Ar iš tiesų yra naudinga užsienio kalbos pradėti mokyti darželyje

 (1)
Jau nieko nebestebina, kai tėvai dar ikimokyklinio amžiaus vaikus užrašo į užsienio kalbų pamokėles ar ieško ikimokyklinės ugdymo įstaigos, kurioje yra teikiama bent vienos užsienio kalbos mokymo paslauga. Ar verta vaikus kuo anksčiau pradėti mokyti užsienio kalbos?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Į šį klausimą Eglė Kesylienė, „American English School" generalinė direktorė, atsako vienareikšmiai - taip: „Ankstyvas užsienio kalbų mokymas yra efektyvus. Moksliškai įrodyta, kad pirmaisiais savo gyvenimo metais vaikai yra ypač imlūs kalboms. Jie geba įsisavinti užsienio kalbų tarties bei intonacijos ypatumus, todėl išmoksta kalbėti be akcento, jie greitai ir be didelių pastangų įsimena žodžius, sakinius, geba juos pakartoti.

Be to, vaikai yra smalsūs ir linkę eksperimentuoti nebijodami suklysti ar apsijuokti, kas mokantis kalbų yra natūralu ir neišvengiama, o paaugliams ir suaugusiesiems dažnai sukelia psichologinį barjerą. Kuo anksčiau susipažinęs su svetima kalba, vaikas įgyja didesnę motyvaciją ją išmokti. Sveikintina, kai per žaidimą užsienio kalbos žodžių pradedami mokyti jau patys mažiausieji, darželio amžiaus, vaikai.

Tačiau tam, kad ankstyvas užsienio kalbos mokymas būtų efektyvus, labai svarbus mokytojo teigiamas požiūris į užsienio kalbą kaip discipliną bei gebėjimas motyvuoti savo ugdytinius jos mokytis. Taip pat svarbus ir tėvų požiūris į užsienio kalbos mokymą. Jei tėvai namuose kalba, kad vaikui svetimos kalbos nereikės, kad jis niekur nevažiuos, tuomet ir vaikas nenori jos mokytis. Tėvai patys turėtų labiau motyvuoti savo vaikus, sakydami, kad mokėdamas svetimą kalbą, jis galės susikalbėti ir kitose šalyse, kad susiras draugų".

Mokosi žaisdami ir net nežinodami, kad yra mokomi

Jau kelerius metus anglų kalbos mokosi ir „Šilagėlės" darželių darželinukai. Pedagogė Ieva Žiūraitė sako, kad šiandieniniame pasaulyje, kuriame lieka vis mažiau sienų ir išnyksta barjerai tarp kitų šalių, kultūrų ir kalbų, tėveliams bei pedagogams svarbu užtikrinti, kad vaikas kuo anksčiau susipažintų su kitomis kalbomis, jos garsais bei galimybe kalbėti norima kalba. Užsienio kalbos patys mažiausieji mokosi neverčiant ir nereikalaujant iš vaiko daugiau, nei jis gali.

„Ikimokykliniame amžiuje mokant užsienio kalbos didžiausias dėmesys skiriamas mokymo metodams, pedagogo gebėjimui tinkamai parinkti priemones ir mokomąją medžiagą, betarpiškam pedagogo bendravimui su vaikais. Anglų kalbos vaikai mokosi žaisdami įvairius žaidimus, piešdami ant lentos ar popieriaus lapų, naudojant vaizdines medžiagas ar skaitant įvairias knygas ir pasakas, kurias vėliau mažieji suvaidina. Svarbiausia, kad kiekvieną dieną vaikai yra skatinami aktyviai įsitraukti į jiems taip gerai pažįstamą sritį - žaidimą ir nejausdami, jog yra mokomi, jie mokosi (pakartoja) naujų angliškų žodžių, sakinių ar minčių dėstymo. Neretai tokie metodai sukuria kuriozinių ir linksmų situacijų, kurių dėka vaikai išmoksta ir linksmų pokštų, kurie vėliau tampa maža, jaukia tradicija kiekvienoje grupėje", - sako ikimokyklinio ugdymo specialistė Ieva Žiūraitė.

Eglė Kesylienė pritaria, kad vaikai efektyviausiai mokosi grupėje, kur jiems sudaroma kuo natūralesnė ir smagesnė mokymosi aplinka. „Bendraamžių būryje vaikas mėgaujasi mokymosi procesu, kuris vyksta dainelių, žaidimų, knygelių skaitymo, dialogų ir vaizdo užduotėlių pagrindu. Mokymo(si) grupėje metodai remiasi kasdienine vaikams įprasta veikla - žaidžiant, bendraujant, pažįstant juos supantį pasaulį. Esminis principas - anglų kalbos žinios ir įgūdžiai lavinami remiantis kasdienine vaikams įprasta veikla - žaidžiant, bendraujant, pažįstant juos supantį pasaulį", - sako pašnekovė.

Skeptikai tėvai ir moksliniai tyrimai

Kartais tarp tėvų pasitaiko nuomonių, kad mokytis užsienio kalbos ankstyvoje vaikystėje nėra tikslinga, kadangi vaikas per mažas įsisavinti tiek informacijos ir galiausiai gerai neišmoksta nei vienos kalbos. Tačiau Eglė Kesylienė tvirtina, jog tai tėra mitas, kuris mokslinių tyrimų jau paneigtas: „Sudarius tinkamas sąlygas ir taikant vaikams tinkamus kalbų mokymo metodus,

ankstyvasis užsienio kalbų mokymas suteikia tik pranašumų. Vystosi vaikų kritinis bei loginis mąstymas, dėmesio telkimas, minčių formulavimas bei reiškimas. Moksliškai įrodyta, kad ankstyvas užsienio kalbų mokymasis turi įtakos ir sėkmingam kitų dalykų mokymuisi. Štai Harvardo universiteto tyrimas įrodė, kad vaikai, kurie mokosi užsienio kalbos, parodo daug geresnius rezultatus matematikos ir kalbų standartizuotų testų metu, nei jų bendraamžiai, kurie užsienio kalbų nesimoko. Vaikai, kurie pradeda mokytis kalbų nuo 3-5 metų, žinių ir gebėjimų atžvilgiu yra daug pranašesni už savo bendraamžius, kurie su užsienio kalbomis susipažįsta tik pradinėse klasėse".

Kaip vyksta pamokėlės?

Darželyje auklėtoja dirbanti Ieva Žiūraitė pasakoja, kad anglų kalbos užsiėmimai vyksta tris kartus per savaitę po 30 - 35 minutes. Toks sustiprintas kalbos mokymas, pasak jos, pasiteisina dėl kelių priežasčių:

Vaikų mąstymas tapo lankstesnis ir greitesnis. Jie suvokia, kad sprendimo variantų gali būti daugiau, kad tuos pačius dalykus galima atlikti keliais būdais ir tai nereiškia, kad vienas ar kitas pasirinkimas yra blogas. Vaikai greičiau ir kūrybiškiau priima sprendimus, atranda kitokias galimybes ir variantus.

Vaikai tolerantiškiau ir smalsiau tyrinėja, kitas tautas, kitų šalių kultūrą jos žmones, į grupės gyvenimą lengviau ir paprasčiau įsileidžia kitaip mąstantį (žaidžiantį, turintį kitokius hobius) žmogų ar grupės draugą.

Besimokydami užsienio kalbos, vaikai greičiau išmoksta ir savo gimtąją kalbą. Geba taisyklingiau dėlioti sakinius. Rišliau ir aiškiau dėstyti mintis, praplečia savo pažinimo galimybes.

Vaikai nebeturi kalbos barjerų, jie drąsiai jaučiais bendraudami su kitakalbiu, nebijo paklausti, nebijo atsakyti, o jei kažko ir nesuprato, nesigėdija kitų klausimų užduoti. Tokia drąsa ir betarpiškumas vaikams leidžia pasijusti laisvais bendraujant, lygiaverčiais partneriais ar draugais. O į grupę atėjęs kitakalbis vaikas jaučiasi drąsiai, užtikrintai ir nediskriminuojamas.

Išryškėja geresni vaikų gebėjimai skirti garsus ir taip sparčiau yra lavinama klausa. Vaikai greičiau išlavina kalbinius gebėjimus. Jungdami garsus ir tardami žodžius, jie greičiau pradeda skaityti, suvokti įvairių žodžių prasmes ir sąvokas.

Kalbos besimokydami vaikai kelia savo savivertę, labiau pasitiki savo jėgomis ir turimomis ar išmoktomis žiniomis. Drąsiai komunikuoja su kitais vaikais, sėkmingiau ugdosi socialinius įgūdžius su bendraamžiais ir suaugusiais, o tai užtikrina, kad vaikui geriau seksis mokykloje.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Nepagražinta tiesa apie tai, kaip iš tiesų jaučiasi vaikai, kai skiriasi jų tėvai

Kai kurie psichologai vaiko patyrimą per tėvų skyrybas prilygina mirčiai ar nelaimingam atsitikimui.

Šiuolaikinių tėvų klaida, dėl kurios užaugę vaikai nemoka kurti savo šeimų (33)

Neseniai eilinį kartą teko kalbėtis apie tai, kodėl mano puspenktų metų sūnus nelanko darželio, ir ką jis veikia namuose, vargšas berniukas? Liūdi? Neturi ką veikti?

Esminė klaida, kurią daro tėvai, pasiryžę nuo šiol būti geresni ir dažniau girti savo vaikus

Prisiskaitę protingų patarimų, kad Lietuvoje vaikus per dažnai peikiame ir per retai giriame, daugelis iš mūsų puola „šaunuolis“ ar „gudruolis“ dalinti į kairę ir į dešinę.

7 vaikų mama Sabina Daukantaitė: mūsų šeimoje madas diktuoja šešiametė Uršulė (2)

Septynių vaikų mama, „7 taškai“ tinklaraščio autorė, 2016 metų veikliausia moteris Sabina Daukantaitė pastebi, kad mergaitės, kitaip nei berniukai, nuo 2–3 metų amžiaus jau reiškia savo nuomonę dėl aprangos. Ypač ilgos diskusijos prasideda, kai mergaitės ruošiasi keliauti į darželį.

Kad pirmosios vaiko dienos darželyje būtų lengvos – patarimai tėvams (1)

Mažus vaikus auginantys tėvai susiduria su naujais iššūkiais, kai ateina metas vaikui lankyti darželį.

10 klausimų, kurie padės suprasti, ar tinkamai auklėjate vaikus

Kai kurie vaikus auginantys tėvai negali nuspręsti, ar jiems reikia keisti auklėjimo būdą. Tad pasitikrinkite.

Kodėl reikia nebijoti drausminti vaikų (3)

Egzistuoja įvairių auklėjimo būdų ir metodų, tad kaip išsirinkti veiksmingiausią?

Koks vaikų auklėjimo būdas yra geriausias

Visus mus augino kokie nors ypač gerbiami žmonės – tėvai, įtėviai, globėjai, internato darbuotojai ar seneliai – taigi visi galėjome savo kailiu patirti bent vieną auklėjimo būdą.

Ką daryti supykus ant vaiko: psichologės patarimai

Ką daryti su savimi, kai kyla konfliktinė situacija? Kaip susivaldyti? Pataria vaikų psichologė Milda Karklytė.

Akimirka iki pliaukštelėjimo – kaip susivaldyti?

2017 metais Lietuva priėmė viešojoje erdvėje vadinamą „vaikų nemušimo" įstatymą.

Praktiškas sprendimas vaiko erdvei – ir ramiems žaidimams, ir naujiems startams

Vaikui labai svarbu turėti asmeninę erdvę, kurioje jis galėtų pažinti save, mokytis, žaisti ir kurti.

Ko turime išmokyti savo dukteris (1)

Maža mergaitė ima pavyzdį iš mamos. Ji žvelgia į mamą savo įžvalgiomis akutėmis ir mokosi.

9 senoviniai (mūsų vaikystės) žaidimai, kuriuos smagu prisiminti

Šeimos laisvalaikio specialistė ir seimosgidas.lt įkūrėja Goda Leo prisimena savo vaikystės žaidimus, kuriuos siūlo tėvams išbandyti su savo mažais vaikais.

Kaip išvengti vaiko isterijų parduotuvėje

Kuo vaikas mažesnis, tuo sudėtingiau jam pavyksta suvaldyti staiga kylančius troškimus ir užplūstančias stiprias emocijas.

Pasakykite, kokia jūsų vaiko mėgstamiausia spalva, ir mes kai ką apie jį atskleisime

Spalvų poveikį žmogui nagrinėjantys specialistai pastebi, kad egzistuoja ryšys tarp vaiko charakterio ir mėgstamiausios spalvos.