Auginu nedrąsų vaiką: kaip jam padėti

 (9)
Nedrąsią penkiametę dukrytę auginanti mama uždavė klausimą specialistui – kokiais būdais galima būtų padrąsinti vaiką?
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Vytautė klausia:

„Mano vaikui 5 metai. Mergaitė yra labai drovi, bijo kitų vaikų, sunkiai pripranta prie naujų darželio auklėtojų. Jei ją kalbina koks nepažįstamas žmogus, tai ji ignoruoja. Bandau ją skatinti, kad eitų žaistų su kitais vaikais, kad ji gali būti drąsi. Beje, mes gyvename jau 4 metai kitoje šalyje, pastebėjau, kai grįžtam į Lietuvą, ji pasikeičia ir būna drąsesnė. Galvoju, gal aplinka daro ją nedrąsia. Ar yra būdų, kaip paskatinti jos drąsą?“

Atsako Gabija Jurgelytė, individualiosios psichologijos konsultantė, www.ipi.lt.

Sveiki, Vytaute,

Jūsų nuoširdus susirūpinimas savo dukra jau yra labai padrąsinantis. Panašu, kad šiuo augimo laikotarpiu jinai yra truputi nerimastinga ir jai kyla sunkumų darželyje bei kieme žaidžiant su kitais vaikais. Jūs pastebėjote, kad grįžus į Lietuva ji būna drąsesnė, taigi greičiausiai čia ji jaučiasi saugesnė.

Žiūrint iš individualiosios psichologijos pozicijos padrąsinimas – tai ne metodas, o tam tikra nuostata, kuri yra ne tik suvokiama, bet persmelkia visą esybę lyg kokios pirmosios šiltos pavasario dienos persmelkia mus gyvenimu. Drąsa, kuri neįmanoma be baimės, bet visgi leidžianti mums judėti į priekį, nepaisant jaučiamų grėsmių. Vaiko padrąsinimas gimsta tiktai iš suaugusiojo drąsos.

Nei vienas iš mūsų nėra tobulas. Visi mes darome klaidas. Tos klaidos turi pasekmes. Ir pasekmės kelia mums visokiausius jausmus. O tie jausmai sąlygoja įvairiausius sprendimus. Bet mes vis tiek darome klaidas. Ir tai turbūt yra viena iš svarbiausių žmogiškumo išraiškų – savo netobulumo išgyvenimas.

A. Adlerio mokiniai R. Dreikurs, H.H. Mosak dar 1967 m. rašė „Mums reikia drąsos būti netobulais, daryti ir priimti savo klaidas maloningai. Ne taip svarbu klaidos, kurias mes darome, kaip tai, ką mes darome po to. Deja, daugumą žmonių nudrąsina jų klaidos ir dėlto jie yra linkę daryti daugiau klaidų. „

Mums reikia padrąsinimo, kad mes patys savęs nesužlugdytume. Kad nesmerktumėm savęs per daug, nesigraužtume, neužsikastumėme negilioje duobėje. Save baudžiantis elgesys gali jaustis tarsi maloningas kaltės išpirkimas. Tačiau tokia saviplaka neskatina mūsų augti mokantis iš savo klaidų, o greičiau jau stabdo paliekant mus įstrigusius klaidos-kaltės-bausmės rate.

Padrąsinimas yra reikalingas, kad galėtume augti ir judėti į priekį. O kartu galėtų augti ir mūsų vaikai, tėvai, mylimieji, draugai.

Padrąsinimas – tai gebėjimas parodyti kitam esančiam šalia (ar sau pačiam), kad matai jo netobulumą, jo klaidas ir, kad tai nieko tokio, kad su tuo galima išbūti.

Padrąsinimas skatina pasitikėjimą savo jėgomis, teigiamą savęs vertinimą ir leidžia prieiti prie išvados, kad esi pakankamai vertingas toks, koks esi.

Ne kiekvienas santykis yra padrąsinantis, tačiau nėra padrąsinimo be santykio. Tai nėra metodas, nėra teisingi žodžiai, nė schema. Padrąsinimo – nesupaprastinsi. Jam visų pirma slypi esminiai meilės elementai: laikas ir dėmesys.

Taigi aš galvoju apie Jus ir Jūsų dukrą. Rašote, kad dukra Lietuvoje būna drąsesnė, ir man kyla jausmas, jog galbūt ir Jūs Lietuvoje būnate drąsesnė. Galbūt labiau atsipalaiduojate ir leidžiate sau būti netobula, gal mažiau bijote aplinkinių vertinimų ir viduje kyla ne tiek daug save žlugdančių, sunkų jausmų. Taigi Jūsų dukra mato drąsesnę mamą todėl pati jaučiasi saugiau ir elgiasi laisviau.

Galbūt svečioje šalyje Jūs esate labiau įsitempusi. Turite mažiau paramos, pagalbos ir dukters elgesys tampa tarsi Jūsų pačios vertės matas. Tuomet jos nedrąsa, jautrumas, gali kelti abejones savimi, savo sugebėjimu būti „gera mama", kas savo ruožtu kuria dar didesnę įtampą ir taip užsuka šį ratą.

Yra labai mažai vaikų problemų, kurios visų pirma nebūtų juos auginančių suaugusiųjų problemos. Vaikai yra tarsi simptomai, signalizuojantys apie tėvų įtampą ar nerimą. Tuomet didžiausia pagalba vaikui yra pagalba sau.

Pradėkite nuo laiko ir dėmesio sau - savo poreikiams ir jausmams, savo trūkumams ir svajonėms. Nebėkite, tiktai neskubėkite. Leiskite sau klysti. Venkite vidinių kaltinimų. Žinau, tai sunku. Kartais tenka tiesiog stabdyti mintis. Stabdykite. Ieškokite pagalbos bei paramos. Leiskite kitiems Jums padėti. Žinau, tai gali būti baisu. Bijokite, bet judėkite. Priimkite savo netobulumą, savo ne visuomet gražią esatį. Leiskite sau patikėti, jog tai, kas esate, yra pakankama... Tai kokia yra Jūsų dukra – taip pat yra pakankama. Stebėdama jus, ji mokysis būti drąsesnė, o situacijose, kur drąsos pritrūks, jaus mamos palaikantį žvilgsnį, girdės padrąsinantį žodį, jaus, kad gali gyvenime būti „visokia", kad mama nevertina, neteisia, nebaudžiau, o supranta ir atliepia. Galės atsisukti į jus ir taip drąsins save. Tikėkite savimi ir savo dukra.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Psichologė I.Daniūnaitė: „Tikėkite vaiku, kai sako, kad buvo skriaudžiamas“

Tyrimų duomenimis, Lietuvoje kas ketvirtas vaikas patiria fizinį smurtą.

Žaidimų pasimatymo diena: patarimai tėvams, kaip ją surengti be jokių žaislų

Sausio 21-ąją Lietuvoje ir pasaulyje bus minima Žaidimų pasimatymų diena, kuomet skirtingos šeimos su vaikais susiburia žaidimams. Kaip organizuoti žaidimų pasimatymus ir kaip jiems pasiruošti, pataria vaikų ankstyvojo ugdymo ir laisvojo žaidimo mokytoja Renata Lazdin.

5 vaikų auginimo klaidos, kurių nelinkim niekam

Iš didelio rašto išeina iš krašto. Taip sako viena patarlė, kuri labai tinka šio mūsų straipsnio apibendrinimui. Aptarsime 5 tėvų elgsenos modelius, kuomet per didelė meilė ima ne juokais kenkti vaikui.

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: apie pusiausvyrą gyvenant su vaikais

Ar gali būti, kad šiuolaikinėje visuomenėje mes per daug sureikšminame vaikų gyvenimus? Kartais net pamiršdami, kad mes, suaugusieji, taip pat gyvenam savus gyvenimus ir atsakingi visų pirma už savo gyvenimą?

Pavargusi mama apšaukia vaiką: psichologės komentaras

Laiške mama prisipažįsta, kad kartais apšaukia savo trejų metų dukrytę. Paskutiniuoju metu ji tapo baili, tad mama sunerimo – gal jos pakeltas balsas yra „kaltas“ dėl dukters baimių?

23 dovanos, kurias įteikus vaikui, jis jas saugos visą gyvenimą (2)

Jeigu svarstote, ką padovanoti savo vaikui, turime jums amžinų, niekada nesenstančių ir visada vertingų, dovanų sąrašą.

Vaiką užklupo „ožiukai“: jums padės šie psichologės patarimai

Keturis vaikus auginanti mama klausia psichologės patarimo, kaip susikalbėti su skirtingo amžiaus vaikais.

Vaikas čiulpia pirštą: psichologės komentaras

Šešerių metų dukterį auginanti mama išbandė įvairius būdus, kad jos mergaitė nebečiulptų piršto, tačiau iki šiol nei vienas nepadėjo. Ką susirūpinusiai mamai patars psichologė?

Ar vaikams vieta prekybos centruose: psichologės atsakymas patiks ne visiems (65)

Žiemą vasarą didžiuosiuose prekybos centruose pilna mamų su vežimėliuose gulinčiais kūdikiais ir jau ūgtelėjusiais vaikais. Ar jos čia turi neatidėliotinų reikalų? Dažniausiai ne, tiesiog leidžia laisvalaikį...

Ką padovanoti vaikui, kuriam diagnozuotas autizmas

Šįkart TavoVaikas.lt redakcija sulaukė trumpo, bet, kaip paaiškėjo iš specialistės atsakymo, daugiasluoksnio klausimo.

Kiek vaikui reikia žaislų: naujojo tyrimo rezultatai pribloškia

Tėvai seniai tai įtarė – per daug žaislų turintys vaikai sunkiau susikaupia, jie mažiau džiaugiasi žaisdami. Tai patvirtino ir tyrimai.

Vaikas nenori eiti į darželį: pataria specialistas (1)

Dvejus metus mergaitė negali priprasti darželyje, o jos elgesį mama apibūdina kaip „nuolatines ašaras ir ožius“. Ką patars specialistas?

Naujas šeimos narys ir pasikeitęs vaiko elgesys: pataria specialistė

Tris vaikus auginanti mama klausia specialistų patarimų, kaip lengviau padėti vyresniesiems vaikams išgyventi „sosto netekimą“. Vilmos Petrikienės atsakymas pravers visoms panašioje situacijose atsidūrusioms šeimoms.

Psichologė: kaip spręsti vaikų tarpusavio konfliktus (1)

Du sūnus auginanti mama jaučiasi patekusi į aklavietę: jos berniukai tarpusavyje tiesiog „pjaunasi“, o bandymai pakeisti elgesį ir santykius iki šiol buvo be rezultatų.

7 klaidos, kurias daro supykę tėvai ir viena auksinė taisyklė, kaip jų vengti

Konflikto su vaiku metu neretai suaugusieji dažnai elgiasi ne tik neracionaliai, bet ir žeidžiančiai. Kokios dažniausios klaidos?