Kada padoru ateiti lankyti naujagimio?

Dažnai girdime, kad pirmomis dienomis mamos su naujagimiu lankyti nepatartina. Tačiau palankynos gali būti prasmingos, jei atėję į jas padėsime mamai atlikti buities darbus ar suteiksime kitos realios pagalbos.

Lietuva


Gimdymas dažniausiai nėra lengvas darbas, tad natūralu, kad pagimdžiusi moteris jaučiasi pavargusi ir nusilpusi, nesunkiai gali užsikrėsti, jei lankytojai kaip tik sloguoja, kosti ar serga kokia nors kita liga. Pirmosios dienos po gimdymo ypatingos, tai metas, kai mamai ir vaikeliui reikia vienam į kitą įsižiūrėti, susipažinti, pabūti kartu.


Lankytojai gali erzinti, trikdyti pačių artimiausių žmonių ramybę. Gimdymo namuose labai dažnai galima stebėti giminaičius, nešinus puokštėmis gėlių. Ką tik mama tapusi ir naujo gyvenimo duris pravėrusi moteris sėdi, bendrauja, jaučia pareigą užimti lankytojus, o vėliau, kai jie išeina, būna išsekusi ir negali reikiamo dėmesio skirti savo kūdikiui. Taip gali jau pirmomis dienomis atsirasti mamos ir vaikelio bendravimo bėdų.


Austrija


Ten palankynų kultūra visiškai kitokia. Giminaičiai netrikdo tėvų ramybės ir palieka sauskelnes ar kitas dovanas tiesiog prie durų. Arba atneša pietus į namus ir palieka, kad mama galėtų su naujagimiu gulėti lovoje ir atgauti jėgas. Lankytojai, atėję į namus, išskalbia drabužius, sutvarko namus, pagamina maisto. Pagimdžiusiai moteriai nereikia jų užimti, o juo labiau virti kavos, kepti pyragų ir atitrūkti nuo pirmųjų motinystės akimirkų.


Olandija


Įdomi ir Olandijos patirtis. Šioje šalyje akušerės pirmomis dienomis lanko gimdyvę, apžiūri naujagimį, paklausinėja, kaip mamai sekasi jį maitinti, padeda išmaudyti ir pamoko kitų dalykų. Ypač pirmagimio susilaukusios mamos kupinos baimių, nežino, kaip tinkamai elgtis su savo kūdikiu. Taip pat akušerės padeda atlikti namų ruošos darbus. Tai tikroji psichologinė ir buitinė pagalba.


Senosios tradicijos


Lietuviškąsias senąsias palankynų tradicijas suardė sovietmetis, kai šeima buvo atskirta nuo naujagimio. Mama, kuri po gimdymo maždaug savaitę gulėjo ligoninėje, matydavo savo kūdikį tik tada, kai ligoninės personalas atnešdavo jį pamaitinti. Tėčiai apskritai nebuvo įleidžiami į ligoninę. Lengva ranka buvo sugriautos tradicijos, kurias atkurti be galo sunku.


Kitados po gimdymo moteris buvo laikoma „nešvaria" (ne blogąja prasme, o dėl to, kad kraujavo ir buvo dar silpnos sveikatos,) ir mėnesį jai nebuvo leidžiama lankytis net bažnyčioje. Kai kurių bažnyčių prieangiuose yra išlikę langeliai, pro kuriuos gimdyvės galėjo stebėti mišias ir jose neakivaizdžiai dalyvauti. Po keturių savaičių būdavo surengiamos apeigos, po kurių moteris ir vėl tapdavo visuomenės nare. 


Galbūt pasakysite, kad tai moters teisių pažeidimas, bet iš tiesų atskirti gimdyvę buvo prasminga. Po gimdymo moteris kelias savaites kraujuoja, yra dar silpnos sveikatos ir labai lengvai gali užsikrėsti kokia nors liga. Kaip tik todėl, kai jai būtų saugiau, ir nebuvo leidžiama „eiti" į visuomenę, kai susirenka ne tik sveiki žmonės. 


Tuo metu medicina nebuvo tokia pažengusi kaip dabar, nebuvo net ir antibiotikų, tad susirgusi gimdyvė galėjo mirti ir palikti vos kelių dienų ar savaičių našlaitį. Kūdikiui be mamos pieno taip pat buvo mažiau galimybių išgyventi. Tad visi šie draudimai saugojo mamą ir kūdikį nuo rizikos mirti. 


Po keturių savaičių, kai gimda jau susitraukusi, moteris nustoja kraujuoti, kūdikis apsipratęs su naujomis gyvenimo sąlygomis, jiedu vėl galėjo „įsilieti" į visuomenę. Niekas žmonių šių gudrybių nemokė, jie patys suprato, kad reikia saugoti mamą ir kūdikį.


Didžiausias pavojus - mamai


Šiais laikais lankytojai taip pat gali užkrėsti gimdyvę, tačiau dėl medicininės pagalbos rizika mirti yra nedidelė. Bet susirgusi moteris gali patekti į ligoninę, į kurią turėtų vežtis ir naujagimį, arba būtų priversta palikti jį namuose, jei paguldytų į chirurgijos skyrių, į kurį kūdikiai neįleidžiami.


Pirmosios savaitės po gimdymo turėtų būti skirtos mamai, tėčiui ir kūdikiui bendrauti. Mažylis nuo pat gimimo yra asmenybė, siunčianti ženklus savo mamai, kuriai reikia laiko juos perprasti. Bet koks šurmulys namuose, svetimi žmonės atitraukia jos dėmesį nuo kūdikio.


Galbūt ką tik iškepti tėvai patys turėtų pasakyti lankytojams, kad jie labai laukiami, tačiau kad ateitų po vieną ir jeigu yra pasiryžę padėti: pagaminti valgyti, išvalyti namus, išeiti pasivaikščioti su vyresniu vaiku arba, priešingai, pabūti su mažiuku, o mamą išleisti pabendrauti su vyresnėliu, kad šis nesijaustų nuskriaustas. Ir mes, eidami lankyti naujagimio, prisiminkime šias taisykles ir pagelbėkime mamai atlikti buities darbus.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis