Nėštumas ir kraujo spaudimas: svarbu žinoti

Padidėjęs arba pernelyg mažas kraujo spaudimas - nereta nėščiųjų problema. Nepamirškite to aptarti savo vizito pas gydytoją metu, na, o mes pateikiame svarbiausiąją informaciją apie kraujo spaudimą.

Kada – didelis, o kada – mažas?


Didelis kraujo spaudimas yra tada, kai kraujospūdžio matuoklis rodo 140/90 mm Hg ir daugiau. Per mažas kraujo spaudimas yra tada, jei matuoklis rodo 100/60 mm Hg ir mažiau. Tiesa, taip pat svarbu žinoti, koks yra moters amžius. Jaunesniajai, iki 25 metų moteriai, mažas kraujo spaudimas yra 100/60 mm Hg ir mažiau, o vyresniajai, perkopusiai 30 metų, 105/65 mm Hg. Kaip ir didelis, taip ir mažas kraujo spaudimas nėščiajai yra negerai. Vienas iš būdų to išvengti - reguliariai matuotis kraujo spaudimą, laiku kreiptis pagalbos ir paisyti gydytojo skirtų rekomendacijų.


Nėštumo metu pasikeičia


Neretai pastojusios moterys pastebi, kad jų kraujo spaudimas pasidaro mažesnis, negu buvo iki tol. Ir tai galima paaiškinti: nėštumo hormonai progesteronas ir estrogenas sumažina kraujagyslių tonusą, todėl atsipalaiduoja jų sienelės, ir pirmo nėštumo trimestro metu sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimo rodmuo gali sumažėti net iki 10 -15 punktų, o diastolinis (žemutinis)- iki 5-15. Panašus jis gali būti ir antro trimestro metu. Tuo tarpu trečiojo nėštumo trimestro metu kraujo spaudimo rodikliai tampa panašūs į tuos, kurie buvo iki pastojant, arba net šiek tiek padidėja (5-10 mm Hg).


Jeigu iki nėštumo moteriai buvo diagnozuota arterinė hipertenzija (per didelis kraujospūdis) arba hipotonija (per mažas kraujospūdis), nėštumo metu ji dar atidžiau turi stebėti savo sveikatą ir būseną. Šiek tiek sumažėjus kraujospūdžiui nėštumo pradžioje, hipertenziją turinčios moterys paprastai jaučiasi gerėliau, o linkusios į hipotoniją - prasčiau, mat jų kraujospūdis dar pamažėja. Ginekologinių nėštumo komplikacijų dažniau sukelia per didelis kraujospūdis.


Kraujospūdžio duomenų registras


Lankantis pas gydytoją nėštumo metu, kraujospūdis paprastai matuojamas kiekvieno vizito metu. Ne viena moteris ir namuose turi kraujospūdžio matuoklį, kurio pagalba gali stebėti jo šuolius. Esant problemoms, gydytojai rekomenduoja kraujospūdį matuotis 2-3 kartus per dieną, geriausia - tuo pačiu metu, o rezultatus užsirašyti į sąsiuvinį.


Toks kraujospūdžio „dienoraštis" yra svarbus rodiklis nėštumą prižiūrinčiam gydytojui. Jis padeda tiksliau nustatyti diagnozę ir padidėjusio ar sumažėjusio kraujospūdžio priežastį.


Svarbu žinoti, kad vienkartinis kraujospūdžio padidėjimas ar sumažėjimas nėra objektyvus rodiklis, pavojus kyla tuomet, kai, pavyzdžiui, 140/90 mm Hg kraujospūdis nustatomas kelis kartus iš eilės, per keturias valandas.


Kraujospūdžio problemų nėštumo metu dažniau turi tos moterys, kurių kūno masės indeksas yra per didelis, sergančios cukriniu diabetu. taip pat vyresnio amžius nėščiosios.


Per žemas kraujospūdis: patarimai geresnei savijautai


Neretai pasitaiko, kad dėl per mažo kraujospūdžio moteris jaučiasi nedarbinga, nuolat pavargusi, apatiška, suprastėja apetitas. Gana dažnai tokiu atveju moteriai svaigsta galva, ji pavargsta net nuo nedidelio fizinio krūvio, o galvos skausmą išprovokuoja, atrodytų, smulkmena - didesnis garsas, ryški šviesa ir pan.


Kai moteriai nustatomas itin mažas kraujospūdis, jai gali būti pasiūlyta atlikti kraujo tyrimą, kad gydytojas įsitikintų, ar netrūksta geležies.


Patarimai, jei jūsų pernelyg žemas kraujospūdis:


Stenkitės miegoti apie 10 valandų per parą: 8 dieną ir pagal galimybę pora val. dieną.


Kasdien po kelias valandas praleiskite gryname ore.


Rytais mankštinkitės, apsiliekite kontrastiniu dušu.


Lankykite nėščiųjų sporto užsiėmimus: plaukimą, mankštą.


Nešiokite kompresines pėdkelnes ir rūbus.


Pasimasažuokite rankas ir pėdas, suaktyvinkite jų kraujotaką.


Pasitarę su gydytoju, rytais išgerkite puodelį nestiprios kavos ar žalios arbatos.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis