Gimdymo istorija: ir meldžiausi, ir save tenkinau, kad tik mažiau skaudėtų

Jeigu norite papasakoti savąją gimdymo istoriją, rašykite el. paštu tavovaikas@delfi.lt.

Žinia apie nėštumą

Mano nėštumas buvo lauktas ir tuo pačiu ne. Kai pasakiau, kad laukiuosi, vaiko tėvas nieko nebenorėjo girdėti, jis pasirinko kitą merginą, bet aš nepabūgau ir prisiėmiau atsakomybę  gimdyti.

Taigi, prasidėjo naujas, nėštumo etapas.  Jaučiausi  gerai, reguliariai lankiausi pas gydytoją. Tik vieną kartą, kai gydytoja atostogavo, nuėjau pas kitą ir ji pasakė, kad kažkas negerai, esą ne taip vystosi  vaisius, kaip turėtų, davė siuntimą į ligoninę. Čia patikrino ir pasakė, kad viskas gerai.  Apsidžiaugiau.  Kadangi ligoninėje buvo nauja įranga, tai galėjo nustatyti  ir tikslią gimdymo datą, kuri beveik mėnesiu skyrėsi nuo gydytojos apskaičiuotos datos. Mane  užtikrino, kad jokios patologijos tikrai nėra. Be to,  paaiškino, kodėl menstruacijos yra nereguliarios ir kad po gimdymo viskas susitvarkys. Gydytojas viską pasakojo žiūrėdamas į monitoriaus ekraną, štai ką reiškia nauja aparatūra! O kiek man kainavo įtampos ir nervų!

TAIP PAT SKAITYKITE:
Slaptas pavojus, kuris tyko tingių nėščiųjų
Kaip tinkamai pasiruošti gimdymui

Nunešiau atsakymą savo gydytojai ir bijojau, kad nepyktų, bet ji nieko nepasakė, tik tai, kad turėsiu naują gimdymo datą: lapkričio 11 d. vietoj spalio 27 d.

Jau artėjo spalio pabaiga, jutau padidėjusį kūno svorį, pradėjo tinti kojos. Patikrinus gimdos kaklelį, pasakė, kad dar negimdysiu, apžiūrėjo sutinusias kojas, paskyrė dietą iki pat gimdymo. Priaugau 26 kg, nuo 63 kg iki 89 kg.

Lapkričio pradžioje atėjau pasitikrinti, pabaigė pildyti nėštumo kortelę. Pirmadienį, lapkričio 11 d., turėjau vykti su visais daiktais į ligoninę, bet aš niekur nevažiavau, jaučiausi gerai ir buvau namuose, nors nerimą širdyje kiekvieną kartą jaučiau galvodama, ar gerai aš darau pasilikdama namie.

Gimdymo pradžia

Gimdymo diena išaušo po 5 dienų. Tą naktį buvau ne viena, palaikė draugiją naujas draugas, kuris buvo nuo nėštumo pradžios, matęs, kaip auga mano pilvas ir t.t. Pajutau pilvo apačioje maudimą ir netikėtai pamačiau raudonų gleivių kamštį, nusprendžiau išsimaudyti. 

Išėjus iš vonios norėjosi pabėgti nuo skausmo, atsiguliau virtuvėje ant žemės ir kenčiau. Pabudo draugas, pakėlė mane, norėjo, kad važiuočiau į ligoninę, bet aš dar vis nevažiavau. Jis manė, kad ligoninėj sumažės man skausmas, bet smarkiai klydo.  Apie 5 val. ryte pasiskambinau greitajai pagalbai, pasiėmiau daiktus ir išvažiavau į ligoninę. Apsirengiau duotą ligoninės aprangą, užpildė dokumentus, patikrino – gimdos kaklelis buvo prasivėręs 3 cm. Pabrėžė, kad šiandien švęsiu vaiko gimtadienį  ir nuvedė į gimdyklą

Skausmo malšinimas

Medikai keletą kartų atėjo pažiūrėti, kaip jaučiuosi, siūlė gimnastikos kamuolį išbandyti, apsiprasti palatoj, bet man tai nerūpėjo, tik galvojau, kaip galėčiau sumažinti skausmą: ir klaupiausi, ir meldžiausi, ir net keletą kartų save tenkinau, kad tik mažiau skaudėtų. Niekas nepastebėjo, nes tuo metu keitėsi pamaina. Spėjau ir pamiegoti prie klozeto, pabudino tik skausmas.

Atėjo nauja pamaina – akušerė su gydytoja. Prisistatė man ir pasakė, kad reikia aptarti gimdymo planą. Vos tai pasakė, taip supykino, kad bėgau į tualetą vemti. Atėjus nieko nebesakė, aš nežinojau jokio gimdymo plano!  Turbūt man tai neberūpėjo.  Nuleido vandenis, paguldė ant stalo, pajungė aparatą stebėti vaisiaus širdies dūžius. Pajungė lašinę, turėdavau gulėti nejudėdama 20 minučių, kol mane išleisdavo į tualetą, tą dieną jis buvo mano geriausias „draugas". 

Kiek dar sunaudojau paklotėlių, visą krūvą! Suspaudė ir šlapimo pūslę, kraujai ir šlapimas jau kartu, nespėdavau keisti. Pasijutau tokia bejėgė ir pažeminta. 

Du kartus leido nuskausminamuosius vaistus, bet man nuo to lengviau nebuvo. Skausmo nebeatlaikiusi, tiesiog rėkdavau, kiek galiu, užkimdavau kartais, kūnas plyšo iš skausmo

Kai paskambindavo draugas, aš net pakalbėti negalėdavau, numesdavau ragelį. Mamos neįleido į gimdyklą, nes ji garbaus amžiaus, buvau viena kaip pirštas! Jokios moralinės pagalbos, tik retkarčiais atbėgdavo praktikantė. Palaikė už nugaros, tokia miela buvo, priminė, kaip kvėpuoti reikia, bet mano tas skausmas nedavė jai ilgiau pabūti su manim. Ji pasakė: „jei ilgiau su tavim būsiu, turbūt, ir aš neištversiu". Likau viena.

Kai atėjusi gydytoja pasakė, kad guldys ant stalo gimdyti, pasidarė taip baisu, maniau bus tik blogiau, labai bijojau. Gimdyme dalyvavo  daktarė ir akušerė. Iš pradžių stūmimas ėjosi gerai, paskui sustojo, turbūt išsigandau, nes nežinojau, ko tikėtis. Aišku, gydytoja nepatenkinta, susinervinus, nes nežinojo, ką daryti: ar cezario pjūviui ruošti, ar vakuumą naudoti (bet bijojo, kad nepažeistų kūdikiui  galvytės, tai susilaikė). Pradėjo spausti pilvą, kiek galėjo, dar pasakė: „Gaila, kad nėra vyro, kuris stipriau paspaustų pilvą". Tik iš antro smarkaus stūmimo atėjo į šį pasaulį mergytė, kurią paguldė ant krūtinės.

Dukrytei jau dveji metai

Teko kirpti tarpvietę, nes kūdikis didelis buvo – svėrė 3900 kg, ūgis 56 cm. Susiuvo per 20 min. Padėkojau ir daktarei, ir akušerei. Net vyriausias gydytojas paklausė daktarės: „ Ar jau pagimdė ta mergaitė, kuri visą laiką taip šaukė?" Kartais atlėkdama gydytoja sakydavo, kad nešaukčiau, nes kitas gimdyves gąsdinu, bet tai jau nebepriklausė nuo manęs, tas žvėriškas skausmas 12 val. mane kankino! 

Labai myliu ir vertinu mergaitę, kuri šitaip sunkiai gimė, įvertinta 8 balais: suspausta viena pusė nosytės ir galvytės. Dabar jai dveji metukai, viskas išaugta ir susitvarkę, tik skausmingas gimdymas išlikęs atminty.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis