Ar mokyti ikimokyklinuką užsienio kalbos: specialistų argumentai UŽ ir PRIEŠ

Lietuvos šeimoms daugiau keliaujant, apsistojant užsienio šalyse, kuriant mišrias šeimas, vis dažniau susiduriama su vaikų dvikalbyste.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Net ir Lietuvoje gyvenantys tėvai dažnai jau darželinio amžiaus vaikus veda į užsienio kalbos mokyklėles, būrelius, norėdami, kad vaikas kuo anksčiau išmoktų užsienio kalbos ir taip klotų pagrindus geriems mokslų rezultatams bei karjerai.

Dviejų „Mažųjų ekspertų mokyklos") specialisčių – edukologės dr. Austėjos Landsbergienės ir logopedės Kristinos Jurevičiūtės paklausėme, ar verta ikimokyklinukus mokyti užsienio kalbos. Išsakytos dvi skirtingos nuomonės galbūt padės tėvams lengviau apsispręsti.

Trys logopedės Kristinos Jurevičiūtės argumentai „prieš":

- Nereikėtų vaiko leisti į užsienio kalbos pamokėles, kol jis neišmoko taisyklingai tarti lietuvių kalbos garsų. Pavyzdžiui, populiariausia Lietuvoje anglų kalba yra lengvesnė tiek tarimo, tiek gramatikos prasme. Vaikai ją greitai perpranta, yra imlūs, tačiau dažnu atveju nukenčia gimtoji lietuvių kalba.

- Kartais tėvai, kurie abu kalba, tarkim, rusiškai, sumano atiduoti vaiką į lietuvių darželį, kad šis išmoktų lietuvių kalbos. Prieš žengiant tokį žingsnį, būtina atsižvelgti į vaiko poreikius: išėjimas į darželį ir taip yra stresas, o patekimas į kitos kalbos aplinką vaikui yra dvigubas smūgis. Dažnai toks į nepažįstamą kalbinę aplinką iškeltas vaikas tiesiog susiranda savo kalba kalbantį draugą ir neieško daugiau kontaktų. Taip nukenčia ne tik jo psichologinė būsena, bet ir socialinis gyvenimas – jis turi mažiau draugų, pasitiki tik jam suprantama kalba bendraujančiais žmonėmis.

- Klaida, kurią dažnai daro dvikalbės šeimos – bendrauja su vaiku bet kuria kalba. Kad vaikui būtų lengviau suprasti, kiekvienas iš tėvų turėtų su juo kalbėti savo gimtąja kalba. Tuomet vaikas susieja kalbą su konkrečiu asmeniu ir greitai išmoksta atsakyti ta kalba, kuria į jį kreipiamasi.

Trys edukologės dr. Austėjos Landsbergienės patarimai „už":

1. Maži vaikai yra imlesni kalboms. Jei vaikas pradeda mokytis užsienio kalbos iki septynerių metų amžiaus, gali būti, kad jo antrosios kalbos pojūtis bus toks pat geras, kaip ir gimtosios.

2. Kelias kalbas mokantys vaikai auga kūrybingesni, turi platesnį žodyną, lengviau sprendžia problemas, yra atviresni pasauliui. Tyrimai rodo, kad jų smegenyse susiformuoja daugiau neuronų jungčių ir ateityje tokiems vaikams lengviau išmokti ir kitų kalbų.

3. Išleistas į kitakalbį darželį vaikas iš tiesų gali jausti stresą, adaptacijos sunkumus. Tačiau jeigu nėra kitos išeities arba tėvai yra tvirtai apsisprendę ir mano, kad mokėti naują kalbą vaikui bus geriau, adaptacijos sunkumai neturėtų atbaidyti. Iššūkį, su kuriuo susidurs vaikas, palengvinti galima užmezgus ryšį su darželio auklėtojais, pasikviečiant naujuosius draugus į svečius, kalbantis su vaiku apie jam kylančias problemas ir emocijas, kartu ieškant sprendimo būdų. Dauguma vaikų yra imlūs naujovėms ir greitai prisitaiko prie pasikeitusių sąlygų.

Abi specialistės pritaria, jog tai, ar vaikui reikia mokytis užsienio kalbos, visų pirma turi spręsti tėvai, nes tik jie geriausiai pažįsta savo vaiką. Reikėtų atsakyti į kelis pagrindinius klausimus: kas vaikui patinka, kuo jis domisi? Ar pats vaikas nori mokytis užsienio kalbos? O gal jam labiau patiktų sportuoti, muzikuoti? Pagrindinis „stop" signalas – vaikas yra pavargęs nuo darželio ar kitų veiklų, nori ramiai pabūti namuose su mama ir tėčiu, pailsėti. Prievarta tikrai nesuteiks norimo rezultato. Reikėtų palaukti – gali būti, kad po metų ar kelerių vaikas jau bus pasirengęs papildomoms veikloms.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

10 požymių, kad auginate išskirtiniais gabumais apdovanotą vaiką (1)

Dauguma tėvelių ir mamyčių mano, kad jų atžala turi išskirtinių talentų, tačiau daugumą vaikų genijais galėtų pavadinti nebent jų pačių tėvai.

Išsiskyrusi mama: pradėjus gyventi su draugu, pasikeitė vaiko elgesys (10)

Išsiskyrusi mama kuria naujus santykius su vyru ir neabejoja, kad draugas myli jos sūnų. Tačiau kai jie apsigyveno drauge, berniuko elgesys pasikeitė į blogąją pusę. Ką patars mamai psichologė?

Trys iššūkiai tėvams, kurie augina vaikus

Alfredas Adleris (1870-1937), Individualiosios psichologijos kūrėjas, daug dėmesio skyrė socialinei vaikų gyvenimo situacijai, jų ankstyviesiems santykiams su tėvais bei broliais ir seserimis, auklėjimo stiliui, šeimos atmosferai.

Nesusitvarkau su vaiku, jis nuolat atsikalbinėja ir negražiai kalba (14)

Redakcija gavo trijų sūnų mamos laišką, kuriame ji klausia patarimo dėl savo penkiamečio elgesio. Moteris sako, kad vaikas atsikalbinėja ir namie, ir darželyje. Be to, auklėtojos sako, kad berniukas negražiai kalba kitų akivaizdoje.

Nelengva, bet įmanoma: kaip užauginti atsakingą vaiką

Nors ši užduotis ganėtinai sudėtinga, vis tik galima būtų išskirti kelias svarbiausias taisykles, kurių vertėtų laikytis tėvams.

Skausminga šeimos patirtis: iki 3 metų vaikas naktimis kėlėsi po 10 kartų (48)

Publikavę TavoVaikas.lt portale straipsnį apie neramų kūdikių miegą („Padėkite, auginu neramų vaiką, kuris niekada neužmiega pats"), sulaukėme tėčio Martyno laiško. Jis norėjo pasidalinti savo šeimos neeiline patirtimi.

„Pypliukas“: kaip išvengti vaikų isterijų parduotuvėje

Televizijos laida „Pypliukas“ pradeda naują sezoną ir pirmoje savo laidoje aptaria kelias vaikus auginantiems tėvams rūpimas temas.

Psichologė – apie vieną tėvų daromą klaidą, kuri skaudžiai atsiliepia vaikui (3)

Prieš skaitant šį straipsnį rekomenduojame atlikti nedidelį, bet įdomų tyrimą: suskaičiuokite, kiek kartų per dieną meluojate.

Kas yra išmintinga tėvų meilė ir kodėl mes užauginame nelaimingus vaikus (1)

Esu sutikusi ne vieną suaugusį žmogų, kuris yra laimingas, kai jaučiasi nelaimingas.

Būkite žmonės, neverskite to daryti vaikų (11)

„Lenk medį, kol jaunas“. Taip, yra tokia lietuvių liaudies patarlė, tačiau nesupraskite jos paraidžiui, kai kalbame apie vaikų auklėjimą. Vaikų nereikia nei „perlaužti“, nei versti kažką daryti. Su jais reikia kalbėtis ir tartis.

6 frazės, kurių mūsų vaikams reikia kaip duonos kasdienės (2)

Kaip dažnai sakote vaikui, kad jį mylite? Ar parodote tą ir veiksmais? Jūsų dėmesiui - dar šešios frazės, kurių vaikui reikia ne mažiau, kaip „Aš tave myliu“.

Vienas populiarus auklėjimo metodas kenkia vaikams labiau už viską (5)

Egzistuoja vienas auklėjimo metodas, kuris labai paplitęs. Ir tik nedaugelis tėvų žino, ką jie daro savo vaikui.

7 skirtumai tarp įprastų ir išmintingų tėvų

Vaikams nereikia tobulų tėvų, jiems reikia išmintingų tėvų.

Psichologė: trokšdamas tėvų dėmesio, vaikas gali elgtis netinkamai

Gimus naujagimiui, pasikeitė vyresniojo vaiko elgesys. Mama sako, kad nebesusitvarko su šešiamečiu ir klausia patarimo specialisto.

Tomas Lagūnavičius: už kaprizų slepiasi nepatenkinti vaiko troškimai

Jei jūsų vaikas neklauso, rodo „ožius", iš principo tai yra gerai. Normalu, nes jis bręsta. Formuojasi jo vidinis „aš". Tačiau vaiko noras tapti kuo greičiau savarankišku, sukelia labai daug nepatogumų tėvams.