Perversmas vaikų mityboje: pamirškite, ką žinojote iki šiol

Pasaulyje prasidėjo kūdikių primaitinimo pokyčiai. Daugelio šalių pediatrai rekomenduoja jau 4-5-ą gyvenimo mėnesį kūdikį primaitinti tirštu maistu, o kai kuriose šalyse pirmasis jo tirštas maistas yra ne daržovienė ar kruopienė, o mėsa. Ar ir Lietuvą pasieks šios permainos? Konsultuoja vaikų gastroenterologas doc. med. dr. Vaidotas Urbonas.

Mėsa kūdikiams rekomenduojama dėl geležies stokos mažakraujystės profilaktikos. Ar dėl jos mėsa rekomenduojama vis jaunesniems kūdikiams?

Iš dalies taip. Mėsa yra ne tik geležies, bet ir cinko šaltinis, reikalingas augančio vaiko organizmui. Per nėštumą vaisius šių medžiagų gauna iš mamos ir prikaupia atsargų, tačiau to pakanka maždaug iki 5-6-o gyvenimo mėnesio, paskui jų turi gauti su tirštu maistu. Kad kūdikio organizmas nepritrūktų geležies, cinko ir kitų mineralinių medžiagų, kurių negali gauti su mamos pienu, daugelyje pasaulio šalių po truputį keičiasi primaitinimo rekomendacijos ir jis primaitinamas tirštu maistu ne nuo pusės metų, o nuo 4-5-o gyvenimo mėnesio.

Kai kuriose šalyse pirmasis tirštas maistas, kurio paragauja kūdikis, yra mėsa. Aš taip pat rekomenduoju nelaukti, kol kūdikiui sukaks pusė metų, ir pradėti primaitinti 4-5-ą gyvenimo mėnesį. Manau, pirmasis tirštas maistas galėtų būti grūdų košė, o kai kūdikis išmoks ją valgyti, tuomet jau duoti mėsos. Mėsos kūdikis turėtų pirmą kartą paragauti 5-6-ą gyvenimo mėnesį.

Galima būtų ir pirmąją košę gaminti iš mėsos, tačiau tiek metų kūdikius primaitinant vienaip labai sunku „persilaužti" ir pakeisti įpročius. Tad, manau, praeis šiek tiek laiko, kol pediatrai pradės rekomenduoti mėsa keisti pirmąją kūdikio košę arba mėnesiu kitu paankstinti primaitinimą tirštu maistu.

Iki šiol pediatrai ir šeimos gydytojai teigia, kad primaitinti kūdikį reikia tik nuo 6 mėnesių, o iki tol jam pakanka mamos pieno. Ar ši nuostata jau tampa atgyvena?

Šios tendencijos negaliu pavadinti atgyvena. Mityboje yra tam tikros kryptys, tendencijos. Pavyzdžiui, yra atliekamas vienas mokslinis tyrimas, kuris parodo, kad naudinga mėsa primaitinti kūdikį jau nuo 5-o gyvenimo mėnesio, tuomet laukiama kito tyrimo, kuris patvirtintų pirmąjį. Kai pasirodo ir dar vienas, kai kurios šalys pradeda rekomenduoti primaitinti pradėti nuo mėsos, tačiau kitos laukia daugiau įrodymų.

Ko gero, jokia gyvenimo sritis taip sparčiai nesikeičia, kaip dietologija. Tarkime, tarybiniais laikais, kuriuos dar mena mūsų senieji pediatrai, kūdikiai nuo 3-io gyvenimo mėnesio buvo primaitinami kiaušiniu, o nuo 4-o mėnesio jau gerdavo karvės pieno. Nė vienas nuo tokios mitybos nemirė ir nebuvo tiek daug alergiškų vaikų kaip dabar.dr. Vaidotas URBONAS

Tad kol visos pasaulio šalys sutars rekomenduoti kūdikius pradėti primaitinti pirmiausia mėsa, praeis dešimtmečiai. Per tą laiką gali atsirasti kitokių įrodymų ir rekomendacijų. Tad mes, gydytojai, visuomet labai atsargiai vertiname visus naujus tyrimus ir niekada nesakome, kad vienokį ar kitokį maisto produktą kūdikis būtinai turi valgyti. Mes pagal naujausius mokslinius tyrimus ir duomenis galime tik rekomenduoti.

Ko gero, jokia gyvenimo sritis taip sparčiai nesikeičia, kaip dietologija. Tarkime, tarybiniais laikais, kuriuos dar mena mūsų senieji pediatrai, kūdikiai nuo 3-io gyvenimo mėnesio buvo primaitinami kiaušiniu, o nuo 4-o mėnesio jau gerdavo karvės pieno. Nė vienas nuo tokios mitybos nemirė ir nebuvo tiek daug alergiškų vaikų kaip dabar. Tad rekomenduodami gydytojai turėtų atsargiai. Ypač tai pasakytina apie Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas, kurios skirtos visam pasauliui, kai stengiamasi paisyti tiek badaujančių, tiek labai turtingų šalių poreikių. Tad ir rekomendacija tik krūtimi žindyti kūdikį iki 6-ių mėnesių negali būti griežta.

Kažkada esate sakęs, kad jau naujagimio skrandis yra pasiruošęs virškinti mėsą. Ar gali taip būti?

Skrandis visam virškinimui nėra labai svarbus, nes virškinama plonosiose žarnose. Virškinimas priklauso nuo kasos gaminamų fermentų, kurie skaldo maisto produktus. Išnešioto naujagimio kasa yra subrendusi gaminti visus virškinti reikiamus fermentus, tad teoriškai naujagimio organizmas galėtų puikiai virškinti mėsą. Vis dėlto tol, kol kūdikis geria mamos pieną, kasa gamina tik jam skaidyti reikiamus fermentus. Jeigu mamos pieno negautų, kasa gamintų tuos fermentus, kokių reikia kitokiam maistui virškinti.

Teoriškai nuo pirmos gyvenimo dienos kūdikis gali valgyti mėsą, kiaušinį, žuvį. Vis dėlto pirmaisiais gyvenimo mėnesiais rekomenduojama kūdikius maitinti mamos pienu, nes naujagimis dar neturi kramtymo įgūdžių, iš skysto maisto organizmas geriau pasisavina maisto medžiagas ir, aišku, dėl to, kad mamos pienas yra ne tik maistas, bet ir vaistas. Jeigu mama negali žindyti, rekomenduojami mišiniai, mat pieno baltymas savo maistinėmis savybėmis yra vertingesnis už mėsos baltymą.

Kaip paruošti mėsą, kad kūdikis ją valgytų? Kai kurios mamos skundžiasi, kad niekaip negali mažyliui „įpiršti" paragauti mėsos?

Aš, kitaip nei kiti gydytojai ir oficialios rekomendacijos, mėsą ir kūdikių košeles siūlau paskaninti nedideliu žiupsneliu druskos. Manau, truputis druskos nepadarys daug žalos, o karštą dieną dar ir padės organizmui atgauti tas mineralines medžiagas, kurių mažylis neteko prakaituodamas. Kūdikis, jei jam mėsos skonis patiks, ją ir valgys. Gali būti, kad jam mėsa nepatiks, nes tikrai ne visi vaikai ir suaugusieji ją mėgsta. Duodami paragauti pirmą kartą mėsos, turėtume prisiminti tai, ar kūdikio gomurys jautrus. Mažyliui, kuris vos pajutęs šaukštelį prie liežuvio žiaukčioja, mėsą reikia sumalti iki grietinės tirštumo. Na, o jeigu kūdikis gerai ryja tirštą maistą, mėsa gali būti malta šiek tiek rupiau, gali būti likę nedidelių gumuliukų, kuriuos kasos fermentai suskaldys, o žarnynas pasisavins.

Kad mažylis nespringtų valgydamas mėsą, rekomenduoju užpilti ją trupučiu nuoviro, kuriame virėte mėsą, išmaišyti ir duoti paragauti tokios mėsiškos tyrelės. Geriausiai mėsą duoti vieną, be bulvių ar daržovių, nes tuomet su ja kūdikis gaus daugiau jo organizmui reikiamos geležies ir cinko. Nieko bloga nenutiks, jeigu mėsos įmaišysite į bulvių ar daržovių tyrę, tačiau tuomet vaikutis jos suvalgys mažiau. Kūdikiui, kuriam duodate mėsos, o jis bando ją išstumti iš burnytės, spaudo, nekiškite jos per prievartą. Pabandykite išvirti kitos rūšies mėsos, o jeigu ir šios nenorės, kurį laiką tiesiog neduokite, o kam kankinti vaiką?

Kokią mėsą patartumėte duoti kūdikiui?

Patarčiau ieškoti ekologiškos mėsos. Ne gyvūno rūšis, o ekologiškumas turėtų būti kriterijus, pagal kurį renkamės mėsą. Būtų labai gerai gauti mėsos tokio gyvūno, kuris būtų augintas be antibiotikų, pesticidų, nebūtų sirgęs. Aš dažnai rekomenduoju pradėti primaitinti kūdikius kiauliena, nes joje yra daugiausia geležies. Tarkime, vištiena turi keturis kartus mažiau geležies negu kiauliena, kalakutiena - du kartus mažiau, jautiena ar veršiena - šiek tiek mažiau. Dar visai neseniai žmonės bijojo valgyti kiaulieną dėl to, kad ji buvo laikoma cholesterolio šaltiniu.

Kad mažylis nespringtų valgydamas mėsą, rekomenduoju užpilti ją trupučiu nuoviro, kuriame virėte mėsą, išmaišyti ir duoti paragauti tokios mėsiškos tyrelės. Geriausiai mėsą duoti vieną, be bulvių ar daržovių, nes tuomet su ja kūdikis gaus daugiau jo organizmui reikiamos geležies ir cinko.dr. Vaidotas URBONAS

Šių dienų moksliniai tyrimai rodo visai ką kita - su maistu gaunamas cholesterolis nėra žalingas organizmui. Tad kiauliena - gera mėsa ir ja galima maitinti tiek kūdikius, tiek vaikus. Ypač dėl to, kad jos baltymų struktūra yra panaši į žmogaus ir šiek tiek mažiau alergizuoja negu jautiena. Retai, bet pasitaiko vadinamųjų kryžminių alerginių reakcijų, tad kūdikis, alergiškas karvės pienui, gali būti alergiškas ir jautienai. Alergiškas kiaušiniui gali būti alergiškas ir vištienai. Tai dar vienas argumentas pradėti kūdikį primaitinti kaip tik kiauliena. Nerekomenduočiau tik rūkytų lašinių, kurių kai kurie tėvai vis dar duoda „pažaisti" kūdikiams, kai šiems dygsta dantukai. Esu gydęs 8 mėnesių mergytę, kuri kasdien pačiulpdavo lašinių ir po kurio laiko pradėjo vemti. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad jai ūmus kasos uždegimas.

Kaip elgtis mamai, jeigu kūdikis ar vaikas nenori valgyti mėsos? Bandyti ją „paslėpti", tarkime, daržovių košėje ar apskritai neduoti?

Kūdikiui, kuris aiškiai rodo, kad nenori mėsos, patarčiau atlikti kraujo tyrimą ir įsitikinti, ar jo organizmui netrūksta geležies. Jeigu trūksta, hemoglobinas dar gali būti geras, tačiau po kurio laiko jo sumažės ir gali išsivystyti geležies stokos mažakraujystė. Tad jeigu trūksta geležies, prasminga mėsą „slėpti" kitame maiste. Tačiau jeigu kraujas rodo, kad geležies mažylio organizmui netrūksta, nepatarčiau per prievartą brukti mėsos, bandyti ją „užslėpti" kituose maisto produktuose - kūdikį labai lengva išgąsdinti ir jis ateity bijos valgyti mėsą. Labai daug vaikų bijo valgyti tirštą maistą, nes yra paspringę arba valgydami žiūrėjo televizorių ir ko nors išsigando, arba net ir dėl to, kad sunkiai nurijo gabaliuką maisto. Psichologinės „nevalgumo" priežastys tarp vaikų labai išplitusios, todėl tėvams rekomenduoju palaukti, kol mažylis pats panorės valgyti mėsą. Galbūt jis ją valgys po metų kitų, o gal ir niekada jos nenorės. Visų mūsų organizmas skirtingas.

Kada reikia kraujo tyrimo?

Kūdikiui ar vaikui, kuris nevalgo mėsos, tačiau gerai priauga svorio, puikiai jaučiasi ir neatsisako kiaušinio, žuvies, bendrąjį kraujo tyrimą iki 3 m. amžiaus būtų gerai atlikti kas pusę metų, o nuo 3 m. - kartą per metus. Jeigu valgo tik daržovių, atsisako kiaušinio, mėsos ir žuvies, bendrąjį kraujo tyrimą iki 3 m. amžiaus rekomenduočiau atlikti kas 4 mėn., o nuo 3 m. amžiaus - kas pusmetį.

Yra vaikų, kurie valgo tik dešreles. Ar jos kuo nors vertingos?

Jeigu dešrelėje yra 99 ar 90 proc. mėsos, tiek jos ir gauna vaiko organizmas. Aš nedraudžiu tėvams duoti savo vaikams dešrelių, tačiau siūlau rinktis tokias, kuriose yra daug mėsos. Geriau rinktis kiaulienos nei vištienos dešreles, tačiau jeigu vaikas valgo tik vištienos dešreles, tai geriau negu nieko. Nepatartina vaikui duoti rūkytų dešrelių, nes jos gali dirginti skrandį ir jose yra kancerogeninių (vėžį sukeliančių) medžiagų, o vadinamosios pieniškos tinka.

Ar rūkytos mėsos galima mažyliui?

Keptos ir rūkytos mėsos neturėtų valgyti ne tik vaikai, bet ir suaugusieji arba valgyti labai retai. Keptoje mėsoje yra kancerogeninių medžiagų. Žalingiausia sveikatai yra keptuvėje kepta mėsa, šiek tiek saugesnė kepta ant grotelių, mat riebalai nuvarva ir mėsa juose nekepa. Rūkyta mėsa gali dirginti skrandį, joje yra įvairių priedų. Be to, ji nėra šviežias maisto produktas, gali stovėti kelias savaites ar mėnesius, o sveikatai naudingiausias šviežias maistas. Tad geriausiai nuo mažų dienų vaiką pratinti prie virtos, troškintos mėsos.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis