1. Stiklinis žurnalų staliukas
Jis buvo labai patogus pasidėti distancinį pultelį ir puodelį arbatos, tačiau Adomui tik pradėjus šliaužti supratom, kad ant ratukų stovintis stiklinis staliukas yra nestabilus, trapus ir nesaugus augančiam vaikui. Iškonstravom ir supakavom į tą pačią dėžę, kurioje nusipirkom. Jis iki šiol guli spintos lentynoje...
2. Metalinės stalčių rankenos
Daugelis galvoja, kad stalčiai pas mus be rankenų, jog Adomas jų nedarinėtų, bet iš tiesų rankenų atsisakėm po vieno nesėkmingo Adomo griuvimo ant tokios rankenos. Dar kitų stalčių rankenų atsisakėm dėl to, kad Adomas atsidaręs stalčius lipdavo į juos ir taip vieną išlaužė. Taigi nesaugu.
3. Užuolaidos
Nors jos buvo likę kaboti tik ant vieno lango ir tos pačios gerokai apdraskytos katino, bet po Adomo pasilinksminimų suktis į užuolaidas supratom, kad ir jos nėra saugu augančio vaiko namuose. Jas pakeitėme kur kas praktiškesniais roletais.
4. Knygos apatinėse lentynose
Šią erdvę užkariavo Adomo žaislai. Juk ir vaikas turi turėti vietą, kur susidėti savo daiktus, o knygos, kurias kol kas įdomiau plėšyti nei skaityti, dar tikrai bus įdomios ateityje ir pačiam Adomui, todėl atgulė po lova esančioje dėžėje ilsėtis.
5. Nuotraukų rėmeliai, gėlių vazonai ir kiti niekučiai ant palangių
Visų šių namų atributų atsisakėme tada, kai Adomas jau buvo paaugęs tiek, kad visa tai pasiekė ir traukė ant savo galvos. Visai neseniai atsisakėme ir kelių paveikslų ant sienų, nes ir juos augantis mažylis, pasirodo, gali pasiekti ir netyčia numesti.
6. Pagalvėlės ant sofos
Na, jos tikrai nėra nesaugios, tačiau namuose bėgiojant mažam vaikui visada būna ant žemės ir ant žemės. Vieną dieną ėmiau ir nusprendžiau, kad mums jų ant žemės nereikia.
7. Staltiesės ir įvairios servetėlės ant stalo
Jos taip pat dažniausiai būdavo ant žemės, kartais ir kas nors daugiau, kas būdavo ant staltiesės. Šventinio stalo puošybai visada naudoju spalvingas vienkartines servetėles, kurių vėliau net nereikia plauti, o kasdieniam naudojimui iš viso atsisakėme servetėlių.
8. Pastatoma lempa (lempa su stovu)
Šio daikto atsisakėme tada, kai Adomas ją sudaužė. Džiaugiuosi, kad lempos kritimas buvo toks sėkmingas ir Adomui sukėlė tik džiaugsmo, o lempa juk daiktas, nesugus daiktas mažyliui.
9. Stiklinė muilinė prie kriauklės
Jos taip pat atsisakėme po sėkmingo dūžio.
10. Muzikos instrumentai (gitara, pianinas)
Na, tai brangus daiktas, o Adomui atrodo it žaislai. Teko padėti ten, kur smalsios akytės nemato.
11. Odinis krėslas ant ratukų prie stalo
Na, žinote, tai tokia labai patogi kėdė pasisupti ir pasisukioti į šonus prie stalo. Kai Adomas išmoko ant jos užlipti, teko atsisakyti, nes atsirėmęs į kėdės atlošą, jis gali skaudžiai nuvirsti ant žemės. Jei krėslas būtų be ratukų, galbūt būtų stabilesnis, o dabar yra kaip yra: prie kompiuterio pasistatėme paprastą virtuvinę kėdę.
Daugelis daiktų augant Adomui buvo kilstelėti kur kas aukščiau, pvz., vaistinėlė, kompiuteris, vazos, peiliai... Namai tapo draugiški mažajam padaužai.
