Svarbu žinoti: kaip mamos emocijos persiduoda kūdikiui

(1)

Matyt, ne be reikalo yra sakoma: „rami mama – ramus vaikas". Dėl motinos išgyvenamos nervinės įtampos kūdikis gali prasčiau miegoti, būti irzlus, neramus, o nusiraminimo ieškoti vis žindant, ir taip dar labiau keliant įtampą mamai. Psichologės Karolinos Gurskienės komentaras.

Maitindama kūdikį motina yra atsakinga už pienelio, kuriuo maitinasi mažylis, kokybę. Nors tai atrodytų savaiminis kūno procesas, tačiau nuo mamos priklauso išties labai daug: jos mityba įtakoja mažylio pilvelio skausmus, o patiriamos emocijos ir stresas persiduoda mažyliui per pieną.


Maitinant mažylį, reikėtų stengtis kuo mažiau nervintis, nes streso metu organizme gaminasi streso hormonas adrenalinas, kuris aktyvina nervų sistemą, didina kraujo spaudimą, raumenų įtampą, priverčia stipriau plakti širdį – visa tai persiduoda ir kūdikiui.


Matyt, ne be reikalo yra sakoma: „rami mama – ramus vaikas". Dėl motinos išgyvenamos nervinės įtampos kūdikis gali prasčiau miegoti, būti irzlus, neramus, o nusiraminimo ieškoti vis žindant, ir taip dar labiau keliant įtampą mamai.


Kūdikio maitinimas dažniausiai sukelia teigiamas emocijas, tačiau nuolatinis kūdikio žindimas, tarsi „kabėjimas ant krūties" gali varginti moterį. Dėl savo verkiančio mažylio mama stengiasi iš paskutiniųjų, todėl labai dažnai mamos krūtis tampa kaip čiulptukas, kurio vaikas nori išties dažnai. Kad taip nenutiktų ir mamai nereikėtų dėl to ateityje nervintis, nuo pat pradžių reikėtų kūdikiui neleisti miegoti su krūtimi burnytėje. Mažyliui pavalgius atsargiai ištraukite spenelį iš burnytės, jeigu jis vėl ieško – vėl duokite ir vėl prisnūdusiam ištraukite (bet ne įmigusiam). Taip vaikui formuosis įprotis pačiam pavalgius nusisukti ir toliau miegoti savarankiškai, be krūties.


Jeigu stresą ir neigiamas emocijas kelia pats žindymas – kyla klausimas, kas svarbiau ir turi daugiau naudos: motinos pieno lašas ar motinos psichologinė savijauta? Žindymo nauda yra neabejotinai didelė, tačiau motinos sveikata brangesnė. Kas kitas vaiku pasirūpins taip gerai, kaip ji? Vaikas turėtų mamą matyti laimingą, o ne išsekusią ir piktą, kuri nenoriai duoda krūtį ir nerimastingai laukia žindymo pabaigos.


Nors žindymas yra neginčijamai naudingas, tai ne visada ir ne visoms moterims yra lengvas uždavinys. Atidžiai stebėkite savo emocijas ir neprievartaukite savo kūno – jeigu vaiko prigludimas prie krūties tapo varginantis, metas priimti sprendimą pailsėti. Vaikams yra sukurta alternatyva maitintis pieno mišinukais, be to, galima nusitraukti savo pieno ir kažkurį laiką maitinti kūdikį juo.


Alternatyvos pervargusiai mamai nėra. Artimųjų pagalba ar suteikta galimybė daugiau pailsėti mamai yra labai vertinga ir gali padėti susigrąžinti pozityvų požiūrį į maitinimą ir iš greitai susierzinančios motinos tapti linksma, mažylio prigludimo laukiančia mama.


Nuolat slopinamas stresas kaupiasi, nervinė įtampa auga, o nuovargis viską „paaštrina", todėl negalint tinkamai išsikrauti, emocinė iškrova gali pasireikšti pačiu netinkamiausiu metu ir būdu. Nors kūdikis prisideda prie mamos patiriamo nuovargio, dėl to jis nėra kaltas - mama turi būti pati sąmoninga ir nuolat objektyviai vertinti savo savijautą, taip nepakenkdama nei sau, nei mažyliui.


Moters kūnas sutvertas išnešioti, pagimdyti ir žindyti kūdikį. Kūdikis, būdamas taip ilgai glaudžiai susietas su motina, iš jos išmoksta visko, tuo pačiu ir tvarkytis su patiriamomis emocijomis ir stresu. Nedidelis kiekis streso nėra žalingas nei mamai, nei vaikui, todėl kontroliuojant save ir racionaliai žiūrint į gyvenimą, didžiosios dalies streso galima išvengti. Pozityvus požiūris į gyvenimą naudingas mums visiems.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis