Ar galima vaikui sakyti: "Jei muša - duok atgal!"

Vaikai - tarsi žaibo kamuoliukai: jei kas ko nedavė, atėmė ar pastūmė, žiūrėk, jau blyksi ir žaibuoja. Įsiplieskus konfliktui, auksinė katino Leopoldo frazė: „Vaikai, gyvenkime draugiškai", deja, ne visada padeda. Konsultuoja darželio „Klevelis" ikimokyklinio ugdymo pedagogė Lina Stanaitienė.

1. Pakeiskite požiūrį


Prieš kelias minutes ramiai žaidę Paulius ir Justas staiga puolė vienas kitam į atlapus. „Paulius pirmas pradėjo - sugriovė mano tiltą!" Paprašyti susitaikyti, berniukai vienas kitam rankos neištiesia.


Ką daryti? Mėginkite padėtį įvertinti kitaip, pavyzdžiui, sakyti: „Sugriuvo tiltas - vadinasi, nebuvo tvirtas! Siūlau kartu pastatyti naują, tvirtesnį ir įdomesnį. Manau, jums puikiai pavyks, jei susitaikysite ir tuoj pat imsitės darbo." Jei vaikai susitaiko, nepamirškite išsakyti savo jausmų: „Džiaugiuosi, kad jums pavyko susitaikyti!"


2. Viena bėda - keli sprendimai


Kai mama atėjo pasiimti Viliaus iš darželio, berniukas ir pasiskundė: „Mane Tomas mušė, tai aš jam vožiau atgal!" Mamos reakcija auklėtojas nustebino: „Gerai padarei. Jei muša - duok atgal, nelįs daugiau."


Tėveliai atžalas dažnai skatina nieko nelaukus atsilyginti už padarytą skriaudą. Jie nesusimąsto, kad taip didina vaiko agresiją, nenorą ieškoti kitokio, taikaus, sprendimo. Ilgainiui mažylis įpras kumščiu spręsti visus konfliktus. Užuot ėjus lengviausiu keliu („Duok atgal"), verta padėti vaikui ieškoti taikių konflikto sprendimo būdų. Pasiūlykite mažyliui pačiam pamąstyti, ką galėtų padaryti, kad susitaikytų ir toliau gražiai žaistų.


3. Būkite geras pavyzdys


Supykęs Martynas draugą išvadino negražiais žodžiais. Subartas, kad negražiai pasielgė, vaikas nesuprato: „Taip barasi ir mano tėtis!"


Mėgdžiodami suaugusiųjų elgesį, kalbą, vaikai susipažįsta su tam tikromis bendravimo normomis, taisyklėmis, kaupia socialinę patirtį. Todėl svarbu būti geru pavyzdžiu. Verta susimąstyti, ką vaikas mato ir girdi. Atminkite: mažyliams labiau priimtina, kai su jais bendraujama nuoširdžiai, nešaukiant.


4. Neslėpkite savo jausmų


Be to, reaguodami į vaiko elgesį, nenuslėpkite ir savo jausmų, tarkim, pasakykite, kas nepatiko, o kas nudžiugino. Pavyzdžiui, jei vaikas pastūmė draugą, pasišaipė, pasakykite: „Tavo poelgis mane nuliūdino."


Šiukštu negalima vaiko „nurašyti": „Tu blogas!" Geriau sakyti: „Esi geras vaikas, bet negerai, kad mušiesi." Pabrėžkite, kad vaikas yra geras, tik jo poelgis netinkamas.


5. Kurkite taisykles kartu


Geriausias būdas išvengti peštynių - laikytis taisyklių. Geriausios taisyklės - ne „iš aukščiau nuleistos" (tėvų, auklėtojų nustatytos), o pačių vaikų susikurtos. Todėl paraginkite vaiką padėti jums sukurti svarbiausias taisykles, kurių bus privalu laikytis. Kartu jas aptarkite.


Vaikas gali taisykles iliustruoti, jas pakabinkite ant sienos. Išmintinga, pavyzdžiui, taisyklę „nesimušti" pakeisti į „stengiuosi sutarti" arba „susipykus - susitaikyti". Paaiškinkite, kad taisyklės nėra bausmė, jos reikalingos, kad būtų lengviau taikiai žaisti, nepavargti, rasti žaislus lentynose ir pan.


Taip pat svarbu aptarti, kas bus, jei nesilaikys taisyklių. „Bausmės" turėtų būti labai paprastos, pavyzdžiui, ramiai pasėdėti ant kėdutės ir pamąstyti.Atminkite: taisyklės negarantuoja, kad konfliktų nekils, tačiau jos vaikui padeda suprasti, kaip dera elgtis.


5. Jausmus reikia „vėdinti"


Kilus konfliktui, jausmai liejasi per kraštus, vaikus sunku sutramdyti. Tačiau galima pamėginti užkirsti kelią tokiam jausmų viesului. Kaip? Stenkitės, kad vaiko diena būtų įdomi ir įvairiapusė: jis žaistų, tyrinėtų, turėtų galimybę išsilakstyti bei išsidūkti. Pedagogai šį būdą vadina jausmų ir pykčio „vėdinimu".


6. Dalykitės patirtimi


Vaikai labai mėgsta nuoširdžius pokalbius, kai tėveliai dalijasi asmenine patirtimi, pavyzdžiui, „Kai buvau mažas, ir man buvo taip nutikę, bet pavyko susitaikyti." Nebijokite prisipažinti klydę, atsiprašyti vaiko. Vaikui lengviau, kai žino, kad ir suaugusieji nėra tobuli, klysta, turi bėdų, tačiau mėgina rasti geriausią sprendimą.


Tai įdomu


Psichologai teigia, kad konfliktiškiausi yra ikimokyklinio amžiaus vaikai. Jie dar tik mokosi įveikti iškilusius sunkumus, todėl net ir menkiausia konfliktinė padėtis, pvz., nepasidalijo žaislais, netyčia pastūmė, baigiasi peštynėmis. Ikimokyklinukai per 1 val. gali susipykti nuo 10 iki 20 kartų. Jų konfliktai labai trumpi.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis