo kitaip.
Jeigu sąrėmiai tęsis ilgai ir prailgs laukti gimdymo, dar vienas patarimas skausmui kontroliuoti: kedę apsižerkite, pasidėkite pagalvę prie atlošo ir skersai ( reiks 2 pagalvių) atsiremkite rankomis. Tikrai bus lengviau!
Sėkmės
Rita
Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.
