Vieniša mama: nesutikau atsikratyti vaiko skaitytojos gimdymo istorija

Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai Vaidai.

Prisiminimai apie gimdymą, kuris buvo daugiau kaip prieš 4 metus, kai buvau 25 metų.

Darbe bendradarbė pajuokavo: „Gal tu nėščia? Išbalusi kaip popierius..." O aš tik linksmai nusikvatojau, nesureikšminau šių žodžių. Bet susimąsčiau, kad po tos nakties išgėriau "stebuklingas" tabletes, tačiau savijauta nuo tos savaitės pablogėjo. Negi tikrai laukiuosi? Pasidarė negera, apsvaigo galva.

TAIP PAT SKAITYKITE:
13 dalykų, kurių pagimdžiusios nesako savo draugei
Populiariausi ir keisčiausi naujagimių vardai 2013 metais

Kitą rytą, prieš darbą, pasidariau nėštumo testą.

Teigiamas... Pradėjo trūkti oro, vos nenualpau. Tie du raudoni brūkšneliai teste apsuko mano gyvenimą visu 180 laipsnių kampu.

Iš pokalbio su vaikinu (bent jau aš maniau, kad mudu pora) supratau, kad aš jam nerūpiu, nei vaikas... Likau viena, nes nesutikau atsikratyti vaikučio, nei susituokti dėl kitų akių. Visgi jis mėgo keisti sijonus, jam buvo įdomu gyventi tik sau ir su savo poreikiais, nors buvo vyresnis už mane 6 metais.

Ką gi, mėnesiams bėgant nutraukiau visus ryšius su vaikelio tėvu, apsigyvenau pas tėvus kaime (neturėjau kur daugiau gyventi). Nepasidaviau sesers spaudimui - ji buvo kategoriška dėl tėvo pavardės suteikimo gimus vaikui, susitaikiau, kad būsiu vieniša mama bei su kaimo bobučių paskalomis.

Atėjo ta diena, kai turėjau paskutinį vizitą pas ginekologę. Puikiai jaučiausi, gal kiek vargino priaugtas svoris. Vizito metu gydytoja pasakė, kad gimda atsivėrusi tik 2cm, bet patarė dėl ištinusių kojų gultis į ligoninę. Atsisakiau, nes nebuvo būtinybės.

Grįžusi namo priguliau pailsėti.

 Atsibudusi išlipau iš lovos, žvilgtelėjau pro langą į šviesas lauke, buvo jau pavakarys. Staiga pasijutau labai keistai - apėmė negeras jausmas, kad vaikeliui kažkas negerai. Prasidėjo sąrėmiai.

Tėvai iškvietė ne greitąją pagalbą, o mano brolį. Netrukus jau buvau ligoninėje. Ligoninės priimamajame buvo slogi atmosfera, erzino personalo nemandagus bendravimas. Tačiau greitai iš ten perėjau į gimdyklą, kurioje be galo ilgai slinko laikas, o sąrėmiai buvo labai skausmingi, drebėjau, išpylė šaltas prakaitas. Laikas nuo laiko vis ateidavo akušerė, tačiau gimdos kaklelis vertis neskubėjo.

Po kiek laiko informavo, kad leis skatinamuosius, ir pagaliau po dviejų vaistų dozių prasidėjo dažni sąrėmiai. Stumti sekėsi sunkiai, gerą valandą stengiausi. Labai pavargau, pradėjo suktis galvoje mintis, kad nebeįstengsiu, bet su ta mintimi, su paskutiniu stūmimu pagaliau baigėsi neviltis, ant krūtinės padėjo verkiantį mano sūnų!

Pamačiusi pamėlusį kūdikėlį išsigandau, bet gydytojos nuramino, kad tuoj atpažinsiu sūnelį, tuoj jis pagražės! Verkiau, šimtai jausmų apėmė: ar sugebėsiu jį užauginti, duoti visko, ko reikės. Stengsiuosi gyventi taip, kad sūnus turėtų MAMĄ! Juk jis yra dalelė manęs!

Mielos vienišos mamos, nebijokite sunkumų, jie yra laikini, nereikia graužtis, kad jūs tokia viena vieniša, yra daugybė tokių mamų. Būkite drąsios, ryžtingos ir visuomet turėkite savo nuomonę. Juk mus laimingom daro mūsų nusibrėžti tikslai ir pasiekimai!

Vaida

Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis