Ar mokyti ikimokyklinuką užsienio kalbos: specialistų argumentai UŽ ir PRIEŠ

Lietuvos šeimoms daugiau keliaujant, apsistojant užsienio šalyse, kuriant mišrias šeimas, vis dažniau susiduriama su vaikų dvikalbyste.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Net ir Lietuvoje gyvenantys tėvai dažnai jau darželinio amžiaus vaikus veda į užsienio kalbos mokyklėles, būrelius, norėdami, kad vaikas kuo anksčiau išmoktų užsienio kalbos ir taip klotų pagrindus geriems mokslų rezultatams bei karjerai.

Dviejų „Mažųjų ekspertų mokyklos") specialisčių – edukologės dr. Austėjos Landsbergienės ir logopedės Kristinos Jurevičiūtės paklausėme, ar verta ikimokyklinukus mokyti užsienio kalbos. Išsakytos dvi skirtingos nuomonės galbūt padės tėvams lengviau apsispręsti.

Trys logopedės Kristinos Jurevičiūtės argumentai „prieš":

- Nereikėtų vaiko leisti į užsienio kalbos pamokėles, kol jis neišmoko taisyklingai tarti lietuvių kalbos garsų. Pavyzdžiui, populiariausia Lietuvoje anglų kalba yra lengvesnė tiek tarimo, tiek gramatikos prasme. Vaikai ją greitai perpranta, yra imlūs, tačiau dažnu atveju nukenčia gimtoji lietuvių kalba.

- Kartais tėvai, kurie abu kalba, tarkim, rusiškai, sumano atiduoti vaiką į lietuvių darželį, kad šis išmoktų lietuvių kalbos. Prieš žengiant tokį žingsnį, būtina atsižvelgti į vaiko poreikius: išėjimas į darželį ir taip yra stresas, o patekimas į kitos kalbos aplinką vaikui yra dvigubas smūgis. Dažnai toks į nepažįstamą kalbinę aplinką iškeltas vaikas tiesiog susiranda savo kalba kalbantį draugą ir neieško daugiau kontaktų. Taip nukenčia ne tik jo psichologinė būsena, bet ir socialinis gyvenimas – jis turi mažiau draugų, pasitiki tik jam suprantama kalba bendraujančiais žmonėmis.

- Klaida, kurią dažnai daro dvikalbės šeimos – bendrauja su vaiku bet kuria kalba. Kad vaikui būtų lengviau suprasti, kiekvienas iš tėvų turėtų su juo kalbėti savo gimtąja kalba. Tuomet vaikas susieja kalbą su konkrečiu asmeniu ir greitai išmoksta atsakyti ta kalba, kuria į jį kreipiamasi.

Trys edukologės dr. Austėjos Landsbergienės patarimai „už":

1. Maži vaikai yra imlesni kalboms. Jei vaikas pradeda mokytis užsienio kalbos iki septynerių metų amžiaus, gali būti, kad jo antrosios kalbos pojūtis bus toks pat geras, kaip ir gimtosios.

2. Kelias kalbas mokantys vaikai auga kūrybingesni, turi platesnį žodyną, lengviau sprendžia problemas, yra atviresni pasauliui. Tyrimai rodo, kad jų smegenyse susiformuoja daugiau neuronų jungčių ir ateityje tokiems vaikams lengviau išmokti ir kitų kalbų.

3. Išleistas į kitakalbį darželį vaikas iš tiesų gali jausti stresą, adaptacijos sunkumus. Tačiau jeigu nėra kitos išeities arba tėvai yra tvirtai apsisprendę ir mano, kad mokėti naują kalbą vaikui bus geriau, adaptacijos sunkumai neturėtų atbaidyti. Iššūkį, su kuriuo susidurs vaikas, palengvinti galima užmezgus ryšį su darželio auklėtojais, pasikviečiant naujuosius draugus į svečius, kalbantis su vaiku apie jam kylančias problemas ir emocijas, kartu ieškant sprendimo būdų. Dauguma vaikų yra imlūs naujovėms ir greitai prisitaiko prie pasikeitusių sąlygų.

Abi specialistės pritaria, jog tai, ar vaikui reikia mokytis užsienio kalbos, visų pirma turi spręsti tėvai, nes tik jie geriausiai pažįsta savo vaiką. Reikėtų atsakyti į kelis pagrindinius klausimus: kas vaikui patinka, kuo jis domisi? Ar pats vaikas nori mokytis užsienio kalbos? O gal jam labiau patiktų sportuoti, muzikuoti? Pagrindinis „stop" signalas – vaikas yra pavargęs nuo darželio ar kitų veiklų, nori ramiai pabūti namuose su mama ir tėčiu, pailsėti. Prievarta tikrai nesuteiks norimo rezultato. Reikėtų palaukti – gali būti, kad po metų ar kelerių vaikas jau bus pasirengęs papildomoms veikloms.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Kaip užauginti pasitikintį savimi vaiką: patarimai tėvams

Savigarba ir pasitikėjimas – labai svarbios savybės ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvenime. Kaip galime padėti išmintingai ugdyti savo vaiko savimonę ir savivertę?

Psichologė J.Baltuškienė: patenkinus vaiko poreikius, krizių galima išvengti

Skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais formuojasi vis kitos savybės, atsiranda naujų poreikių, daugėja norų. Kaip jų neužslopinti, kad vaikas augtų pasitikintis savimi ir kitais, iniciatyvus ir savarankiškas, mokėtų atpažinti savo jausmus ir juos reikšti?

Teo ir Ieva pristato: nerealiai smagūs žaidimai su ledukais

Šilti orai lepina mus saulės šiluma ir malonia akims žaluma. Vis daugiau laiko praleidžiame lauke.

Kaip susikalbėti su vaikais? Knygų TOP 5

Kaip susikalbėti su vaikais? Ar svarbu tenkinti visus jų pageidavimus, kad mažieji galėtų jaustis laimingi ? Kokie iššūkiai kyla auginant paauglį ir kaip juos įveikti? Kaip išugdyti tarpusavio pagarbą ir pasitikėjimą?

Psichologė – apie vaikus ir nuogumą: ko turi nepamiršti tėvai

Augant mažyliui, tėvai susiduria su vis įvairesniais klausimais – vaikui ima rūpėti, kaip jis atrodo, kaip atrodo kiti, kaip jis rengiasi ir kas slepiasi po skirtingų lyčių rūbais.

5 patarimai, kaip užauginti genijų

Kiekvieno vaiko tėvai norėtų, kad užaugęs jis būtų protingas ir sumanus, kad jį lydėtų sėkmė asmeniniame bei profesiniame gyvenime. Kaip padėti vaikui tai pasiekti.

Kuriant gerus santykius su vaiku tėvams svarbu laikytis trijų pagrindinių taisyklių

Atrodo, kad gimus vaikui tas abipusis santykis tiesiog užgimsta savaime.

Ar tikrai paklusnus vaikas geriau už neklausantį tėvų: psichologės komentaras

Vienas vaikas auga paklusnus, kitas nelabai. Vieno elgesiu darželio auklėtojos ir mokytojai džiaugiasi, kito – nelabai. Ar vaiko paklusnumas yra prigimtinis ar įgytas? Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Psichologė – apie vaiko elgesį, kuris priverčia tėvus raudonuoti (1)

Skaitytojos atsiųstas klausimas inspiravo psichologę Daivą Čeponienę išsamiai pamąstyti, kur yra riba tarp nekaltos vaiko nuomonės išsakymo ir patyčių, kurios skaudina kitą.

Teo ir Ieva pristato: lavinantys užsiėmimai, kurie išmokys vaiką raidžių

Raidės - tai neatsiejama mūsų pasaulio dalis. Su jomis susiduriame kiekvieną dieną. Lygiai taip pat ir vaikai. Nors vieningos nuomonės, kada pradėti savo vaiką mokyti raidžių nėra, manau, yra labai svarbu nepraleisti momento, kai vaikas pradeda jomis domėtis.

Skatindami vaikus domėtis įvairiomis veiklomis, padėsime atsiskleisti jų gabumams

Šiandien, kai virtuali realybė taip vilioja, vaikų interesų spektras dažnai tik ja ir apsiriboja.

Neringa Čereškevičienė: visi vaikai iš prigimties talentingi

Daugeliui Lietuvos žmonių charizmatiškosios Neringos Čereškevičienės pristatinėti nereikia: ji jau daugiau nei du dešimtmečius gyvuojančio projekto vaikams ir ne vaikams „Telebimbam" įkūrėja ir siela.

Kodėl aš mokysiu savo dukrą drąsos, o ne tobulumo

Moteris nuo mažens moko būti geromis, mylinčiomis, kantriomis, dėmesingomis, mandagiomis, rūpestingomis, švelniomis ir mielomis.

Gabija Vitkevičiūtė: vaikams skaitome kiekvieną dieną

Mama, žurnalistė, komunikacijos specialistė, rašytoja Gabija Vitkevičiūtė yra iš tų moterų, kurias taip ir norisi apibūdinti: veikli. Ar veiklios moters dienoje užtenka laiko paskaityti knygą, skaityti su vaikais?

Kodėl mes taip dažnai supykstame ant savo vaikų

Pakalbėkime apie tai, kaip nepykti ant vaiko. Šis klausimas labai aktualus daugumai tėvų.