Ar leisti vaiką į kitakalbių darželį?

Darželių deficito laikais tėvai griebiasi net šiaudo. Pavyzdžiui, užrašo lietuvį vaiką į kitos kalbos darželį vien todėl, kad jame bus vietos. Ar vaikas dėl to nepatirs traumos?
© Shutterstock nuotr.

Iš mamos Ievos laiško:

Auginu du sūnelius (2 m. ir 5 mėn.). Pastebėjau, kad vyresnėliui nebeįdomūs žaislai, jis vaikšto iš kambario į kambarį ir nelabai domisi kuo nors nauju (nebent trumpam).

Galvoju vesti jį į darželį, tačiau gyvename užmiestyje. Čia tik lenkiškas darželis, o vežioti kiekvieną dieną į šalia esantį kaimelį (už 10 km), kuriame yra lietuviškas darželis, nėra galimybių.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Ką apie vaiką pasako jo Zodiako ženklas? Ožiaragis
Kaip išmokyti vaiką žaisti vieną?

Abu su vyru esame kalbame lietuviškai, tačiau kartu su mumis gyvena močiutė, kuri bendrauja lenkiškai, todėl vaikas supranta ir šią kalbą. Planuojame leisti jį į lietuvišką mokyklą. Ką pasakytų specialistai? Ar verta vaiką leisti į kitos kalbos vaikų darželį?

Konsultuoja socialinių mokslų dr. doc. Aldona Mazolevskienė:

Tyrimai rodo, kad tėvai dažniausiai pasirenka arčiausiai namų esantį darželį. Tačiau šiuo atveju labai svarbu, kokią vaiko ateitį mato tėvai. Jei jie planuoja jį leisti į lietuvišką mokyklą, tai jam geriau būtų eiti ir į lietuvišką darželį. Lietuvoje valstybinė yra lietuvių kalba.

Aš esu tos nuomonės, kad valstybinės, privalomos, kalbos vaikus turi mokyti ugdymo įstaigos, o namie su vaiku močiutė tikrai gali kalbėtis lenkų kalba. Tokio amžiaus vaikai labai greitai mokosi kalbų. Tik svarbu jų mokyti organizuotai.

Jei tėvai dvikalbiai, kiekvienas jų turėtų su vaiku kalbėti savo gimtąja kalba, kurią moka geriausiai (metodas „vienas asmuo - viena kalba").

Kitas būdas - „viena aplinka - viena kalba".

Šiuo atveju tėvai su sūnumi bendrauja lietuviškai, o močiutė - lenkiškai. Taip ir turėtų būti. Taip vaikas jau nuo mažens gebės kalbėti lietuvių ir lenkų kalbomis, perims šeimoje puoselėjamas skirtingas kultūrines tradicijas. Šeimoje turėtų vyrauti tolerancija ir pagarba tarp šeimos narių kalbų, kultūrų atžvilgiu.

Kitaip negu vaikas, tėvai, seneliai, gerai mokantys lietuvių, lenkų kalbas, padeda jam perimti tos kalbos garsinę sandarą, gramatinę struktūrą, stilistinius niuansus, kalbos kultūros pagrindus; paaiškina iš aplinkos išgirstus nesuprantamus žodžius, posakius gimtąja kalba; įvairiais būdais skatina vaiką domėtis kalba ir ją vartoti kasdien.

Jei kyla daug prieštaravimų šeimoje, kokį darželį ar mokyklą rinktis, vyresnio vaiko (5-7 m.) galima paklausti, o kuri kalba jam yra mielesnė. Jis tikrai jums atsakys. Ir galbūt nebeliks, dėl ko ginčytis, jei, žinoma, jūs gerbiate vaiką ir jo išsakytą nuomonę.

Gali patirti šoką

Mažas vaikas (apie 90 proc.), atėjęs į darželį ar į mokyklą, kuriame kalbama jam svetima kalba, gali nesuprasti, kodėl negali bendrauti kalba, kuria kalbasi su mama. Patekęs į svetimą aplinką jis gali patirti kultūrinį šoką ir užsisklęsti savyje. Gali būti sunku jį prakalbinti. Iki pusės metų netgi normalu, kad jis nekalbės, nes pirmiausia turi įsiklausyti į kitą kalbą.

Kai tėvai su vaiku kiekvienas kalba savo gimtąja kalba, iki 4 m. vaikai dar taip pat painioja dvi kalbas. Daugelis tėvų išsigąsta, tačiau be reikalo. Juk ir vaikai, gyvenantys vienakalbėje šeimoje, apie antruosius-trečiuosius gyvenimo metus taip pat bendrauja „sava kalba". Apie ketvirtuosius metus vaikas puikiai atskirs abi kalbas ir atsakinės į klausimus kalba, kuria į jį kreipėtės.

Dažniausiai tėvų daromos klaidos

Daugelio ankstyvosios dvikalbystės tyrinėtojų nuomone, tautiškai mišrių šeimų tėvai, kiti jos nariai neturi jokios informacijos apie dvikalbystės formavimosi ikimokykliniame amžiuje dėsningumus ir netaiko metodo „vienas asmuo - viena kalba", toleruoja mišrų kalbų vartojimą, patys prastai moka vienas kito gimtąsias kalba, nekontroliuoja savo kalbos ar nekreipia dėmesio į daromas kalbos klaidas, iš anksto nesitaria, neplanuoja tarpusavyje, kaip kalbės su vaiku, kokia bus pagrindinė šeimos kalba, kokią instituciją (kalbos atžvilgiu) lankys vaikas. Dėl to dvikalbystė šeimoje formuojasi stichiškai, vienai kalbai persipinant su kita, sudarant itin palankias sąlygas kalbų interferencijos (kalbų maišymosi) reiškiniui plėtotis.

Dažnai pasitaiko, kad tėvai, ypač seneliai, savo iniciatyva arba paraginti nori, kad vaikas kalbėtų lenkiškai, angliškai arba lietuviškai, kalbomis, kurių tėvai, seneliai patys gerai nemoka.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Skirtingo amžiaus vaikai vienoje darželio grupėje: pliusai ir minusai (3)

Ar susimąstėte kada, kaip būtų, jei vaikai į darželio grupes būtų renkami ne pagal amžių, o kitais principais, pavyzdžiui, skirtingo amžiaus broliai ir seserys galėtų lankyti vieną grupę. Apie tai – pedagogės

Penkiametis taisyklingai netaria garsų – laukti, kol išaugs, ar jau metas padėti? (4)

Tėvams viena didžiausių intrigų pirmaisiais vaiko gyvenimo metais – kokį pirmąjį žodį mažasis ištars? O štai ketveri–penkeri metai laikomi ta riba, kai mažylis jau turi gebėti taisyklingai tarti bemaž visus kalbos garsus.

Pedagogė: nesistenkite sukurti vaikui šiltnamio sąlygų (2)

Kiekvienų tėvų svajonė, kad jų mažųjų pasaulio tyrinėtojų atradimai ir kopimas į „Olimpo" kalną būtų sėkmingas.

9 idėjos, kaip su vaikais atšvęsti Vasario 16-ąją

Kaip sudominti vaikus valstybinėmis šventėmis?

A. Kurienė. Skyrybos ir vaikai

Skyrybų statistika negailestinga: 2015 m. duomenimis, skyrybų procentas Lietuvoje siekė 42,6 proc.

Su vaikais gaminame lesyklą: 3 skirtingi būdai

Besitęsiant šalčiams, nepamirškime ir mūsų plunksnuotųjų draugų, kurie liko žiemoti Lietuvoje.

4 tėvų sakomos frazės, kurių vaikui reikia kaip oro (4)

Vaikų auklėjimo ekspertė iš JAV Jim Taylor savo knygoje „Your Childrean are Listening“ kalba apie tai, kaip svarbu efektyviai ir pozityviai kalbėtis su vaikais. Šiuos 4 sakinius specialistė išskiria kaip ypač reikalingus vaikams.

Psichologės įžvalgos apie vaikų mitybą, kurias rekomenduojame perskaityti visiems tėvams (7)

Psichologės Ramunės Narkevičiūtės parengtas straipsnis yra aktualus visiems tėvams. Su vienomis ar kitomis vaiko valgymo problemomis susiduria daugelis šeimų.

J. Tertelis: kaip užauginti kūrybingą vaiką (1)

„Dėl kūrybiškumo nuslopinimo galite padėkoti tiems, kurie kažkada jums pasakė „užteks žaisti, eik mokytis", – sako aktorius, režisierius, dramaturgas Justas Tertelis.

Psichologė: koks vaikų darželis yra geras (12)

Keletas pastebėjimų, rekomendacijų tiems, kurie ieško savo vaikams darželio.

Skriaudžia vaiką: ką daryti pirmiausia (23)

Ką darote, darėte ar darytumėte pamačiusi, kad nepažįstamasis skriaudžia jums nepažįstamą vaiką? Praeitumėte pro šalį, nes svetimas vaikas – ne jūsų reikalas, bandytumėte įrodyti, kad reikalas – vis dėlto ir jūsų, o gal kviestumėte pagalbą? Kokią?

P. Skruibis. Kaip vaikas išgyvena netektį, priklauso nuo suaugusiųjų

Nors ir kaip tėvai norėtų apsaugoti savo vaikus nuo tokio didžiulio skausmo kaip artimojo netektis, to užtikrinti, deja, nė vienas negali.

Kodėl svarbu lavinti įvairias vaiko raidos sritis

Tėvai, auginantys negalią turinčius vaikučius, susiduria su daugybe įvairaus pobūdžio gydymo ir ugdymo problemų. Priklausomai nuo to, koks vaiko negalios pobūdis, tėvai atitinkamai renkasi vienos srities specialisto pagalbą.

4 Montessori metodo ypatumai, kuriuos verta žinoti kiekvienai mamai ir tėčiui (6)

Kuo Montessori metodas skiriasi nuo kitų ir kaip šios pedagogikos elementus galima taikyti namuose, šeimoje? Jūsų dėmesiui – 4 esminiai Montessori pedagogikos dalykai, kurie padeda atskleisti vaiko potencialą.

11 vaiko auklėjimo taisyklių, kurias pravartu įsidėmėti visiems laikams (6)

Jei būsite nelaimingi, nesukursite su vaiku tokių santykių, kad jis būtų laimingas.