Specialistai mamai patvirtino, kad sukeltos psichologinės problemos gali vesti į raidos atsilikimą. Eglė atvirai dalinasi patirtimi ir pataria tėvams, ko imtis ir kaip elgtis su vaikais, jei akivaizdžiai mato, jog jų atžala atsilieka nuo bendraamžių ir gali būti įtariamas autizmas.
Būtina nugalėti savo emocijas
Berniukas buvo beveik dviejų, kai šeimoje įvyko skyrybos. Eglė neslepia, kad sūnus akivaizdžiai dėl to nukentėjo, nes ji pati negalėjusi susitvarkyti su savo vidiniu pasauliu.
“Vyko kova su savimi, išlieta daug ašarų, pykčio, dėl to vaikui buvo skiriama minimaliai dėmesio, didelio streso neišvengė visi”, - atvirauja pašnekovė.
Berniuko mama dabar jau žino, kad tėvams yra tiesiog pareiga būti stipresniems už savo baimes, emocijas, nes vaikas juk dėl nieko nekaltas.
“Taip, prisipažinti, kad vaikas turi problemų, yra kitoks, sunku. Bet tik tuomet galima pradėti jas spręsti. Daugelis mamų “užsideda bliūdą ant galvos” ir apsimeta, kad viskas yra gerai, nors, akivaizdu, kad vaikas atsilieka ne pagal normas”, - sako Eglė.
Akibrokštas: trimetis kaip 1.5 m. vaikas
Nors mama nuolat pastebėdavo, kad vaiko raida atsilieka nuo bendraamžių, tačiau ją visi aplinkiniai, anot jos, ramino, kad tai nieko tokio, visi vaikai skirtingi.
“Supratau, kad neaišku, kur reikia kreiptis pagalbos, informacijos ką daryti, nuo ko pradėti trūksta. Nes ir šeimos daktarė problemų nematė. Net darželio auklėtojos aiškino, kad vaiko atsilikimas - ne bėda, tokių pilnas darželis”, - pasakoja Eglė.
Paklausta, kuo būtent pasireiškė berniuko atsilikimas, kaip jį pastebėjo, Eglė sako, pirmiausia, ji nesulaukusi iš jo grįžtamojo ryšio bendraujant.
"Pirmas signalas buvo, kai pamačiau viename centre, kad panašaus amžiaus vaikas vykdo instrukcijas - prašomas atneša daiktą, supranta ir daro kas jam sakoma, suvokia, kad yra užduoties pradžia ir pabaiga. Sūnus tikrai sunkaus būdo vaikas, stipraus charakterio ir susikalbėti su juo sunku, bet aš įsitikinau galutinai, kad jam stinga supratimo", - teigia pašnekovė.
Ir tik po pokalbio su savo tėčiu, habilituotu mokslų daktaru, mediku, kuris gyvena ir dirba Danijoje, Eglė ėmėsi rimtų veiksmų - pradėjo vizitus pas daktarus, tyrė vaiko smegenis, ar pirmiausia nėra fizinių sutrikimų.
Laimei, tyrimai buvo geri, ir tai tik patvirtino, kad problemos slypi psichologiniuose dalykuose, kuriuos galima išspręsti sunku darbu ir profesionalų pagalba.
Po vizito Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninėje "Lopšelis" buvo pagaliau patvirtina diagnozė – autizmo bruožai.
"Man tikrai buvo smūgis, kai pasakė, kad sūnus, kuriam jau buvo kiek daugiau nei 3 metukai, atitinka 1,5 m. vaikų amžiaus lygį. Ir tik kaip įrodymą padėjus diagnozę darželyje ant stalo, buvo sureaguota į nuogąstavimus", - sako Eglė.
Tiesa, po to berniukas pradėjo lankyti kitą darželį, specialią grupę, kur su tokiais vaikais dirbama daugiau. Jam pagalba taip pat suteikiama Kauno vaiko raidos klinikoje "Lopšelis".
"Lopšelyje" ir buvo pasiektas progresas vaiko raidoje, išmokta naudotis lavinamaisiais žaislais ir, svarbiausia, bendrauti", - pagyrų negaili Eglė ir priduria, kad didžiausias darbas vis dėlto kasdien vyksta namuose.
Ir tik didelių pastangų dėka, kartais su vienu žaislu praleidžiant visą dieną, kantriai bendraujant, kas tikrai nelengva su sunkaus būdo vaiku, gaunamas rezultatas.
"Labiausiai pikta ir gaila, kad praradome metus, visi liepė laukti. Diagnozę buvo galima nustatyti anksčiau, dėl ko greičiau ir būtume ėję į priekį. Gal mano pavyzdys bus paskata tėvams, kurie arba apsimeta, kad nemato problemų, arba bijo ieškoti pagalbos. O dabar, kai vaikui tuoj sueis 4 metai, autizmo bruožai jau baigia išnykti", - ryžto nestokoja Eglė.
Gydo žaislais
Moteris atkreipia dėmesį, kad tėvai dažnai neišnaudoja lavinamųjų žaislų funkcijų ir kartais jų net nežino.
Rekomenduojama pirmiausia išsiaiškinti, ką galima su tuo žaislu veikti, kuo jis naudingas ir kaip žaisti, kad tai būtų ne tik laisvalaikio praleidimas, bet duotų ir rezultatų. Ir, svarbiausia, nepamiršti, kad žaislas be suaugusiojo taip pat yra mažai naudingas, nes vaikui reikia nuolat rodyti, aiškinti, padėti, kad jis tobulėtų.
“Anksčiau žaislus pirkdama nesupratau, kaip elementariai reikia juos naudoti. Kaip formuoti užduotis, kaip pradėti nuo paprasčiausių, pavyzdžiui, pradžioje rūšiuoti ratelius, kaladėles pagal spalvas, formas, o vėliau sunkinti”, - pasakoja pašnekovė.
Ji dabar sako net neperkanti žaislų, kurie neverčia vaiko galvoti.
Autizmo bruožai gali išnykti
Mokslininkai pateikia šokiruojančias išvadas: pasirodo, kai kurie vaikai, kuriems gyvenimo pradžioje buvo diagnozuotas autizmas, metams bėgant ligos atsikratė, skelbė DELFI.
Specialistai tyrė 34 mokyklinio amžiaus vaikus ir jaunus žmonės, kuriems gyvenimo pradžioje buvo nustatytas autizmas. Bėgant metams autizmo simptomai tiesiog išnyko.
Tyrimai patvirtino, jog grupė žmonių (kurių amžius nuo 8 iki 21 metų) nebejaučia autizmo (sutrikimo, lemiančio nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar šio vystymosi sulėtėjimą) simptomų ir gyvena visiškai normalų gyvenimą.
Tyrimo rezultatai skelbiami leidinyje „Journal of Child Psychology and Psychiatry“. Specialistams nepavyko nustatyti, kokia procentinė dalis vaikų, išgirdusių autizmo diagnozę, turi vilties ligos vėliau atsikratyti.
Mokslininkai mano, jog, nepaisant trūkumų, jų gauti rezultatai suteikia šiek tiek vilties.
JAV psichinės sveikatos instituto vadovas, mokslų daktaras Thomas Inselis teigia: „Nors autizmo diagnozė paprastai metams bėgant nepraranda aktualumo, tyrimo metu nustatyta, jog kartais pasitaiko ir išimčių. Kiekvienas autizmo atvejis individualus. Reikia atlikti daugiau tyrimų apie autizmo prigimtį ir gydymo vaidmenį, taip pat svarbu atsižvelgti į įvairius galimo pasveikimo veiksnius“.
„Visi vaikai, kuriems diagnozuojamas autizmas, parinkus tinkamą gydymą, gali pasiekti stulbinamų rezultatų, tačiau, kiek mums žinoma, tokio progreso, kurį tiriame dabar, tokiomis priemonėmis pasiekti neįmanoma. Viliamės, jog išsamesni tyrimai padės geriau suprasti šiuos pokyčių mechanizmus ir padėti visiems vaikams“, - teigia D. Fein.
Autizmas siejamas su įvairiais vystymosi sutrikimais, pasireiškiančiais vaikystėje ir galinčiais pakeisti vis likusį žmogaus gyvenimą:
Autizmo simptomus gali suskirstyti į tris atskiras grupes:
1) Socialinių įgūdžių sutrikimai
2) Kalbos ir bendravimo sutrikimai
3) Neįprastas elgesys ir mąstymas
Žmonėms, sergantys autizmu, gali būti ypač jautrūs tam tikriems garsams, pojūčiams, skoniams, kvapams, šviesai ar konkrečiai spalvai.
Autizmo simptomų intensyvumas gali skirtis – nuo vos juntamų iki itin sunkių. Kai kurie autizmu sergantys žmonės gali gyventi gana normalų savarankišką gyvenimą, kitiems visą gyvenimą gali būti būtina speciali priežiūr ir globa.
Nors liga nepagydoma, kai kurie gydymo metodai padeda autistams gyventi kokybiškiau. Jungtinėje Karalystėje autizmas diagnozuojamas vienam vaikui iš šimto. Šis sutrikimas net tris kartus būdingesnis berniukams nei mergaitėms.
