Psichologai: kūdikio žvilgsnis išduoda, koks jo charakteris bus ateityje

Koks ką tik gimęs vaikas bus ateityje: ramus ar impulsyvus, agresyvus ar hiperaktyvus? Psichologai tvirtina, kad tai galima nustatyti vos jam gimus. Pasak jų, viskas užkoduota mažylio žvilgsnyje.

Savaime suprantama, suaugę žmonės mato ryškiai ir spalvotai, o štai vaikai – ne. Kai jie gimsta, gali matyti tik kontūrus ir šviesos šaltinius, taip pat atpažįsta judesius, tačiau šiaip jie visą pasaulį regi pakankamai „išplaukusiai". Taip pat jie negali atpažinti spalvų, jiems sunku sinchroniškai judinti akis ir užfiksuoti žvilgsnį.


Iš pradžių naujagimis mato vos 20-30 centimetrų atstumu – tik tiek, kiek būtina atpažinti žmogaus, kuris laiko jį savo rankose, veidą. Atpažinti veidą svarbu todėl, kad galimybė išgyventi priklauso nuo konkrečių žmonių, kurių veidus ir reakcijas atpažinti mažyliui yra svarbiausia.


Kūdikio žvilgsnis atskleidžia daug įdomaus. Tyrėjai tikina, kad mažylio žvilgsnyje galima išskaityti kai ką apie jo ateitį. Ar vaikas bus smalsus ir dėmesingas. Kaip greitai suvoks naujus dalykus ir juos įsisąmonins. Kaip sugebės save kontroliuoti.


Fiksuotas žvilgsnis – puikus nuovokumas


Tiesą sakant, kūdikiai labai skiriasi pagal tai, kaip greitai ir koncentruotai jie užfiksuoja naujus dalykus, todėl mokslininkai juos skirsto į vadinamuosius „ilgalaikius stebėtojus" ir „trumpalaikius stebėtojus". Kitaip tariant, vaikai į naują objektą dėmesį sukoncentruoja ilgam arba trumpam laikotarpiui. Tokia tendencija nesikeičia iki ikimokyklinio amžiaus ir leidžia nustatyti kaip veiksmingai funkcionuoja vaiko smegenys.


Kūdikiai, kurie į naują objektą žiūri atidžiai, tačiau dėmesį sutelkia trumpai, pasižymi geresniu nuovokumu – tyrimai rodo, kad jie gali ir praėjus daugeliui metų geriau valdyti dėmesingumą, geriau save kontroliuoti ir turi geresnę atmintį.

Kadangi visa tai yra svarbūs aukštesnio intelekto požymiai, mokslininkai taip pat nusprendė panagrinėti, ar kūdikių žvilgsnių pobūdis susijęs su vėlesniu intelekto koeficientu. Paaiškėjo, kad trumpalaikiai stebėtojai, sulaukę aštuoniolikos, iš tiesų turi aukštesnį intelekto koeficientą.


Mokslininkų komanda iš Londono Metropolitano universiteto, vadovaujama Kostaso Papageorgiou, dabar panoro išsiaiškinti, ar kūdikių žvilgsnis dar ką nors atskleidžia, pavyzdžiui, riziką ateityje turėti problemų su savo paties elgesio kontrole, polinkį į agresyvumą, impulsyvumą ar hiperaktyvumą.


Kuo rečiau šokinėja akys, tuo geriau


Mokslininkų komandai buvo svarbus ne laikas, kurį naujagimiai seka naują objektą, o „fiksavimo trukme" pavadinta vertė. Nors tai skamba kaip žvilgsnio trukmė, tačiau yra šis tas kitko – kai akys aptinka naują objektą, jos daro šuolinius judesius, vadinamus sakadomis. Tai galima pastebėti žiūrint į skaitantį žmogų – atrodo taip, tarsi akys ritmiškai reguliariais laiko tarpais peršoka. Kaip dažnai jos tai daro, priklauso nuo konkretaus individo ir dažnai labai skiriasi.


Kaip žinome iš tyrimo su suaugusiais, čia yra kaip tik atvirkščiai. Kuo rečiau šokinėja akys, tuo ilgiau užsifiksuoja, tuo geriau veikia darbinė atmintis ir veiksmingiau apdorojama informacija.


Mokslininkai tyrė 180 naujagimių, kurių amžius nuo vienos iki keturių dienų, žvilgsnio fiksavimo trukmę. Kūdikiams buvo rodomi veidai. Aštuonių dešimčių šių kūdikių tėvų po kelerių metų (tyrime dalyvavusių vaikų amžiaus vidurkis tuo metu buvo apie septynerius metus) pildė klausimynus apie savo vaikų elgesį.


Mokslininkus domino, kaip vaikai moka kontroliuoti savo emocijas, ar jie yra impulsyvūs, o gal pasižymi hiperaktyvumu, turi problemų su bendraamžiais ar dėmesio sutrikimų. Kaip tyrimą atlikę psichologai rašo žurnale „Scientific Reports", ilgiau žvilgsnį fiksavę kūdikiai vėliau pasižymėjo mažesniu impulsyvumu, agresija ir hiperaktyvumu, lyginant su trumpiau žvilgsnį fiksavusiais tyrimo dalyviais.


Iškart po gimimo atsakinga gali būti tik biologija


Mokslininkai teigia pirmą kartą įrodę, kad kūdikio žvilgsnio pobūdis turi reikšmingą koreliaciją su jo vėlesniu temperamentu ir elgesiu vaikystėje, pavyzdžiui, hiperaktyvumu. Vis dėlto ypač stebina tas faktas, kad naujagimiai buvo stebimi vos jiems gimus. Dideli skirtumai negali būti stipriai veikiami aplinkos, kaip mokslininkai kad daro išvadą. Pastebėtus skirtumus galima greičiau jau pagrįsti biologiniais veiksniais, pavyzdžiui, genetiniais skirtumais ar įsčiose patirtomis įtakomis.


Kaip jau žinoma iš kitų tyrimų, kuriuose dalyvavo genetiškai identiški dvyniai, 82 procentai elgesio problemų, tokių kaip hiperaktyvumas vaikystėje, skirtumų priklauso nuo genetinių veiksnių.


„Yra daug veiksnių, kurie vaikystėje turi įtakos elgesio sutrikimams. Tačiau mūsų rezultatai rodo, kad dalis tų veiksnių, kurie turi įtakos tolimesniam elgesiui, gali būti pastebimi vos gimus", - tikina K. Papageorgiou.


Ateityje šie pastebėjimai gali padėti nustatyti tuos vaikus, kuriems būdinga ypač didelė dėmesio sutrikimų, tokių kaip ADHD (aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, angl. attention deficit/hyperactivity disorder), rizika ir padėti kurti intervencijas, kurios pagerina gebėjimą sutelkti dėmesį", – reziumavo mokslininkas.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis