Atviras pokalbis su 3 vaikų mama: kaip po gimdymo pamilti netobulą kūną

„Kaip jautiesi?" - kūdikio susilaukusios moters to klausia visi. „Esu be galo laiminga, juk turiu savo stebuklą!" - taip atsako visos mamytės. Ir tik reta išdrįsta būti atvira iki galo: „Bet man nepatinka mano naujas kūnas."

Apie tai, ką mes, mamos, dažniausiai nutylime, papasakoti išdrįso Julija Mozūraitienė, trijų vaikų, Monikos (8 m.), Izabelės (5 m.) ir Edvardo (5 m.) mama, Valakupių plastinės chirurgijos klinikos „Vitkus Clinic" gydytoja dermatovenerologė.

Ką gali vyrai ir vaikai

„Studijų laikais, kai turėjome akušerijos ginekologijos ciklą, dėstytojas atvedė mus į gimdymo skyrių ir pasakė: „Čia pamatysite, kaip vyrai ir vaikai gadina moteris." „Kaip jis drįsta taip sakyti! Kokie žiaurūs žodžiai! Tik vyras ir gali taip galvoti!" - tada pagalvojau. Tąkart su grupės draugėmis stebėjome gimdymą. Pirmą kartą gyvenime! Stoviu, ašaros iš jaudulio rieda upeliais: koks stebuklas, juk gimė vaikas! O ausyse skamba dėstytojo žodžiai... „Ir kaip jis taip galėjo!" - stebėjausi."

Vienas

„Nuo pat vaikystės svajojau turėti tris vaikus, didelę šeimą. Ir būtinai dvynukus! Pirmas nėštumas buvo labai lauktas ir labai planuotas. Kiekvienas laukimo mėnuo buvo kaip stebuklas, jaučiausi ypatinga, pakylėta, juk manyje - gyvybė! Kasdien apžiūrinėjau pilvuką veidrodyje, bandžiau įsivaizduoti, kaip atrodysiu su didesniu, su dar ir dar didesniu - tai teikė tiek džiaugsmo!

Anuomet išgirstų dėstytojo žodžių net neprisimindavau. Nejaučiau, kad pokyčiai mane gadintų, priešingai, jie džiugina. Besilaukiančią mamą aplanko ypatinga magija - kūnas keičiasi pamažu, proporcingai, tad nė nepajunti, kaip kartu su pilveliu „auga" ir šlaunys, ir krūtys, ir visas riebalinis sluoksnis. Matai save kasdien besikeičiančią, gal šiek tiek didesnę, bet labai gražią ir net neabejoji: „Pagimdysiu, pilvuko neliks ir būsiu kaip buvusi."."

Pavasarinis paltukas

„Kai pagimdžiau Moniką, apėmė begalinis džiaugsmas, euforija. Trečią dieną su naujagime turėjau važiuoti namo. Buvo pavasaris. Paprašiau vyro, kad kelionei namo atvežtų man lengvesnį paltuką. Iki nėštumo jis man buvo laisvokas, tad, įvertinusi kūno pokyčius, nusprendžiau, kad dabar bus kai tik! Kaip klydau...

Šmurkštelėjusi į savo „laisvoką" drabužį ir supratau, kad jo neužsisegu. Mane ištiko šokas. Tądien suvokiau, KAIP pasikeičiau."

Antras ir trečias

„Antrą vaikutį planavome po dvejų metų. Manėme, Monikai bus treji ir ji turės broliuką arba sesutę - kaip gražu! Bet planavome vieną, o suplanavome... du! Taip, aš laukiausi dvynukų.

Iki penkto nėštumo mėnesio kankino baisi nėščiųjų toksikozė, bet, kaip ir pirmą kartą, norėjau puoštis, būti graži, neišsiduoti, kad bloguoju. Šeštą mėnesį, kai nustojo pykinti, prasidėjo kitos bėdos: dvynukai spaudė dubenį, baisus skausmas, pilvas didžiulis... Į kambarį pirmiausia įeidavo jis, tik paskui jau aš..."

Tuštumos jausmas

„Antrąkart priaugau ir vėl 18 kg. Dvylika nukrito iškart. Bet pilvas buvo taip ištampytas, kad po gimdymo tapo panašus į „Gariūnų kišenę". Oda suglebo, sukrito. Prireikė daug mėnesių, kol atgavau formas.

O dar tas keistas tuštumos jausmas, kurį išgyvenau abu kartus po gimdymo. Yra  pilvukas, jame - vaikutis, o tada vaiką išima ir lieki tuščia, bet su antsvoriu.

Tik susilaukusi vaikų suvokiau, ką norėjo pasakyti mano dėstytojas. Gimdymas organizmui yra milžiniška įtampa, pokyčiai po jo dideli ir negrįžtami. Jautiesi laiminga, nes augini vaiką, tik nelabai graži."

Mažas pokytis - didelė laimė

„Apie galimybę susigrąžinti savą ir jaukų buvusį kūną buvau skaičiusi ir girdėjusi. Bet tai visada nutikdavo kažkam, kas toli: televizijos, kino, muzikos žvaigždėms, kurių ryškus grožis, pūstos lūpos, lyg balionai pūpsinčios krūtys yra jų sėkmės garantas ir net pragyvenimo šaltinis. Bet kai prieš penkerius metus pati pradėjau dirbti šioje srityje, supratau, kad plastinė operacija ir kitos procedūros, pavyzdžiui, pilvo sienos, krūtų pakėlimo ar riebalų nusiurbimo, paprastai moteriai nėra „rožinė svajonė", o reali pagalba kaip, pavyzdžiui, dantų kabės.

Iš arti matydama mūsų VitkusClinic klinikos pacientes, visiems laikams atsikračiau klaidingo įsitikinimo, kad plastinė operacija labai pakeičia moterį. Ji, be abejo, tai gali, tačiau dažnai mamytei, kad jaustųsi laiminga, užtenka tokio mažo pokyčio, kurio nepastebės niekas, tik ji pati jį įvertins. Tai lyg vieną dieną į darbą išeiti be dieninio makiažo, o kitą - su. Pokytis lyg  nedidelis, bet koks jausmas!"

Mama - visu 100 proc.!

„Visada norėjau pati ir gimdyti, ir maitinti krūtimi, t. y. išragauti naują patirtį „nuo... iki". Visus savo vaikus krūtimi maitinau ilgiau nei metus, manęs negąsdino tai, kad žindymas „gadina" moters krūtinę. Mano galva, motinystei reikia atsiduoti 100 proc. arba išvis jai nesiryžti.

Kiekvienai mamai norėčiau pasakyti: „Duokite vaikui viską, kas įmanoma, nieko nebijokite, nes šiais laikais jau nėra nepataisomų pokyčių. Jei nėštumas „išdžiovina" odą, ją reikia drėkinti, jei „pagilina" raukšleles, jas galima ištiesinti, jei po žindymo ištuštėja ir nukąra krūtys, yra galimybė jas ir pakelti, ir įdėjus implantus „pripildyti". Jei po nėštumo išsitampiusi pilvuko oda pagimdžius suglebo ir nukrito, vienintelis efektyvus būdas atsikratyti odos pertekliaus - pilvo sienos plastika.

Kiekvienai moteriai linkėčiau pagimdyti tiek vaikų, kiek svajoja, o kai šie paaugs ir jau valgys košę, pasidovanoti kelių dienų grožio atostogas."

Užsakymo nr.: PT_64246410

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis