Du vaiko amžiaus tarpsniai, kada tėvams sunkiausia rasti kalbą su vaiku

Kalbant apie vaikų amžiaus krizes, ryškiausios yra trejų metų ir paauglystės krizės.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Būtent dėl jų tėvai dažnai kreipiasi į psichologus, nes pastebi, kad stipriai pasikeičia vaiko elgesys. Tėvai dažniausiai klausia, kaip jiems elgtis, ar tai normalu, sako psichologė dr. Lina Kalinauskienė.

Vaikų krizės suprantamos dviem prasmėm. Pirma, galime kalbėti apie amžiaus krizes, kurias išgyvena visi vaikai. Antra, krizėmis vadinamos ir sudėtingos gyvenimo situacijas, kada žmogus patiria daug sunkių emocijų.

Trimečiai tikrina tėvus

Trejų metų krize, pasak psichologės, vadiname tokį vaiko gyvenimo laikotarpį, kad vaikas ypač stipriai siekia užtvirtinti savo “aš” ir siekia nustatyti ribas. Jis tikrina, kas galima, kas ne. Iš kūdikystės vaikas atsineša jausmą, kad jis yra “visagalis”.

“Panorėjo valgyti - tuoj pat jam duodama, pasišlapino - tuoj pat pakeičiamos sauskelnės, suniurzgė, tuoj pat pakeliamas ant rankų ir raminamas. Dėl ribotų savo pažintinių gebėjimų vaikas mano, kad jis yra pasaulio centras, ir jo poreikiai tenkinami vos tik jam ko nors užsigeidus.

Bet sulaukus metų ar daugiau, po truputį ima patirti, kad toli gražu taip nėra”, - pasakoja dr. L. Kalinauskienė.

Ji dėsto, kad metukų vaikas ima suprasti, kad jo poreikių patenkinimas priklauso ne tik nuo jo noro, bet ir nuo jo mamos ar žmonių, kurie yra šalia.

Ko pyksta vaikai

Vaikui kyla didelis pyktis dėl to, kai jis kažko negali. Jis nenori atsisveikinti su tuo “visagalybės” ir “pasaulio centro” jausmu. Jis gali rėkti, pykti, griūti ant grindų. Deja, tėvai nustato ribas ir vaikui duoda suprasti, kad ne viskas galima, net jei ir labai norisi. Vaikui lengviau, kada tėvai švelniai pasako ne ir nebaudžia vaiko už jo pyktį.

Psichologė sako, kad geriausia yra ramiai palaukti, kol vaikas nurims ir tada skirti jam dėmesio. Svarbu pastiprinti dėmesiu ir kalbėjimusi būtent nusiraminimo momentą, o ne patį pykčio protrūkį. Pykčio metu užtenka ramiai palaukti, kol jis praeis.

Kitas svarbus dalykas: jei vaikui ko nors neleidžiama, svarbu paaiškinti kodėl ir pabandyti nukreipti jo dėmesį prie to, kas galima. Čia gali padėti žaislai ir žaidimai. Krizę išspręsti labiausiai padeda tinkamos tėvų elgesys. Paaiškinimas ir vaiko dėmesio nukreipimas gali padėti išvengti pykčio priepolių.

3,5- 4 metų amžiuje vaikas tampa labiau sukalbamesni, „susitaiko” su realybe.

Paaugliai tampa uždaresni

Kalbant apie paauglystės krizę, pasak dr. L. Kalinauskienės, dažniausiai tėvai skundžiasi, kad pasikeitė jų santykiai su vaiku, vaikas tapo uždaresnis. Tėvai jaučiasi prarandą vaiko kontrolę.

“Tačiau paaugliui būtinas toks atsiskyrimas nuo šeimos. Jis turi nutolti nuo šeimos ir užmegzti įvairių santykių, kuriuose tyrinėja save. Jis atranda, koks jis yra, svarsto, kokiu norėtų būti, kokie jo santykiai su priešinga lytimi, koks jo vaidmuo kaip būsimo vyro, moters.

Taip formuojasi paauglio tapatumo jausmas. Paauglystės pabaigoje atsiranda kitoks santykis su tėvais- jau dviejų suaugusių žmonių santykis”, - sako psichologė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lavinimas ir ugdymas

Privačius darželius Vilniuje lankančioms šeimoms – svarbi naujiena

100 eurų kompensacija už privačius darželius Vilniuje bus mokama visus metus, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Reta liga sergančiai Rusnei padėti kviečia kitokių vaikų ir jų tėvų diskriminavimą mažinanti akcija „NeKiti“

Šalia Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos esančiame parke įvyko Gyvybės šventė 2018, subūrusi per anksti gimusius vaikus auginančias šeimas iš įvairių Lietuvos miestų ir Kauno klinikų darbuotojus, kurie kasdien kovoja už per anksti gimusių naujagimių gyvybes ir jų sveikatą.

Lietuvio sukurtas stalo žaidimas vaikams atsidūrė pasaulio geriausiųjų trejetuke

Lietuvoje sukurtas stalo žaidimas „Emojito" - geriausių pasaulio stalo žaidimų vaikams trejetuke!

Psichologė prašo tėvų: leiskite vaikui pykti, liūdėti ir bijoti

Kai vaikui rieda ašaros kaip pupos, dažnai pasakome: neverk! Kai pyksta, sakome: „nepyk". Ar gerai elgiamės tramdydami vaiko jausmus?

Visą dieną būnu su vaiku ir jis nemoka nė trupučio pabūti vienas: pataria psichologė

Visą dieną su vaiku praleidžianti mama klausia, kaip rasti nors minutėlę laiko sau? Vaikas neleidžia jai nė dešimt minučių ramiai pabūti.

Visus vaikus galima suskirstyti į 4 grupes: kuriai priklauso jūsiškis?

Kas yra temperamentas? Ar vaikai gimsta su tam tikru temperamentu, ar jį įgyja? Kuo temperamentas skiriasi nuo charakterio?

Ką apie vaiką pasako itin didelis jo plepumas: psichologės komentaras

Sako, kad vaikai išmokę kalbėti mėgaujasi naujuoju gebėjimu ir niekaip negali nutilti. Jie kalba, čiauška, neleisdami prasižioti suaugusiesiems. Kartais vaikų plepumas ima varginti suaugusius. Kodėl mažieji tiek daug kalba?

Psichologė: ką tėvams apie vaiką gali atskleisti jo piešiniai

Dauguma vaikų mėgsta piešti ir tai pradeda daryti gana anksti.

10 svarbiausių principų, kaip įrengti saugius ir patogius vaikams namus

Naujas tyrimas rodo, jog tėvai, auginantys vaikus, svajoja apie erdvias drabužines, tačiau artimiausių darbų sąraše – dėžės žaislams, džiovyklos rūbams ir talpos daiktams susidėti.

Emocinis intelektas – kuo jis svarbus ir kaip jį ugdyti

Išgirdus žodį intelektas, klausimų dėl jo reikšmės nebekyla. O štai emocinis intelektas verčia stabtelėti ir susimąstyti – kas tai ir kodėl jį raginama lavinti nuo pat mažumės, kodėl apie jį kalbama vis dažniau.

Kuris geriau vaikui – valstybinis ar privatus darželis: mamų diskusija

Kaip rinktis vaikų darželį? Kokius privalumus, palyginti su valstybiniais darželiais, turi privatūs?

Ką turi mokėti 5-6 metų vaikai: psichologės komentaras

Penkerių metų sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pažintinių gebėjimų ir klausia specialisto patarimo.

Psichologė: technologijos vaikus atitraukė nuo gyvo žaidimo (2)

Liūdna ir pikta darosi, kai girdi vaiką sakant: „Jis blogas. Jis tik žaidžia per dienas. Labai negražu būti tinginiu“.

Psichologė: kodėl emocinio intelekto neišmokysime per pamokėles ar užduotėles (1)

Per savo praktiką su jaunomis šeimomis ir darželio pedagogais patyriau, kad terminas emocinis intelektas yra auksinė frazė, kuri uždega suaugusiųjų akis.

Kaip užauginti pasitikintį savimi vaiką: patarimai tėvams

Savigarba ir pasitikėjimas – labai svarbios savybės ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvenime. Kaip galime padėti išmintingai ugdyti savo vaiko savimonę ir savivertę?