12 išmintingų patarimų, kaip užauginti laimingus vaikus

Auginti vaikus yra vienas prasmingiausių, džiaugsmingiausių, bet kartu ir sunkiausių dalykų.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Vaiko šypsena brangesnė už milijoną, bet nesibaigiantys kaprizai, pykčio priepuoliai ar bemiegės naktys gali priversti žemę slysti iš po kojų. Kaip įveikti tėvystės iššūkius ir padaryti viską, kad visi šeimoje būtų laimingi?

Visiems tėvams teko susidurti su ypatingos kantrybės bei išminties reikalaujančiomis situacijomis ar kaltinti save už neteisingus sprendimus, nesusivaldymo akimirkas. Tačiau tapus mama ar tėčiu žmogiška prigimtis ir žmogiškos klaidos niekur neišnyksta. Svarbiausia sudėtingas situacijas paversti ne tragedijomis, o pamokomis. Pasak knygos „Protingas vaikas" autorių dr. Danielio J. Siegel ir dr. Tinos Payne Bryson, būtent iššūkiai ir problematiški scenarijai yra naudingiausi auklėjimui ir gali pasitarnauti formuojant ilgalaikius rezultatus, jei tik tinkamai juos išnaudosite.

Vaikų ir paauglių psichoterapijos srityje besispecializuojantys mokslininkai akcentuoja darnių smegenų vystymosi svarbą ir pateikia 12 strategijų, kaip pasinaudojant kasdieniais iššūkiais užauginti laimingą vaiką, o konfliktines situacijas išspręsti ne tik ramiai, bet ir sukuriant atsakymus bei sprendimus ateičiai. Darnių smegenų teorija ir praktiniai jos taikymo būdai ne tik išmokys daugiau dėmesio skirti emociniam intelektui, atmosferai namuose ir vaiko jausmams, bet ir geriau pažinti save, įsisąmoninti ankstesnes patirtis ir giliau analizuoti kiekvieną situaciją ir jos priežastis bei pasekmes. Išmokę konfliktinėse situacijose ne atakuoti ir gintis, o užmegzti ryšį, leisite vaikui suprasti, kad net nemalonūs ginčai yra galimybė derintis prie kito žmogaus proto ir iš jo pasimokyti.

12 revoliucinių strategijų sukurtos remiantis mokslinėmis žiniomis ir asmenine autorių praktika, ilgus metus dirbant psichoterapeutais. Jų tikslas yra išmokyti pasinaudoti kasdieniais santykiais kaip galimybėmis padėti jums ir vaikams, kuriais rūpinatės, būti laimingiems.

  1. Užmegzkite ryšį ir nukreipkite emocijas. Kilus konfliktui, pykčio priepuoliui ar pasirodžius vaikiškiems ožiukams, dažnai norisi vaikui prieštarauti, paneigti išsigalvotus pavojus ar tiesiog pasakyti, kad viskas bus gerai. Kartais tai gali laikinai suveikti, tačiau užslopintos emocijos niekur nedingsta. Svarbu vaiką išklausyti, išsiaiškinti, kodėl jis pyksta, bijo ar jaučiasi įskaudintas. Kai vaikas jausis išklausytas ir suprastas, jis bus pajėgus ieškoti sprendimų ir ne pamiršti problemas, o jas logiškai išspręsti.

  2. Kalbėkitės, kad nuramintumėte. Tikslus situacijos įvardijimas padės vaikui suvokti ir prisijaukinti situaciją. Labai svarbu neignoruoti skaudžių įvykių. Jei vaikas patyrė šoką, patyčias, pateko į avariją ar išgyvena dėl skyrybų, būtina apie tai kalbėtis, nuosekliai pasakoti, kas įvyko ir leisti bei skatinti vaiką papasakoti, kaip jis mato įvykius. Istorijos pasakojimas padės įsisąmoninti, kas įvyko ir išgyventi su tuo susijusias emocijas. Užglaisčius jas ar apsimetant, kad nieko neįvyko, skaudūs išgyvenimai lieka viduje ir vėliau gali sukelti rimtų psichologinių problemų, kurių priežastis bus sunku susekti.

  3. Ne konfliktuokite, o siekite bendradarbiavimo. Net jei žinote, kad po lova nėra jokio monstro, pasiūlykite vaikui kartu jo paieškoti ar pagalvoti, ar jam patogu vaiko kambaryje. Pokalbis ir veiksmas padės vaikui jausti palaikymą ir nuslopinti baimę.

  4. Užuot pateikę atsakymą, skatinkite pamąstyti. Jei visada vaikui pateiksite išsamius atsakymus, patarsite ir galvosite už jį, jam bus sunku pačiam priimti sprendimus ir mąstyti kūrybiškai. Skatinkite vaiką mąstyti, vertinti ir ieškoti atsakymų pačiam. Tam tinka įvairios kasdienės situacijos: klauskite jo nuomonės apie matytą filmą, situaciją kavinėje, pasiteiraukite, kaip jam atrodo, kaip kitas žmogus jaučiasi ar kodėl pasielgė neįprastai, prašykite įsivaizduoti, kokias pasekmes gali turėti vienas ar kitas poelgis.

  5. Skatinkite judėti. Fiziniai veiksmai padeda neprarasti sveiko proto ir išlaikyti savitvardą. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas veikia cheminę smegenų sandarą. Sportas, pasivaikščiojimas ar keletas pritūpimų gali pakeisti emocinę būseną. Taip pat raminančiai veikia ir kvėpavimo pratimai. Supažindinkite savo vaiką su šiais būdais. Kai jis žinos, ką daryti, emocinės krizės nebeatrodys tokios bauginančios.

  6. Iš naujo peržiūrėkite prisiminimus. Atmintis nėra statiška. Laikui bėgant, keičiantis supratimui, prisiminimai gali keistis ir apaugti išgalvotomis detalėmis, nebeatitikti tikrovės. Tad svarbu nuolat grįžti prie prisiminimų, ypač, jei praeity būta skaudžių išgyvenimų, pasakoti istorijas, skatinti vaiką prisiminti detales, klausti ir klausyti jo, skatinti nupiešti ar užrašyti istoriją. Išsikalbėjimas padės išgyventi situacijas iki galo ir pereiti į kitą etapą. Svarbu prisiminti, kad pavyko rasti sprendimą.

  7. Prisiminkite akimirkas iš kasdienio šeimos gyvenimo. Skatinkite vaikus kalbėti apie savo patyrimus bei rašyti dienoraštį. Tyrimai rodo, kad pats prisiminimas bei įvykio išdėstymas dienoraštyje gerina imuninę ir širdies funkciją, bendrą savijautą. Be to, vaikai turi galimybę išsipasakoti, ir tai ugdo gebėjimą suprasti praeities ir dabarties patirtį.

  8. Leiskite emocijų debesims praplaukti. Jausmai ateina ir praeina. Svarbu vaikui paaiškinti, kad jausmai yra yra būsenos, o ne savybės, ir kad jie laikini – vidutiniškai emocija ateina ir praeina per devyniasdešimt sekundžių. Padėkime vaikams suprasti, kad jų emocijų debesys tikrai nuplauks ir jie nesijaus liūdni, pikti, įskaudinti ar vieniši amžinai.

  9. Stebėkite, kas vyksta viduje. Vaikus reikia mokyti analizuoti ir suprasti savo jausmus bei emocijas. Paklauskite vaikų, kaip jie jaučiasi. Prašykite tikslesnių apibūdinimų, tokių kaip „nusivylęs", „susirūpinęs", „pavydus" ar „susijaudinęs", o ne tik „gerai" ar „blogai". Vaikai dažnai negali apibūdinti jausmų, nes dar nepažįsta jų įvairovės, tad ir negali pateikti viso emocijų spektro – savo emocinį paveikslą nudažo tiesiog juodai ar baltai. Kai vaikai pažįsta visą emocijų paletę, jiems atsiveria spalvingesnio emocinio gyvenimo perspektyvos.

  10. Lavinkite refleksyvųjį mąstymą. Padėkite vaikui suvokti, kad jo gyvenimas susideda iš daugybės dalių ir svarbu nesutelkti dėmesio į vieną problemą. Lavinkite vaiko sąmoningumą. Tik matydamas visumą, jis galės nukreipti savo dėmesį į kitas veiklas, į pasiekimus ir dalykus, kurie jį džiugina. Kai vaikas jaučia nerimą, baimę ar negali užmigti, galima paskatinti įsivaizduoti vietą, kurioje jis jaučiasi ramus, kur gera, pavyzdžiui, plūduriavimą ant plausto, pasisėdėjimą prie upės stovykloje arba supimąsi hamake pas senelius. Tokie pratimai padeda išgyventi sunkius momentus, nes leidžia vaikams suvaldyti nerimą, nusivylimą, o vyresniems vaikams net ir didžiulį pyktį.

  11. Džiuginkite vieni kitus. Žaismingas auklėjimas yra vienas geriausių būdų mokyti vaikus kurti santykius. Be abejo, vaikams būtina nustatyti ribas, ir jie privalo atsakyti už savo elgesį, tačiau ir būdami autoritetingi smagiai leiskite laiką su savo vaikais. Žaiskite žaidimus. Pasakokite pokštus. Nebijokite atrodyti kvaili. Domėkitės, kas jiems rūpi. Kuo labiau vaikams patiks būti su jumis ir kitais šeimos nariais, tuo labiau jie vertins ryšius ir ateityje norės tik teigiamų, normalių ir sveikų santykių.

  12. Užmegzkite ryšį per konfliktą. Mokykite ginčo metu į situaciją žvelgti iš „mes" perspektyvos. Jei gebėsite išlikti ramus ir prisiminsite, ko norite išmokyti, į pokalbį turėtumėte pažvelgti kitu kampu. Pirmiausia turėtumėte parodyti, kad suprantate savo atžalos jausmus. Tai susilpnins vaiko gynybą ir jis supras, ką jaučia kitas. Tuomet turite sužadinti empatiją. Natūralu, kad ne visada pavyks. Tačiau klausdami, kaip jaučiasi kitas žmogus, kodėl reagavo būtent taip, ugdysite vaikų empatiją ir sąmoningumą.

Vaikai suvokia savo gyvenimą ne tik priklausomai nuo to, kas jame vyksta, bet ir nuo to, kaip į jį reaguojame mes – tėvai, mokytojai ir kiti vaiko gerove besirūpinantys asmenys. Knyga „Protingas vaikas" pateikia praktinių patarimų, kaip pasinaudoti kasdienėmis akimirkomis, kad atskleistumėte vaikų galimybes. Autoriai ieško būdų, kaip padėti vaikams būti savimi, geriau jaustis šiame pasaulyje, būti atsparesniems ir stipresniems. Užuot bandę apsaugoti atžalas nuo neišvengiamų gyvenimo sunkumų, galite padėti jiems integruoti šias patirtis į pasaulio suvokimą ir mokytis iš jų.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Nebyli vaikystės tragedija, apie kurią niekas nekalba (6)

Tiesiog dabar, mūsų namuose, vyksta nebyli tragedija su pačiais brangiausias mūsų žmonėmis – vaikais. Štai kokia yra paskutinių 15 metų vaikų emocinės sveikatos statistika.

10 požymių, kad vaikas patiria stresą

Išgyvenimus ir didelius krūvius patiria ne tik tėvai, bet ir vaikai. Net suaugusieji ne visada teisingai atpažįsta organizmo signalus ir nesupranta, kas su jais vyksta. Tai ką jau kalbėti apie vaiką, kuris net žodžio „stresas" gerai nesupranta.

Nepagražinta tiesa apie tai, kaip iš tiesų jaučiasi vaikai, kai skiriasi jų tėvai

Kai kurie psichologai vaiko patyrimą per tėvų skyrybas prilygina mirčiai ar nelaimingam atsitikimui.

Šiuolaikinių tėvų klaida, dėl kurios užaugę vaikai nemoka kurti savo šeimų (33)

Neseniai eilinį kartą teko kalbėtis apie tai, kodėl mano puspenktų metų sūnus nelanko darželio, ir ką jis veikia namuose, vargšas berniukas? Liūdi? Neturi ką veikti?

Esminė klaida, kurią daro tėvai, pasiryžę nuo šiol būti geresni ir dažniau girti savo vaikus

Prisiskaitę protingų patarimų, kad Lietuvoje vaikus per dažnai peikiame ir per retai giriame, daugelis iš mūsų puola „šaunuolis“ ar „gudruolis“ dalinti į kairę ir į dešinę.

7 vaikų mama Sabina Daukantaitė: mūsų šeimoje madas diktuoja šešiametė Uršulė (2)

Septynių vaikų mama, „7 taškai“ tinklaraščio autorė, 2016 metų veikliausia moteris Sabina Daukantaitė pastebi, kad mergaitės, kitaip nei berniukai, nuo 2–3 metų amžiaus jau reiškia savo nuomonę dėl aprangos. Ypač ilgos diskusijos prasideda, kai mergaitės ruošiasi keliauti į darželį.

Kad pirmosios vaiko dienos darželyje būtų lengvos – patarimai tėvams (1)

Mažus vaikus auginantys tėvai susiduria su naujais iššūkiais, kai ateina metas vaikui lankyti darželį.

10 klausimų, kurie padės suprasti, ar tinkamai auklėjate vaikus

Kai kurie vaikus auginantys tėvai negali nuspręsti, ar jiems reikia keisti auklėjimo būdą. Tad pasitikrinkite.

Kodėl reikia nebijoti drausminti vaikų (3)

Egzistuoja įvairių auklėjimo būdų ir metodų, tad kaip išsirinkti veiksmingiausią?

Koks vaikų auklėjimo būdas yra geriausias

Visus mus augino kokie nors ypač gerbiami žmonės – tėvai, įtėviai, globėjai, internato darbuotojai ar seneliai – taigi visi galėjome savo kailiu patirti bent vieną auklėjimo būdą.

Ką daryti supykus ant vaiko: psichologės patarimai

Ką daryti su savimi, kai kyla konfliktinė situacija? Kaip susivaldyti? Pataria vaikų psichologė Milda Karklytė.

Akimirka iki pliaukštelėjimo – kaip susivaldyti?

2017 metais Lietuva priėmė viešojoje erdvėje vadinamą „vaikų nemušimo" įstatymą.

Praktiškas sprendimas vaiko erdvei – ir ramiems žaidimams, ir naujiems startams

Vaikui labai svarbu turėti asmeninę erdvę, kurioje jis galėtų pažinti save, mokytis, žaisti ir kurti.

Ko turime išmokyti savo dukteris (1)

Maža mergaitė ima pavyzdį iš mamos. Ji žvelgia į mamą savo įžvalgiomis akutėmis ir mokosi.

9 senoviniai (mūsų vaikystės) žaidimai, kuriuos smagu prisiminti

Šeimos laisvalaikio specialistė ir seimosgidas.lt įkūrėja Goda Leo prisimena savo vaikystės žaidimus, kuriuos siūlo tėvams išbandyti su savo mažais vaikais.