Pakeista nuomonė apie epidurinę nejautrą skaitytojos istorija

Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai Linai.

Vaikutis laiku negimsta

Turėjau gimdyti 2013 liepos 27 dieną, tačiau vaikelis nenorėjo ateiti tada, kada numatė gydytojai. Atsiguliau į ligoninę liepos 29 dieną. Bijojau, nes žinojau, jei paguldė į ginekologijos ir akušerijos patologijos skyrių, bus tikrai negerai.

TAIP PAT SKAITYKITE:
TOP 7 Lietuvos įžymybės, kurios labiausiai slepia vaikus
Interneto hitas: tigrė, žaidžianti su dvimečiu berniuku

Skaičiau daug apie gimdymą, juk man tai pirmas kartas, nieko nežinau, viskas neaišku, o dar vaikelis negimsta tada, kada turi. Buvau girdėjusi, jog neprasidedant gimdymui būna jo skatinimas, o jis, iš moterų atsiliepimų, baisus. Žinojau, kad tas siaubas ir manęs laukia.

Kol gulėjau ligoninėje, mane tikrino labai dažnai, sakė, kad vaikelis normalaus svorio ir sveikas, tik lyties nežinojome - nesirodė. Taip laukėme kartu su gydytojais iki rugpjūčio 1 dienos, tikėjome, kad mažylis ateis pats. Deja...

Viskas buvo gerai iki tol, kol gydytojas pasakė, kad rytoj - paskutinė apžiūra. Taip, taip, laukia tas „baisusis" skatinimas. Paskutinė apžiūra - vaikelio svoris per mažas, bet pilvelyje jaučiasi puikiai, išeiti nenori. Mano gimdos kaklelis atsidaryti nenori, net nesiruošia. Pasidarė dar baisiau, gelbėjo tik tai, kad vyras būdavo visada šalia ir nušluostydavo baimės bei liūdesio ašaras.

Paskutinė apžiūra prieš skatinimą

Atėjo rugpjūčio 1-oji. Niekas savaime nevyksta. Trys daktarai tikrino, visi minkė pilvą ir apžiūrinėjo gimdos kaklelį - baisus jausmas, kai į tave žiūri tiek daug gydytojų ir sprendžia, ką toliau daryti. Išgirdau nuosprendį: "Jau rytoj iki 24 valandos turėsiu vaikelį". Valioo... Ir bijojau, ir džiaugiausi.

Štai rugpjūčio 2 diena. Nuėjau į dušą, susidėjau daiktus, nuotaika puiki, laukiau vyro. Šiandien švęsim gimtadienį. Pagaliau... Palatos draugė juokėsi : „Ko tu džiaugiesi, juk bus baisu". Taip. Aš žinau, kad bus baisu, bet džiaugiuosi - juk mano vaiko gimtadienis!

Iš ryto man įdėjo pirmąją skatinamąją tabletę. Per pietus pasakė, kad po truputį kaklelis atsiveria, bet labai lėtai. Nusiuntė į gimdyklą. Po pietų - dar porcija skatinamųjų.

Paguldė ant lovos gimdykloje, prijungė aparatą stebėti vaiko širdelei. Turėjau gulėti nesikeldama.

Valandos slinko lėtai man taip gulint ant vieno šono, tačiau niekas nevyksta, kaklelis atsidarinėjo 1 cm per 4 valandas. Skyrė dar skatinamųjų, nuleido vandenis. Prasidėjo skausmai. Nežmoniški skausmai. Tik vyro dėka galėjau ištverti sąrėmius. Tai jis pasakydavo, kada jie bus ir kada pasibaigia, nes nuo skausmo aš nebejaučiau, kada kas vyksta. Atrodė, nebeiškęsiu. Ir dar tas nuolatinis gulėjimas ant vieno šono, judėti negaliu, o norisi raitytis iš skausmo. Tegalėjau spausti vyro ranką ir verkti.

Daktarė siūlė epidurinę nejautrą, bet nesutikau - aš noriu pati pagimdyti, be nuskausminimo. Dar kelios valandos siaubingo skausmo. Nuo 14 valandos iki 20 valandos kentėjau skausmą ir tikėjau, kad kaklelis prasivers iki reikiamo dydžio. Laikas ėjo per daug greitai ir kartu per lėtai. Netikėjom, kad gims šiandien. Nusiteikiau kankintis ilgai.

Nejautra: taip ar ne?

Atėjusi gydytoja vėl paklausė, ar tikrai nenoriu epidurinės nejautros. Gydytoja sakė, gal tai padės atsiverti kakleliui greičiau. Operacinė cezario pjūviui jau buvo paruošta. Niekas netikėjo, kad man pavyks.

Sutikau pasidaryti epidurinį nuskausminimą, anesteziologas atėjo 21 valandą.

Pirmą kartą per visas skausmo valandas aš galėjau atsisėsti ant lovos krašto. Pora dūrių į nugarą, ir skausmo nejaučiu. Šypsausi. Atėjo gydytoja, kaklelis veriasi, vaisius jaučiasi puikiai. Laukiam.

Su vyru šnekėjom apie vaikelį, laukėm ir šypsojomės, juokavom. Suleido dar vieną dozę nuskausminamųjų. Praėjo dar valanda. Gydytoja  akušerė patikrino gimdos kaklelį ir... GIMDOM.

Greitai iš paprastos palatos lovos pasidarė gimdymui skirta kušetė, atėjo daug personalo, vyras stovėjo šalia. Gimdom. Buvo apie 23:30. Po dviejų stūmimų kirpo vieną kartą, po dar vieno - kirpo antrą kartą, ir ketvirtas stūmimas buvo lemiamas - gimė mergaitė.

Su vyru pažiūrėjome vienas į kitą su ašaromis akyse - mūsų Odeta. Ji gimė rugpjūčio 2 dieną 23:34. Šventėm jos gimtadienį trise.

Lina

Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis