Ar vaikai į mokyklą turi ateiti mokėdami skaityti ir rašyti

 (13)
Kas yra priešmokyklinis ugdymas: ko šiuos metus mokomi vaikai, ar priešmokyklinio amžiaus vaikai turi išmokti skaityti, rašyti, skaičiuoti?
© Fotolia

Į šiuos ir kitus tėvams rūpimus klausimus atsako vaikų darželio „Šilagėlė“ priešmokyklinio ugdymo pedagogė Sigita Frišmantaitė.

Priešmokykliniai metai – labai svarbus vaiko gyvenimo etapas. Tai pereinamieji metai iš darželio į mokyklą. Priešmokyklinukas – dar ne mokyklinio amžiaus vaikas, jam tik penkeri – šešeri metai, todėl ugdymosi aplinka ir metodai turi būti glaudžiai siejami su ikimokyklinio ugdymo specifika, sudarant sąlygas natūraliai vaiko brandai.

Priešmokyklinis ugdymas vykdomas remiantis „Bendrąja priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa". Priešmokyklinis ugdymas – tai ugdymas, kurio metu atsižvelgiama į vaikų poreikius, gebėjimus, pasiekimų lygį, specialiųjų ugdymo(si) vaikų poreikių galimybes, tėvų pageidavimus ir lūkesčius, bendruomenės kultūrinę aplinką, materialinę bazę. Priešmokyklinio ugdymo tikslai – ugdyti drąsų, aktyvų, savimi pasitikintį vaiką. Šio amžiaus vaikai geriausiai mokosi žaisdami, pažindami aplinką, tyrinėdami bei bendraudami. Todėl labai didelę reikšmę priešmokykliniam ugdymui turi ugdymosi priemonės ir aplinka.

Pirmiausia vaiką reikėtų sudominti žaidimu, tuomet mokyti įvairių dalykų, ugdant jo gebėjimus. Žaidimo metu galime galvoti įvairius žodžius, mokytis labiau pažinti aplinką, skatinti kurti. Priešmokyklinukai mokomi pažinti skaičius, raides. Mokomi taisyklingai sudaryti sakinius, į klausimą atsakyti išsamiai (pvz.: Koks tavo vardas? - Mano vardas yra Jolita). Įvairiomis užduotėlėmis lavinama ranka (smulkioji motorika), piešiama, rašomi raidžių elementai, piešiamos įvairios figūros, simboliai. Mokomasi skaičių rašymo pagrindų.

Vaikai skatinami kurti pasakojimus, pasakas, įvairias istorijas, taip turtinamas jų žodynas. Priešmokyklinukai mokomi atsakomybės, pagarbos vyresniesiems, supratimo bei užuojautos. Organizuojamos įvairios šventės, parodos, išvykos, į veiklas įtraukiant ir tėvelius. Taip skatinamas vaikų aktyvumas ir pasitikėjimas savo jėgomis.

Ar vaikai į mokyklą turi ateiti mokėdami skaityti ir rašyti
© Fotolia

Priešmokykliniame amžiuje plėtojamos penkios kompetencijų grupės:

Socialinė kompetencija – gyventi ir būti greta, kartu (bendravimas ir bendradarbiavimas su kitais darželio vaikais, mokėjimas užjausti mažesnius, padėti jiems).

Sveikatos saugojimo kompetencija – sveikai gyventi, ugdyti fizinį vaikų aktyvumą (vaikai mokomi savarankiškai rengtis, pasiruošti miegui, mokoma burnos higienos).

Pažinimo kompetencija – tyrinėti ir atrasti pasaulį (atliekami eksperimentai, tyrinėjimai, organizuojamos edukacinės išvykos).

Komunikavimo kompetencija – klausytis, kalbėti, bandyti skaityti, rašyti, išreiškiant save, bendraujant su kitais (turtinti žodžių žodyną, daugiau pasakoti).

Meninė kompetencija – įsivaizduoti, pajausti, kurti, grožėtis (kuriami įvairūs darbeliai skatinant kurti, improvizuoti kasdieninėje veikloje).

Visos penkios ugdymo kompetencijos yra vienodai svarbios. Visos kompetencijos yra ugdomos ir tolimesnėje švietimo sistemoje.

Ar vaikai į mokyklą turi ateiti mokėdami skaityti ir rašyti
© Fotolia

Skaitymas ir rašymas

Kai kurie tėvai mano, kad vaikas eidamas į pirmą klasę turėtų mokėti skaityti ir rašyti. Priešmokyklinio amžiaus vaikai tikrai neprivalo mokėti skaityti ar rašyti (juo labiau rašytinėmis raidėmis). Šiame amžiuje jie dar tik susipažįsta su raidėmis. Svarbu yra pažinoti raides, domėtis jomis, gebėti spausdintomis raidėmis parašyti savo vardą.

Vaikas pats turėtų domėtis knygomis bei jose parašytu tekstu. Jeigu mes vaiką versime skaityti, tai rezultatai gali būti priešingi, nei mes tikimės. Tokiam vaikui dings noras mokytis, jis gali nebenorėti eiti į mokyklą.

Jau priešmokyklinėje grupėje susipažinęs su skaičiais ir raidėmis, mokykloje vaikas galės sėkmingai tęsti tai, ką išmoko, ir žingsnis po žingsnio keliauti pažinimo takeliu. Priešmokykliniame amžiuje vaikams pakanka žinoti pačius pagrindus, viso kito jie išmoks mokydamiesi mokykloje.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

TĖVAMS: kada reikia atsiprašyti savo vaikų ir kaip tą padaryti tinkamai

Ar verta atsiprašyti savo vaiko? Galbūt tėvai visada yra tiesūs, todėl neprivalo prašyti savo vaikų atleidimo už pykčio proveržius?

Brolių ir seserų konfliktai: ar verta dėl jų rūpintis

Idiliškame šeimos paveiksle broliai ir sesės rūpinasi vienas kitu, kartu žaidžia, elgiasi vienas su kitu lyg geriausi draugai. Bet kaip dažnai taip atrodo realybė?

Laimingi žmonės keliauja: į Ameriką su mažais vaikais (10)

Rasa Sagė pasakoja savo įspūdžius apie kelionę su mažais vaikais į Ameriką.

Kaip išmokyti vaikus tinkamai pasirūpinti savo dantimis (1)

„Nenoriu plautis rankų, nenoriu valgyti daržovių, eiti į darželį, klotis lovos ir persirengti grįžęs namo..." – sąrašas galėtų tęstis iki begalybės.

Žaidimai su vaiku: kokios ribos turėtume niekada neperžengti

Visi tėvai trokšta, kad jų vaikas kuo greičiau išmoktų įvairiausių dalykų, parodytų savo sugebėjimus, demonstruotų raidą ir gražiai žaistų. Vieni, suvokdami, kad be jų pagalbos, indėlio ir pastangų – tai beveik neįmanoma, kasdien bent valandą skiria žaidimams. Kiti, paskendę savo darbuose ir rūpesčiuose, tikisi, kad jis pats natūraliai šių dalykų išmoks.

Ar vaikai į mokyklą turi ateiti mokėdami skaityti ir rašyti (13)

Kas yra priešmokyklinis ugdymas: ko šiuos metus mokomi vaikai, ar priešmokyklinio amžiaus vaikai turi išmokti skaityti, rašyti, skaičiuoti?

Kas iš tiesų yra emocinis intelektas ir kaip jį ugdyti nuo mažų dienų (6)

Emocinis intelektas – populiarus terminas, tačiau apie jį kalbama dažnai iš tiesų neįsigilinus į jo esmę.

Išlepinto vaiko požymiai ir patarimai tėvams (11)

Išlepintas mažylis – tikras galvos skausmas tėvams.

Pedagogė: vaikus turime auklėti koreguodami netinkamą jų elgesį, o ne bausdami (1)

Ikimokyklinio ugdymo pedagogės parengtas komentaras apie bausmes. Kas yra bausmė ir ar ji taikoma vaikams ikimokyklinio ugdymo įstaigose?

Kai vaikas supyksta, turite atsiminti kelis esminius dalykus

Išbandymas ne tik vaikui, bet ir tėvams – taip galima apibūdinti situacijas, kai mažylis primygtinai kažko reikalauja prekybos centre, išlipęs iš lovos „ne ta koja" verkšlena iki pietų, nepasidalinęs žaislais smėlio dėžėje ima viską mėtyti į šalis, apkumščiuoja greta sėdinčius draugus ir visais kitais būdais demonstruoja nepasitenkinimą ar nusivylimą.

3 eksperimentai su vandeniu, kurie patiks vaikams

Ne tik rašydami ar skaitydami vis daugiau galime išmokti apie mus supančią aplinką, bet ir labai svarbu kalbėti, pajusti, matyti. Todėl tam pasiekti pasitelkiami eksperimentai.

Kur dėti sugedusius elektroninius žaislus

Net penktadalis gyventojų, kurių šeimose auga nepilnamečių vaikų, teigė, jog pernai elektroninius žaislus į konteinerius išmetė kartu su buitinėmis atliekomis. Kone kas antras apklaustasis manė, jog žaisluose galėjo būti likusios panaudotos baterijos.

Psichologė: kaip auklėjant neperspausti ir užauginti laimingą vaiką (1)

Psichologė Jūratė Bortkevičienė atsako į klausimus apie ribų nubrėžimą vaikams: kaip tą padaryti nepažeidžiant vaiko laisvės ir suteikiant jam geriausias sąlygas augti.

Psichologė: ribas vaikams reikia taikyti nuo kūdikystės (18)

Jeigu paklaustume savęs, ko labiau reikia vaikams – ribų ar laisvės, greičiausiai atsakytume, kad ribų. Apie jas tiek daug prisiskaitėme ir prisiklausėme. Vis dėlto vaikui labiau reikia laisvės, o ribos turi būti nejuntamos, „įsipaišiusios" į patį gyvenimą.

Vaikas neklauso: 3 esminiai dalykai, kuriuos turite žinoti (13)

Kaip reaguoti į netinkamą vaiko elgesį? Pats pirmas žingsnis būtų pabandyti suprasti, kodėl vaikas elgiasi netinkamai.