Skaudi išpažintis: nelaukiu vaiko, nes nežinau, kaip reiks išgyventi

"Nesugebu susitaikyti su mintimi, kad turėsiu dar vieną vaiką", - laiške mums rašo daugiavaikė mama. Perskaičius jos laišką akivaizdu, jog ji labai myli ir didžiuojasi savo vaikais. Tačiau kas nutiko, kad iki gimdymo likus savaitei ji jaučiasi sugniuždyta? Neskelbiame moters tapatybės, nors ir vardą, ir istorijos dokumentus redakcijoje turime.

Rašau jums nes sėdžiu ir verkiu... Ir negaliu nusiraminti... Esu visiškoje neviltyje, ir suprantu, kad tai greičiausiai laikina... Gal parašius laišką kiek palengvės, tad nepriimkit to labai rimtai. Esu nėščia.

Visos čia laukia vaikelių, svajoja apie juos. O man priešingai. Niekaip nesugebu susitaikyti su tuo, kad turėsiu mažiukę. Gimdymo terminas - kovo 22 dieną.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Aborto atsisakiusi žemaūgių šeima džiaugiasi naujagimiu
Buvau šokiruota, kai pamačiau gimdyklą

Taigi, kas taip neramina? Pirmiausia turiu jau 5 nuostabius vaikus. Ir tikrai dar vienas būtų džiaugsmas. Bet susiklosčiusios aplinkybės mane prispaudė ir nebežinau kaip išsikapstyti.

Vyriausia dukra jau 16 metų, yra gabi, mokosi gimnazijoj, muzikos mokykloje, Nacionalinėje Moksleivių Akademijoje. Šiemet matematikos olimpiadoje laimėjo 4 vietą.

Penktadienį važiuoja į Pakruojį - olimpiada.. . Kovo 20 turėtų dalyvauti sesijoje, bet tam reik 250 litų, kurių nėra. Antroji dukra - dailininkė, jai 15 metų, mokosi gimnazijoje, baigusi dailės mokyklą, lanko alpinizmą. Visi ja labai džiaugiasi. 

Trečiajai 13 metų. Yra gabi kurti istorijas, rankdarbiams, kitais metais svajoja pradėti mokytis groti gitara (šiemet mokosi po pietų, tad tokios galimybės neturi).

Sūnui 9 metai. Turi truputi sunkumų mokykloje (įtaria jam Aspergerio sindromą, nors jis yra labai silpnas), namuose - auksinis vaikas ir labai man padeda. Ypač dabar... Lanko futbolą. Pats mažiausias - 2,5 metų. Meilių meilė...

Turim atrodo daug visko - gyvenam kaime, laikom vištas, ožkeles, statomės namus, nors to statybomis nepavadinsi, nes niekas nevyksta.

Sutvarkyti tik keli kambariai, vonia, o nėra nei salono, nei virtuvės, nei sienų, apšvietimo. Turim 90 arų žemės, tad užsiauginame daržovių.

Vyras dirba su verslo liudijimu, bet sekasi sunkiai, nes tai mašina sugedo, tai įrankį reik nusipirkti, tai benzino įsipilti, tai kažką pasisamdyti pagalbos, tai mokesčius susimokėt (virš 300 litų). Žodžiu, realiai uždirba geriausiu atveju kokius 1000 litų.

Kai sužinojau, kad dar bus vienas vaikelis, išsigandau. Nes jau už mažiuką nieko negavau, sunkiai vertėmės, gaudavom 1200 litų pašalpą.

Kaime atsirado laisva darželio auklėtojos vieta, tad man pavyko laimėti konkursą ir įsidarbinti (turiu aukštąjį su magistro laipsniu).

Deja, pradirbau tik 4 mėn. Tada vietoj to, kad man išrašytų biuletenį ir gaučiau kažkiek pinigėlių, mane išleido į gimdymo atostogas. Dėl to dabar mano 4 mėnesiai visiškai be pajamų. Galvoju, paprašysiu pašalpos, juk vis tik mūsų 7, o greit bus jau 8... Deja, pasirodo mes visko turime per daug. Per daug žemės, per dideli namai, nors realiai net juos įregistruoti neturim pinigų.  

Man pačiai anemija, jėgų nėra, dirbti nieko negaliu. Iš vyro irgi daugiau nepareikalausiu - daro žmogus viską, ką gali, stengiasi. Gal nepergyvenčiau taip ir neverkčiau, bet turim paskolą, kurią reik mokėti po 500 litų kas mėnesį. Elektra 200 lt, telefonai, internetas. Tenka mokėti ir už darželį, nes planavau rugsėjį grįžti į darbą, o jei prarasim vietą,  gali jos ir nebeatsirasti.

Dabar supratau, kad net nežinau, kaip reiks išgyventi. Tai, ką parneša vyras, vos užtenka mokesčiams. Apie kažkokias priemones, rūbus, batus, sąsiuvinius, gabių vaikų sesiją, būrelius jau reikia užmiršti. Verkiu ir galvoju - negi teks šią mergaitę kam nors atiduoti, tam, kad galėčiau grįžti į darbą ir išlaikyti kitus vaikus? Juk užtektų pora mėnesių nesumokėti bankui ir prarastume viską, ką turime. Ką tada reiks daryt?

10 dienų iki gimdymo, 10 dienų iki mokesčių sumokėjimo. O pinigų nėr.

Ir net nenusimato. Nežinau ką daryt, kur kreiptis. Žinau, kad jūs neturite galimybės padėt, bet gal man bent palengvės išsikalbėjus...

P.S. Na štai... Ką tik paskambino socialinė darbuotoja. Sako, reikia sumažinti jums turtą - mažiau įkainuoti namą, žemę... Tada gal išeis pašalpa. Aš šiaip juk ne turto ekspertė, nežinau kainų, tad užrašiau tai, kiek sudėjom jau į namą. Prašau pašalpos nuo sausio 20 dienos. Gal padės, tikėkimės.

Nepykit, kad vis tik siunčiu šį laišką... Tiesiog norisi papasakoti, kad kartais net džiaugtis vaiku irgi yra prabanga. Beje, daug kam iš karto kyla asociacijos, kad mes girtuokliai, narkomanai ar dar kažkokie... Deja. Nei aš, nei vyras nerūkom, negeriam alkoholio, nevartojam narkotikų. Net esam gan sveiki, nereik pirkti jokių vaistų.

Tiesiog nežinau, kodėl taip mums.

Mama

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis