Mano gimdymo istorija: jis gyvas!

Kaip smagu, kad į kvietimą papasakoti savo gimdymo istoriją atsiliepia ne tik „šviežiai iškeptos" mamytės, bet ir brandžios mamos. Štai Aida gimdė prieš 21-erius metus, tačiau jos istorija suvirpina širdį ir šiandien.

Vaikas turėjo dar mėnesį luktelti, o tada „ateiti į šį pasaulį".

Bet mano neatsargumas paspartino visą eigą. 1992 m sausio 3 dieną ruošėmės vaikelio „atėjimui" ir su vaikelio tėveliu perstatinėjome baldus. Gyvenome nedideliame 21 kv.m. butuke, tais laikais vadinosi pusantro kambario. Tėvelis išvažiavo į Kauną meistrauti reikalingų baldukų mažylio kambariui, o aš likau Marijampolėje.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Mano gimdymo istorija: 24 minutės gimdykloje
Lietuvei fotografei unikalų projektą kurti padėjo dukrytė

Eidama gulti tą vakarą, pagalvojau, ką reikėtų daryti dabar vienai, jeigu nubėgtų vaisiaus vandenys. Ir... Tai įvyko! Pajutau, kad šlapia lovoje. Mobilių telefonų tada nebuvo, tad nubėgau pas kaimynę ir išsikviečiau greitąją pagalbą. „Greitukė" atvažiavo visai nepanaši į greitukę, tai buvo rudos spalvos mašinikė, kuri nuvežė mane į ligoninę.

Ten sužinojau, kad 8 mėnesių vaikelio gali būti neišsivystę plaučiai, tad mane paguldė į gimdymo skyrių ir ėmė leisti vaistus. Dienomis buvo ramu, o naktimis baisoka - vis po truputį bėgdavo vaisiaus vandenys.

Buvo labai neramu, bet taip išgulėjau iki sausio 9 dienos.

Tą rytą, prieš daktarų vizitaciją, nuėjau į tualetą ir pajutau, kad rankoje laikau kažką išlindusio. Supratau, kad išlindo virkštelė. Grįžusi į palatą, paprašiau kolegių, kad iškviestų gydytoją.

Po gydytojos apžiūros supratau, kad gimda „atsivėrusi" apie 1,5 cm, vaiko tonusų nebesigirdėjo. Buvo manoma, kad vaikutis nebegyvas. Nuvežė prie gimdyklos. Liepė laukti, kol pajusiu sąrėmius. Bandžiau aiškinti, kad gimdos atsidarymo sąrėmių galiu nejausti, nes turėjau pirmąjį sūnų ir sąrėmiai atsirado tik po skatinamųjų vaistų. Iš aplinkinių reakcijos supratau, kad nelabai tiki tokiomis mano „pasakomis"...

Visgi po skatinimo vaistais sąrėmiai atsirado, ir gimda greitai „atsivėrė". Nuvežė į gimdyklą. Ten jau buvo gimdyvė, kuri ruošėsi gimdyti. Man teko palaukti ir kiek galiu „sulaikyti" vaikelio gimimą, kad ir kokia nemaloni pabaiga buvo numatyta.

Taip aš mačiau kolegės vaikelio „atėjimą".

Labai greitai supratau, kad daugiau išlaikyti negaliu, ir pasakiau esantiems gydytojams. Viskas vyko gana greitai. Tada išgirdau, kaip vaikelis vieną kartą dusliai riktelėjo. „Būna stebūklų", - tarė gydytoja. Vaikutis gimė labai stipriai pridusęs, bet buvo išgelbėtas. Iki šios dienos esu dėkinga vaikų gydytojai.

O mano berniukas dainuoja ir studijuoja muzikos mokslus.

Aida

Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis