Sandros klausimas:

„Šiuo metu laukiuosi antrosios dukrytės. Pirmajai ketveri metai. Mano vyras labai norėtų antrąją dukrytę pavadinti savo vardu. O aš nerimauju, ar nenuskriausiu tokiu būdu pirmagimės. Ką Jūs manote?“

Į klausimą atsako individualiosios psichologijos konsultantė Rasa Kardaitė - Vėlyvienė, www.ipi.lt.

Sveiki, Sandra, ačiū už klausimą. Įdomi mintis, kad suteiktas vardas gali kažkaip nuskriausti ar didesnį dėmesį parodyti vienam iš vaikų. Gal taip ir gali būti, tačiau turbūt dažniausiai mes savo dėmesį ir meilę, rūpestį ir globą rodome kitais dalykais, nei suteiktais vardais. Emocijomis, buvimu kartu, atliepimu, reakcijomis.

Gi vaikui daug svarbiau kaip ir su kokiu jausmu ir emocija į jį kreipiamės, nei kokiu vardu vadiname.

Iš mažybinių vardų visi vaikai anksčiau ar vėliau išaugs ir nebeliks „zuikučių“, „mažučių“, „kleckiukų“ ir panašiai. Tačiau mamos ir tėčio meilė liks, nesvarbu, kokio dydžio kleckiukas ar zuikutis bebūtų.

Vardo istorija yra svarbi žmogui visą jo gyvenimą. Svarbu žinoti, kaip buvo renkamas vardas, kiek buvo įsitraukusi visa šeima į vardo davimą.

Turbūt žinote ir jūs pavyzdžių, kai žmonės labai nemėgsta savo vardo. Ir tai yra žmogaus istorijos pradžios dalis.

Jeigu vardas jums su vyru yra mielas ir priimtinas, jisai nėra žeidžiantis ar turintis kokią negatyvią pasaulinę reikšmę, tai kodėl jo neduoti savo laukiamam kūdikiui. Pirmosios dukrytės vardą turbūt irgi rinkote, galvojote apie tai.

Jeigu auginat vaikučius neakcentuosite kurio vardas yra geresnis ar svarbesnis, tai yra nevertinsite, tai ir nuskriaustų šeimoje neliks. Visi šeimos nariai lygūs ir nesvarbu kokie vardai jų bebūtų gal Sandra, o gal Rasa, gal Tomas, o gal Toma.

Sėkmės auginant linksmas ir laimingas dukrytes.