A. Landsbergienė: sulaukę 7 metų, mano vaikai jau naudojosi banko kortelėmis

 (182)
Didesnes pajamas gaunančių ir aukštąjį išsilavinimą turinčių šeimų vaikai geriau supranta kaip taupomi pinigai ir ką veikia bankas, atskleidė pirmą kartą Lietuvoje atliktas sociologinis vaikų finansinio suvokimo tyrimas. DNB banko tyrimas taip pat parodė, kad paprastesnių piniginių klausimų, tokių kaip pinigų šaltiniai ir kur pinigai išleidžiami, supratimas priklauso nuo vaiko amžiaus.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tėvų įtaką vaikų finansiniam suvokimui pabrėžia ir ikimokyklinių ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas" ir Karalienės Mortos mokyklos steigėja, kontekstinio ugdymo pradininkė Lietuvoje, edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.

„Vaikams suaugusieji yra pirmasis ir pagrindinis aplinkinio pasaulio suvokimo šaltinis. Todėl labai svarbu, kad tėvai tinkamai ugdytų vaikų finansinį raštingumą, nes nuo to priklauso, kaip vaikai užaugę gebės valdyti savo finansus ir savarankiškai priimti finansinius sprendimus," – teigia dr. A. Landsbergienė.

Pasak jos, kalbėti apie finansus su vaikais niekada nėra per anksti. A. Landsbergienės teigimu, 4 m. vaikas jau pradeda aktyviai dalyvauti šeimos gyvenime, tad tada jis turėtų būti įtraukiamas į finansinius šeimos procesus.

„Svarbiausia, kad tėvai nuo vaiko neslėptų iškylančių finansinių problemų ir bėdų. Vaikas visapusiškai turėtų dalyvauti šeimos gyvenime. Dažnai klaidingai manoma, kad vaikai dar per maži ir nieko nesupranta. Rekomenduočiau drąsiai vestis vaiką į banką kad ir imant paskolą ir – jau ūgtelėjusiam vaikui – leisti pačiam valdyti savo asmeninius finansus," – pataria dr. A. Landsbergienė.

Ji pabrėžia, kad tėvai turėtų atlaidžiau žiūrėti į vaikų finansines klaidas. Juk vaikystėje padarytos neskaudžios klaidos padės ateityje išvengti skaudžių finansinių paslydimų.

Banko kortelės – nuo 7 metų

Pasak dr. A. Landsbergienės, jeigu vaikui tėvai duoda kišenpinigių ar vaikas pinigų pats uždirba, jam reikia suteikti laisvę valdyti savo finansus. Tai ugdo vaiko atsakingumą ir pinigų vertės supratimą. Edukologė pasidalino asmenine patirtimi, kai jos sūnus, būdamas paauglys, buvo įsitikinęs, kad išmanusis telefonas jam yra tiesiog būtinas.

„Sūnui pasakėme, kad mes jam galime nupirkti paprastą telefoną, bet jeigu jis nori išmanaus, turi pats užsidirbti jam. Sūnus visą vasarą dirbo, taupė brangiam telefonui. Kai sutaupė pakankamai pinigų ir nuėjome pirkti telefono, sūnus pažiūrėjo į telefoną, įvertino savo uždirbtus ir sutaupytus pinigus ir nusprendė, kad išmanaus telefono jam ne taip labai ir reikia,“ – patirtimi dalijosi dr. A. Landsbergienė

Edukologė pataria vaikus nuo mažens įtraukti į šeimos finansų valdymą, rodyti, kaip sumokami mokesčiai, kaip naudotis elektronine bankininkyste ir pan. Pasak A. Landsbergienės, pačius mažiausius vaikučius geriausiai pradėti pažindinti su grynaisiais pinigais, nes vaikai supranta tai, ką mato. Todėl nieko keista, kad dalis penkiamečių dar mano, kad pinigų duoda bankomatas. Augant vaikui, jis jau gali naudotis ir banko kortele, pats tikrinti elektroninėje bankininkystėje savo finansus.

„Sulaukę 7-erių metų, mano vaikai jau naudojosi banko kortelėmis. Jie taip norėjo taupyti. Nesvarbu, kad teturėjo sukaupę šimtą litų, jiems buvo svarbu, kad pinigai būtų laikomi banke,“ – pasakoja 4 vaikų mama.

Austėjos Landsbergienės šeimoje su vaikais nuo mažens buvo dalijamasi visais finansiniais procesais, pvz., ir verslo kūrimo klausimais. Tuomet 8 m. dukra nusprendė pati užsidirbti kepdama sausainius ir savo idėjai įgyvendinti paprašė iš tėvų paskolos.

Edukologė pabrėžė, kad svarbiausia vaikams nemeluoti. Jeigu šeimoje kyla finansinių sunkumų, su vaiku būtina apie tai kalbėti, jam viską aiškinti. Taip pat nederėtų tėvams, prisikrovusiems pilną vežimėlį prekių, sakyti vaikui, kad jo norimam daiktui nėra pinigų. Vaikas esą nesupranta, kaip jo norimam daiktui gali nebūti pinigų, jeigu štai, priešais – pilnas vežimas prekių. Derėtų vaikui paaiškinti, kad jo norimas pirkinys nebuvo suplanuotas ir pan.

Finansus vaikai supranta taip, kaip su pinigais elgiasi tėvai

„Jaunos šeimos susiduria su daug reikšmingų finansinių iššūkių ir sprendimų: nuo pirmųjų namų iki užtikrintos vaikų finansinės ateities. Svarbu, kad tėvai priimtų teisingus finansinius sprendimus, o vaikai suprastų, kokie ir kodėl finansiniai sprendimai šeimoje priimami. Todėl norėjome pažvelgti, kas turi didžiausią įtaką vaikų finansiniam suvokimui, kaip bankas galėtų prisidėti auginant finansiškai raštingą kartą. Pamatėme, kad vaikų supratimui apie finansus didžiausią įtaką daro tėvai ir jų elgesys su pinigais. Skirtingose šeimose vaikai į tuos pačius kasdienius finansus žiūri kitaip: kitaip supranta taupymą, kitaip įsivaizduoja banko veiklą,“ – teigia DNB banko valdybos narys ir prezidento pavaduotojas dr. Šarūnas Nedzinskas.

Finansų valdymo suvokimą lemia šeimos finansai

Kaip parodė DNB vaikų finansinio suvokimo tyrimas, 57 proc. vaikų taupymą sieja su trumpalaikiu veiksmu – norimo daikto nepirkimu. 22 proc. teigia, kad taupymas – tai pinigų saugojimas banke, 17 proc. – pinigų saugojimas namuose, 4 proc. nežinojo arba neatsakė.

Tyrimas atskleidė, kad ilgalaikį taupymą banke ar namuose geriau suvokia vaikai iš didesnes pajamas gaunančių ir aukštąjį išsilavinimą turinčių šeimų. Maždaug penktadalis (23 proc.) jų taupymą sieja su pinigų saugojimu banke, dar tiek pat – saugojimu namuose. Palyginimui, mažiausias pajamas gaunančiose šeimose taupymą banke paminėjo 18 proc. vaikų, o taupymą namuose – 16 proc.

Bankas, vaikų akimis, skolina (29 proc.) ir taupo (31 proc.) pinigus. Banką kaip elgesio su pinigais patarėją mato tik 12 proc. apklaustųjų. Po 8 proc. vaikų mano, kad banke suaugusieji keičia valiutą arba pasiima pinigų iš savo sąskaitos. Kas dešimtas 5-9 m. vaikas (11 proc.) nežino, ką veikia bankas.

Vidutines ir didesnes pajamas gaunančių šeimų vaikai dažniau rinkosi atsakymą, kad banke galima taupyti pinigus (30 proc.). Mažesnių pajamų šeimų vaikai prioritetą teikia pinigų skolinimuisi iš banko (31 proc.). Didesnių pajamų šeimose vaikai taip pat geriau supranta, kad banke galima tiesiog pasikonsultuoti, kaip elgtis su pinigais (18 proc.) arba pasikeisti valiutą (12 proc.)


Finansinio vaikų tyrimo pristatymas. Justinos Gedvilaitės nuotr.

DNB šeimos bankininkė Jurgita Pažūsė teigia, kad kai kurios šeimos į konsultaciją banke atsiveda ir vaikus, tačiau tokių šeimų dar reta: „Padėti suprasti vaikams banko veiklą, kasdienių finansų tvarkymą padėtų tiesioginė patirtis. Jeigu tėvai aktyviau įtrauktų vaikus į šiuos procesus, atsivestų į konsultacijas, vaikai geriau suprastų, kaip valdomi finansai, kad bankas pirmiausia – šeimos patarėjas".

Amžius lemia pajamų ir išlaidų supratimą

Tyrimas parodė, kad paprastesnių finansinių klausimų supratimą lemia vaiko amžius.

8 iš 10 vaikų (83 proc.) supranta, kad pinigus suaugusieji uždirba. 7 proc. teigė, kad pinigus kas nors padovanoja, 6 proc. – duoda bankomatas, 3 proc. – paskolina bankas, 1 proc. neatsakė. Tačiau kas devintas 5 m. amžiaus vaikas (13 proc.) mano, kad pinigus suaugusiesiems dalina bankomatai. Bankomatą, kaip pagrindinį pinigų šaltinį nurodo tik 4 proc. devynmečių.

Vaikai mano, kad daugiausiai pinigų suaugusieji „pravalgo" – 63 proc., didžiausias išlaidas namams (vandeniui, elektrai, šildymui, kt.) priskyrė 19 proc. mažamečių. 7 proc. vaikų mano, kad brangiausiai kainuoja transportas, po 4 proc. – drabužiai ir laisvalaikis bei pramogos, 3 proc. nežinojo.

Skirtingo amžiaus vaikai skirtingai supranta ir pagrindines išlaidas. Septyni iš dešimties 5-7 m. vaikų įsitikinę, kad daugiausiai kainuoja maistas. 8-9 m. vaikai maistui teikia mažesnę reikšmę. Kad daugiausiai išleidžiama maistui, mano 46 proc. 8 m. ir 52 proc. 9 m. vaikų. 28 proc. aštuonmečių ir 31 proc. devynmečių teigia, kad daugiausiai suaugusieji sumoka už vandenį, elektrą, šildymą, kt. Beveik penktadalis 8 m. vaikų (17 proc.) įsitikinę, kad brangiausiai kainuoja transportas. O kas dešimtas devynmetis (10 proc.) mano, kad suaugusieji daugiausiai išleidžia laisvalaikiui ir pramogoms.

DNB užsakymu „Spinter tyrimai" 5-9 m. vaikų sociologinį tyrimą atliko kovo 15-22 d. reprezentatyvios visos šalies gyventojų apklausos metu.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Vaikų joga lauke – kūno ir emocijų mankšta, kuri vyksta net ir per lietų

Vaikų joga baloje. Ekstremaliausia ne jiems, o suaugusiems. Taip juokais galima pavadinti užsiėmimus, vykusius Lauko darželio Kauno Ąžuolyno parko pievoje.

Vedamas į darželį vaikas klykia ir priešinasi kaip tik gali: psichologės patarimai (25)

Klausimą parašiusi mama išgyvena labai sunkų laikotarpį: pradėjęs eiti į darželį sūnus sunkiai jame pripranta, o kasdienės ašaros ir riksmai verčia mamą abejoti - vesti jį į darželį bet kokia kaina ar dar palūkėti metus?

Psichologė pataria, kaip susivaldyti, kai norisi aprėkti vaiką ar net jam suduoti (3)

Klinikinė psichologė Milda Lukašonokienė iš VšĮ Psichologinės sveikatos centro savo straipsnyje apžvelgia, kodėl mums, tėvams, neretai būna sunku susitvardyti vaikų akivaizdoje. Ir ką daryti, kad kantrybės užtektų ilgam.

Mano vaikas muša ir skriaudžia kitus: ką man daryti?

4 metų sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo elgesio: pastabų, kad berniukas netinkamai elgiasi ir skriaudžia kitus, ji girdi kone kasdien. Ką mamai patars specialistas?

Kyla klausimų apie vaikų auginimą? Užduok juos jau dabar ir gauk profesionalų atsakymą

Portalas TAVOVAIKAS.lt drauge su VšĮ Psichologinės sveikatos centru suteikia savo skaitytojams unikalią progą nemokamai pasikonsultuoti su vaikų auklėjimo specialistu. Klausimą galite pateikti anonimiškai, o atsakymą į jį publikuosime portale TAVOVAIKAS.lt.

30 frazių, kurios žemina ir gniuždo vaikus (11)

Kartais tai sakome, nes esame pernelyg pavargę. Kartais - nuliūdę ar įskaudinti. Tačiau nuo šių trisdešimt frazių reiktų susilaikyti ir jų niekada nesakyti saviškiams. Jei norime, kad jie augtų sveiki ir laimingi.

Tėvų klaidos, apie kurias garsiai nekalbame, bet jas dar galima ištaisyti (3)

Noriu pakalbėti apie tai, ką priimta nutylėti. O kaipgi kitaip? Argi galima viso pasaulio akivaizdoje pripažinti savo klaidas? Galima ir reikia, mano manymu.

Kas jums svarbiau: kad vaikas mokėtų skaičiuoti ar kad turėtų draugų? (1)

Įprastai neužduodame sau tokių klausimų. Bet psichologė Giedrė Sujetaitė – Volungevičienė būtent tokį uždavė. Ji svarstė, kokius užsiėmimus svarbiau lankyti ikimokyklinukui: lavinančius skaičiavimo, robotikos ar logikos įgūdžius – ar tuos, kurie ugdo emocinį intelektą.

5 frazės, kurias vaikams sako Montessori pedagogai: išbandykite jas savo namuose (1)

Keliais žodžiais apibendrinti, kas yra Montessori ugdymo sistema, gana sudėtinga. Tai gilaus poveikio švietimo ir vaiko ugdymo filosofija. Tai požiūris į pasaulį.

Nebyli vaikystės tragedija, apie kurią niekas nekalba (6)

Tiesiog dabar, mūsų namuose, vyksta nebyli tragedija su pačiais brangiausias mūsų žmonėmis – vaikais. Štai kokia yra paskutinių 15 metų vaikų emocinės sveikatos statistika.

Ugnė: gimus sesei, į blogą pusę pasikeitė vyresnėlės elgesys (2)

Skaitytojos klausimas apie vyresniosios mergaitės elgesio pasikeitimus gimus sesei aktualus visiems, kas neseniai susilaukė ar dar tik laukiasi vaikučio.

10 požymių, kad vaikas patiria stresą

Išgyvenimus ir didelius krūvius patiria ne tik tėvai, bet ir vaikai. Net suaugusieji ne visada teisingai atpažįsta organizmo signalus ir nesupranta, kas su jais vyksta. Tai ką jau kalbėti apie vaiką, kuris net žodžio „stresas" gerai nesupranta.

Kodėl vidurinieji vaikai daugiau pasiekia už savo brolius ir seseris (3)

Apie tai, kad gimimo eiliškumas šeimoje turi įtakos vaiko charakteriui ir elgesiui, pastebėta jau labai seniai.

Nepagražinta tiesa apie tai, kaip iš tiesų jaučiasi vaikai, kai skiriasi jų tėvai

Kai kurie psichologai vaiko patyrimą per tėvų skyrybas prilygina mirčiai ar nelaimingam atsitikimui.

Perkate šunį ar katę dėl vaiko? – Įsiklausykite, ką sako specialistė (1)

Turėti šuniuką ar kačiuką yra turbūt kiekvieno vaiko svajonė. Vieni teigia, kad taip yra dėl to, jog vis daugiau vaikų jaučiasi vieniši, kiti – jog šis noras yra užprogramuotas.