Būkite labai atviri. Laikas pradėti drausminti vaiką ir liautis aiškinus jam nepaaiškinamus dalykus, jei pritarsite daugeliui šių teiginių:

1. Jums sunku suprasti, kodėl negalima tiesiog draugauti su vaiku, užuot vertus daryti tai, ko jis nenori.

2. Kai prisimenate, kaip jus auklėjo, nuo žodžio „drausmė" plaukai ant galvos piestu stojasi. Prisiekėte sau – jeigu jau bausite savo vaikus, tai tik tada, kai nieko kita nebus galima padaryti.

3. Jūs nuolat baratės su vyru (žmona), kai jis (ji) už blogą elgesį nori statyti vaiką į kampą ar atimti privilegiją.

Jums atrodo, kad nėra dėl ko nerimauti, jei reikia nuolat priminti sūnui atlikti savo pareigas, nes „berniukai tokie jau yra".

4. Jūs niekada nebuvote griežta ir nuosekli, todėl jus baugina mintis, kad reikės nustatyti taisykles ir jų laikytis. Jūs labiau nerimaujate dėl savęs, ar sugebėsite laikytis taisyklių, nei dėl vaiko.

5. Jūs išbandėte viską: vaiko statymą į kampą, privilegijų atėmimą, ir niekas nepadėjo. Negerai, kad taikote įvairias bausmes, užuot palaukę, kol vienos rūšies bausmė paveiks vaiką.

6. Jūs kenčiate labiau nei vaikas, kai jį nubaudžiate. Tai trikdo jūsų laisvę ir jūs neketinate taip aukotis.

7. Jūs bijote, kad vaikas pradės jūsų nekęsti ar nemylėti, jei jį nubausite. Jums atrodo, kad tokie jo jausmai liks visam gyvenimui.

8. Jūsų vyras per greitai ir per griežtai baudžia vaiką, todėl manote, kad turite sušvelninti situaciją būdama vaikui atlaidesnė. Tokiu atveju jūsų vaikas patiria arba švelnumą, arba skriaudą, bet nesupranta, koks yra visiems priimtinas tinkamas požiūris.

9. Ne pirmą kartą aptarusi su vaiku jo blogą elgesį jaučiatės bejėgė, manote, kad jumis naudojasi, manipuliuoja, bet vaikas atrodo toks nuoširdus, tos didelės akys akimirksniu ištirpdo ledus ir jūs vėl jam nusileidžiate.

10. Jūs norite viską mesti ir išeiti iš namų. Kam reikėjo tų siaubingų vaikų?

Jei sutikote, kad dažnai taip elgiatės ir jaučiatės, vadinasi, neauklėjate vaikų taip veiksmingai, kaip galėtumėte.

Ištrauka iš Ruth Peters knygos „Nebijokite drausminti vaikų“ (Tyto alba). Joje rašoma apie tai, kaip svarbu auklėti nuosekliai, kaip svarbu laikytis taisyklių, ir apie tai, kad nereikia pildyti visų vaikų užgaidų ir būtinai stengtis padaryti juos laimingus.